Kas yra Tipikonas?


Ortodoksų pamaldų tvarkos kontekste dažnai galima išgirsti žodį „Tipikonas“. Kas tai? Rytų slavų tradicijoje tai dažniausiai nurodo į knygą, kuri vadinama Jeruzalės Tipikonu ir jos pirmieji sakiniai ir paaiškina knygos turinį: 

Tipikonas t.y. atvaizdavimas (typika) apeigų, kurios vyksta šventojoje Jeruzalės Lavroje, pavadintoje šventojo vienuolio, Dievą nešančio mūsų tėvo Sabos vardu. Tokios pat apeigos vyksta ir kituose garbinguosiuose Jeruzalės vienuolynuose: panašiai ir kitose Dievo bažnyčiose.

Kitaip tariant, Tipikonas - tai pavyzdinio (typika) vienuolyno pamaldų tvarkos ir gyvenimo taisyklių (regulos) aprašymas. Jeruzalės Tipikonas remiasi šv. Sabos Apšviestojo (VI a.) sunormuota pamaldų ir vienuolyno gyvenimo tvarka, kurią jis perėmė iš savo mokytojų. Bėgant amžiais, vyko tam tikri papildymai ir reformos, bet pirmojo sistematizuotojo vardas pavadinime išliko.

Jeruzalės Tipikono turinys

Jeruzalės Tipikonas sudarytas iš dviejų dalių - bendrosios (liturginiai skyriai), kur aprašyta bendra pamaldų tvarka ir bendros vienuolyno gyvenimo taisyklės ir specialiosios (Sinaksarijono), kur pagal kalendorių pateikiami liturginiai nurodymai (rubrikos) visiems įmanomiems gyvenimo atvejams. Tradiciškai po specialiosios dalies priedamas priedas - paschalija - kur daugeliui šimtmečių iš anksto paskaičiuota būsima Velykų data. Taigi, Tipikone aprašyta viskas, pradedant nuo to, kelintą valandą 2021 m. gruodžio 5 d. vienuoliai šv. Sabos vienuolyne turėtų pradėti valgyti pietus, baigiant tuo, kaip tarnaujamos pamaldos, kai Apreiškimo šventė sutampa su šv. Velykomis.

Rusų ir kaimyninių Rytų Europos tradicijų praktikoje Tipikonas yra tik pavyzdys, į kurį orientuojamasi, tačiau jo idealiai vykdyti nesiekiama. Pavyzdžiui, Gavėnios metu daugelį dienų Tipikonas numato nevalgyti ne tik mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių, bet dar ir nevartoti aliejaus ir karšto maisto apskritai (vadinamoji „kserofagija“ arba sausas „valgymas“). Realiai taip nesimaitina netgi daugelyje vienuolynų.

Panašiai ir su pamaldomis. Jeruzalės Tipikonas nurodo kiekvieno sekmadienio išvakarėse švęsti visos nakties vigiliją. Šeštadienį apie 15 val. turėtų būti skaitomos 9 valandos pamaldos, tada švenčiama mažoji vakarinė. Po to, apie 20 valandą, turėtų prasidėti kelias valandas trunkanti vakarinė, saulei tekant pereinanti į rytmetinę - viso tokios pamaldos gali trukti nuo 8 iki 12 ir net daugiau valandų. Jų metu turėtų būti skaitomi 7 skaitiniai. Realioje Rytų Europos tradicijų liturginėje praktikoje šios pamaldos sutrumpinamos nuo 8-12 valandų iki 2 val., iš 7 skaitinių geriausiu atveju skaitomi 1-2, pamaldos vyksta ne naktį, mažoji vakarinė beveik niekur nešvenčiama. Ir tai ne naujųjų laikų reiškinys, kaip pastebi prof. M. Skabalanovičius, daugelis tekstų, kurie turėtų būti šaltiniu tiems 7 vigilijos skaitiniams, niekada ir nebuvo išversti į bažnytinę slavų kalbą, t.y. griežtai pagal Tipikoną pamaldos niekada ir nebuvo tarnaujamos.

Taip Rytų Europos tradicijų praktikoje susiformavo daugybė „tipikonų“, kurie remiasi Jeruzalės Tipikonu. Parapijinės bažnyčiose tarnaujama vienaip, vienuolynuose - kitaip. Vilniaus Šventosios Dvasios vyrų vienuolyne ir to paties miesto šv. Marijos Magdalietės moterų vienuolyne taip pat bus savų regulos ir pamaldų tvarkos skirtumų. XX a. ne kartą svarstyta, ar nebūtų prasminga sukurti atskirą Tipikoną pasauliečiams ir parapijoms, bet rusų tradicijoje sumanymas niekada nebuvo įgyvendintas.

Pagal Jeruzalės Tipikoną, pavyzdžiui, sudaromi visi liturginiai nurodymai, kurie pateikiami patriarchia.ru interneto svetainėje. Jų sudarytojai tiesiog paima reikalingą Tipikono poskyrį pagal dienos datą ir Velykų datą ir surašo tekstą internete. 

Įvairūs Tipikonai

Tačiau rusų tradicija nėra vienintelė Ortodoksų Bažnyčioje. Visuotinėje Bažnyčioje egzistavo ir egzistuoja daugybė tipikonų:

* Jau aptarėme Jeruzalės Tipikoną. Rytų Europą jis atkeliavo XI a. Šv. Sabos vienuolyno Tipikono pavidalu. Jo išskirtinumai: numato daug vigilijų, dėl jų yra sukurtos mažosios vakarinės pamaldos. Liturginės valandos skaitomos yra ir per šventes bei sekmadieniais. Daugiau skaitomos Psalmyno katizmos, nei kituose Tipikonuose. Yra vadinamieji „Morkaus skyriai“, komentuojantys probleminius atvejus, kai sutampa skirtingos šventės, pasninkai ir šventės ir kt. Proskomidiją pagal šį Tipikoną atlieka kunigas. Bendrai, pamaldos yra ilgesnės nei kituose Tipikonuose.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčioje šis Tipikonas tampa pagrindiniu po XVII a. patriarcho Nikono reformos. 

* Iki Jeruzalės Tipikono Rytų Europoje buvo įtakingas Studitų Tipikonas, gimęs Konstantinopolio vienuolyne. Jame nėra vigilijų, išskyrus kai skaiyomas Didysis Kanonas. o šiaip visus metus vakarinė, naktinė, vidurnaktinė ir rytmetinė švenčiamos atskirai. Per šventes ir sekmadieniais nėra liturginių valandų. Skaitoma mažiau Psalmyno katizmų. Pamaldose nėra Garbės himno (didžiosios doksalogijos). Per rytmetinę negiedama Ps 118 (119), bet yra gradualai (laiptų psalmės). Proskomidiją atlieka diakonas. Probleminiai atvejai neaptariami (nėra Morkaus skyrių), pamaldos trumpenės.

„Giesmių eiga“ (gr. asmatike akolouthia) - tai iki XI a. graikakalbėse parapijinėse bažnyčiose dominavęs Tipikonas, taip ir neperimtas slavų. Tesalonikų katedroje jis išsilaikė iki pat XV a. Giesmių eiga rėmėsi prielaida, kad žmonės moka mintinai daugybę bažnytinių giesmių bei psalmių ir pamaldų pagrindą sudarė visų susirinkusiųjų giedamos giesmės. Ji nenumatė tiek daug skirtingų ir sudėtingų pamaldų, kaip vienuolynų Tipikonai. Apie Giesmių eigą mūsų laikais žinoma pakankamai mažai, daugiausiai liudijimų apie ją išliko Egerijos „Piligrimystėje“, kur ji aprašo piligrimines keliones po įvairius kraštus. Giesmių eigos nykimas susijęs su Bizantijos imperijos žlugimu - visais laikais provincija lygiavosi į sostinę, o po to, kai Konstantinopolį 1204 m. užkariavo kryžiuočiai, daugelis Konstantinopolio liturginių tradicijų nutrūko. Po Bizantijos valdžios atkūrimo 1261 m., liturginį gyvenimą sostinėje pagal savo taisykles atnaujino ne pasauliečiai, o vienuoliai. 

Didžiosios Kristaus Bažnyčios Tipikonas. Taip vadinamas iki šiol naudojamas Konstantinopolio miesto pagrindinės Dieviškosios Išminties katedros Tipikonas. Jam didelę įtaką turėjo Giesmių eiga, Tipikonas iš esmės skirtas pasauliečių pamaldoms, tačiau iki 1453 m. pamaldose dalyvavo aukštuomenė bei imperatorius, todėl Tipikonas papildytas imperatoriškuoju ceremonialu, taip pat patriarcho tarnystės ypatybėmis. 

1838 m. Didžiosios Kristaus Bažnyčios protopsaltis Konstantinas Byzantijus šv. Sinodo pavedimu perrašė ir reformavo Tipikoną ir publikavo graikų ir slavų kalbomis, 1888 m. jo įpėdinis protopsalčio tarnystėje Georgijus Violakis ištaisė reformuoto Tipikono klaidas bei neaiškumus. Reformuotas Tipikonas tapo daugelio ne rusų tradicijos bažnyčių liturginio gyvenimo pagrindu ir yra naudojamas iki šiol. Pagal jį, pavyzdžiui, tarnaujama graikų parapijinėse bažnyčiose, todėl, skirtingai nei rusų tradicijoje, ten beveik niekada nebūna vigilijų, liturginių valandų, o sekmadienio Dieviškojo Liturgija yra sujungta su rytmetine. Rytmetinė gerokai sutrumpinta, o Liturgija prasideda iškart po didžiosios doksalogijos. 

Evergetidos Tipikonas - XI a. Tipikonas, kuriame aprašytas vienuolyno, esančio netoli Konstantinopolio, gyvenimas. Šiandien šis Tipikonas aktualus tik istorikam, dėl jo įtakos įvarioms mūsų laikų praktikoms. Išliko Studitų redakcija, turi panichis -  specialias natkines pamaldas iškart po vakarinės, arba prieš vigiliją.

* Atono ir kitų vienuolijų Tipikonai - čia nėra prasmės vardyti visų pasaulyje egzistuojančių Tipikonų, tačiau savo Tipikonus nuo seno turi, ir, pavyzdžiui, Atono vienuolynai (Graikija). Atone esančio serbų Chilandaro vienuolyno Tipikonas padėjo pagrindą įvairių serbiškųjų Tipikonų atsiradimui.


Apibendrinimas

Taigi, Lietuvoje, kur dominuoja Rytų slavų (rusų, baltarusių, ukrainiečių) ortodoksų tradicijos, pagrindiniu išlieka Jeruzalės Tipikonas. Keliaujant į Graikiją, Rumuniją, Serbiją ar kitus kraštus galima susidurti su visai kitomis tradicijomis, kurios remiasi kitais Tipikonais. Mūsų praktikoje susiklostė taip, kad nesilaikoma Tipikono raidės, jis yra tik orientyras.

Jeigu buvo įdomus toks sudėtingas tekstas, tai gal pasirodys įdomus ir šitas: Trumpas įvadas į ortodoksų rubricistiką

Populiarūs įrašai