2014 m. rugpjūčio 10 d., sekmadienis

Pasninkas Ortodoksų Bažnyčioje (su kalendoriumi)

Pasninkas - tai ne šiaip vegatarizmo aktas, kūno apvalymas, bet dvasinės pratybos (gr. askesis). Pasninkavimas yra visų pirma valios ugdymas, dvasios grūdinimas, kova su aistromis. Pasninkaujantis žmogus geriau pradeda jausti visus savo troškimus ir mintis, įeinančius į jo širdį ar išeinančius iš jos. Kiekvieno pasninko pabaigą lydi šventė. Tas, kuris išmoko jausti savo troškimus, jau ir per šventę gerdamas vyną nepadaugins, valgydamas mėsos nepersivalgys.

Šventajame Rašte pasninkaujama atgailaujant, pasninkaujama siekiant kažko išmelsti iš Dievo, išvaryti piktąsias dvasias, pasninkaujama liūdint. Aktyvi malda - pagrindinis pasninko elementas. Kaip yra sakęs kun. Vitalijus Mockus, pasninkas krikščioniui - tarsi egzaminų sesija studentui, kurioje jis turi parodyti viską, ką išmoko.

Kas savaitę ortodoksai pasninkauja trečiadienį ir penktadienį. Tačiau be šio pasninko yra pasninkų laikotarpiai prieš didžiąsias šventes. 


Yra keturi didieji pasninkų laikotarpiai: 

1. Didysis Pasninkas (Gavėnia) - 40 dienų prieš Velykas ir Didžioji savaitė*;
2. Apaštalų Pasninkas - skirtingos trukmės pasninkas prieš šv. Petro ir Povilo (Pauliaus) dieną;
3. Užmigimo Pasninkas - dvi savaitės iki Dievo Motinos užmigimo (dormicijos) šventės;
4. Kalėdų Pasninkas (Adventas) - 40 dienų prieš Kalėdas.

* Kadangi tarp Šventųjų 40 dienų, įsteigtų Kristaus pasninkui dykumoje atminti, ir Didžiosios savaitės yra dvi dienos - Lozoriaus šeštadienis ir Verbų sekmadienis - viso Gavėnia trunka 48 dienas. Lozoriaus šešt. ir Verbų sekm. pasninkas palengvinamas, tačiau pasninkaujama toliau.

Be jų yra vienadieniai pasninkai - Teofanijos išvakarių, Garbingojo Kryžiaus išaukštinimo šventės dieną, šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimo dieną, taip pat kiekvienas trečiadienis ir penktadienis. 

Griežčiausias pasninkas yra Gavėnia, kurią rusų ortodoksai vadina Didžiuoju Pasninku. Skaičius „40“ yra perimtas iš vienuolijų. Vienuoliai prieš didžiąsias šventes priimdavę Komuniją ir atsisveikindavę bei iškeliaudavę į dykumą 40-čiai dienų, mėgdžiodami Jėzų Kristų.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčioje nėra atskiro pasninkų kalendoriaus, skirto pasauliečiams - jie turi bendrą kalendorių, kartu su vienuoliais. Kalendoriaus įvardijimas „pagal vienuolijų statutą“ - sąlyginis, nes kai kurių kalendoriaus punktų kai kurie vienuoliai nesilaiko. Apskritai, šis kalendorius nurodo idealą, kurio niekas, nei pasaulietis, nei vienuolis, negali laikytis be dvasios tėvo ar kunigo palaiminimo. Gebėjimas pasirinkti gyvenimo būdą pagal savo dvasinius pajėgumus - svarbi krikščionio dorybė, vadinama „supratingumu“, „prudencija“, „nuolankiu mintijimu“.


Lentelė paimta iš http://calendar.lenacom.spb.ru/
Ortodoksui svarbiausia kvėpuoti vienu kvėpavimu su Bažnyčia, dvelkti viena Dvasia, todėl jam dėmesį kreipti reikia į patį ritmą:



PASTABOS: Prie mėsos priskiriama ir gyvuliena, ir vištiena. Prie pieno produktų priskiriami kiaušiniai. Prie žuvies nepriskiriamos jūros gėrybės (krevetės, kalmarai ir kt.). Tam tikromis pasninko dienomis leidžiamas raudonasis vynas. Be jokios abejonės, pati pasninko idėja reikalauja atsisakyti to, kas aptemdo protą arba sukelia aistrą (saldumynų, prabangių valgių ir kt.).

Nuo pasninko atleidžiami visi sergantieji, senoliai, vaikai ir kt. žmonės, kurių sveikatai gali turėti įtakos pasninkavimas. Pasninkas neturi kenkti sveikatai („esame aistrų, o ne kūno žudikai“ - šv. Pachomijas Didysis). Pasninkaudami neturime to demonstruoti. Pavyzdžiui, jei einame į svečius ir šeimininkai nežino, jog pasninkaujame, nedera to išduoti („Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama“ (1 Kor 10,27)). Kas kita, jeigu netikintysis imtų mums prikaišioti, jog valgome mėsą pasninko metu.

Šv. Apaštalas Paulius moko: „maistas negali mūsų priartinti prie Dievo. Kai nevalgome, nieko neprarandame, ir kai valgome, nieko nelaimime“ (1 Kor 8,8). Pasninkavimas yra skirtas mūsų ugdymui, bet ir matematikos vadovėlis bus netinkama priemonė mūsų ugdymui, jei mokydamiesi matematikos daužysime žmonėms vadovėliu galvas. Kristus moko pasninkauti slaptai (Mt 6,18); „tenežino tavo kairė, ką daro dešinė“ (Mt 6,3).

Kita vertus, pasak senolio Paisijaus Atoniečio, kartais pasninkavimas kitų ortodoksų akyse gali būti liudijimas. Juk Apaštalas sako: „jei tad valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad tik nepapiktinčiau brolio“ (1 Kor 8,13). Kada ką valgyti - tai vėlgi, praktinės išminties, prudencijos klausimas. 

--------

Taip pat skaitykite:

Asketikos ir tradicijos prasmė http://www.ortodoksas.lt/2014/01/asketikos-ir-tradicijos-prasme.html 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą