Trumpas įvadas į ortodoksų rubricistiką
![]() |
Jeruzalės Tipikonas aprašo visus įmanomus liturginius atvejus ir gyvenimą Jeruzalės šv. Sabos vienuolyne, pagal kurio pavyzdį šie liturginiai nuostatai gimė. Knyga nuo seno buvo taip vertinama Rusijoje, kad senieji metraštininkai ją vadino Dievo įkvėpta, be to, iki šiol ji spausdinama tik bažnytine slavų kalba. Dvasininkai ir Bažnyčios tarnai prieš šventimus duoda priesaiką jo laikytis, nors, savaime suprantama, pilnai išpildyti Tipikono reikalavimus, kai jo aprašomos pamaldos trunka po 16-20 valandų per parą, neįmanoma, todėl viską tenka trumpinti išsaugant esmę.
Šiame įvade aprašysime pagrindines ortodoksų liturgikos taisykles (rubrikas) pagal Tipikoną, kartais primindami realią parapijų praktiką.
***
Visą ortodoksų pamaldų ciklą galima skelti 3 masteliais: metų ciklas, savaitės ciklas, dienos ciklas. Metų ciklas turi dvi dalis - kintamą ir nekintamą.
Metų ciklas

Kintamasis laikas
Kintamasis laikas (Triodės laikas) priklauso nuo Paschalijos, t.y. pamaldų laikas keičiasi priklausomai nuo Velykų datos. Kintamojo laiko pamaldoms reikia:
KITOS KNYGOS
Valandų liturgija (Horalogionas, Часослов) - tekstai skaitovui (lektoriui).
Savaitės ciklas
Pirmoji ir aštuntoji diena:
sekmadienis (švenčiamas prisikėlimas)
Antroji diena: pirmadienis (angelų
ir bekūnių galybių)
3 – antradienis (pranašų ir šv. Jono
Krikštytojo)
4 – trečiadienis (Judo išdavystės,
šv. Kryžiaus)
5 – ketvirtadienis (apaštalų ir šv.
Mikolojaus)
6 – penktadienis (šv. Kryžiaus)
7 – šeštadienis (šabas, visų Bažnyčios
šventųjų ir pirmosios tarp jų – Dievo Motinos, bei mirusiųjų tikinčiųjų
minėjimas)
Dienos
ciklas
Diena prasideda vakare.
Eilinė diena
|
Šventinė diena
|
* 9 valanda
* Vakarinė
* Naktinė
* Vidurnaktinė
* Rytmetinė
* 1 valanda
* 3 valanda
* 6 valanda
* Dieviškoji Liturgija (arba „Atvaizduojančiųjų antifonų eiga“)
|
* 9 valanda
* Mažoji vakarinė
* Vigilija (vakarinė + rytmetinė + 1 valanda)
* 3 valanda
* 6 valanda
* Dieviškoji Liturgija
|
Šventės dieną yra numatyta vigilija, t.y. visos nakties budėjimas, kuris turėtų prasidėti naktinės laiku, o baigtis paryčiais, todėl naktinės ir vidurnaktinės pamaldų skaitymas tampa neįmanomas - jos praleidžiamos. Kad po devintos valandos būtų ką melstis, sukurtos specialios pamaldos - mažoji vakarinė. Po mažosios vakarinės vakarieniaujama ir laukiama vigilijos pradžios.
Dieviškoji Liturgija gali būti tarnaujama vakare Gavėnios metu (Iš Anksto Pašventinųjų Atnašų Liturgija). Tuomet naudojamos šiek tiek kitokios apeigos.
Dieviškoji Liturgija gali būti tarnaujama vakare Gavėnios metu (Iš Anksto Pašventinųjų Atnašų Liturgija). Tuomet naudojamos šiek tiek kitokios apeigos.
Pamaldų tipai
Pamaldos turi skirtingus tipus:
Liturginės valandos - 1) Eilinio laiko valandos (1, 3, 6, 9); 2) Karališkosios valandos (kitos psalmės, įstatyti skaitiniai; skaitomos tik Didįjį penktadienį ir prieš Kalėdų bei Teofanijos šventes, kaip tai numato rubrikos); 3) Gavėnios valandos (turi skaitinius, skaitomos Gavėnios šiokiadieniais).
Vakarinė - 1) Kasdienė; 2) Mažoji; 3) Didžioji
Naktinė - 1) Mažoji; 2) Didžioji.
Vidurnaktinė - 1) Šiokiadienių; 2) Šeštadienio; 3) Sekmadienio.
Rytmetinė - 1) Kasdienė; 2) Doksaloginė; 3) Polijelejaus; 4) Gavėnios (aleliuarinė); 5) Maldos už mirusiuosius.
Dieviškoji Liturgija - 1) Šv. Jono Auksaburnio; 2) Šv. Bazilijaus Didžiojo; 3) Šv. Grigaliaus Didžiojo (Iš Anksto Pašventintųjų Atnašų); 4) Šv. Jokūbo.
aprašyt kada tarnaujama
Pamaldų elementai
Ektenija - tai maldavai, į kurios daug kartų atsakoma tuo pačiu atsaku. Maldavimus paprastai skaito diakonas arba kunigas, dažniausiai atliepas – „Viešpatie, pasigailėk“. Tai – viena populiariausių bendruomeninių ortodoksų maldų. Ektenijos gale skamba kunigo aklamacija („...nes tau dera teikti...“ ar pan.).
Antifonos - giesmes, skirtos giedoti keliems chorams pakaitomis (šiuolaikinėje parapijinėje praktikoje paprastai gieda tik vienas choras). Plačiau
Kondakas - 1) Akatisto sudėtin įeinanti giesmė; 2) Giesmė, apgiedanti šventės ar minimo įvykio prasmę.
Troparas - 1) Kanono sudėtin įeinanti giesmė; 2) Giesmė, apgiedanti šventės įvykius ar šventojo gyvenimą.
Stichiros - tai poetiniai kūriniai, įkvėpti psalmių eilučių, paprastai giedami vidur psalmės.
Eksapostilarijus (fotogagikonas) - giesmė, giedama po kanono skaitymo.
Sedalenas (katizmatas) - giesmė, giedama paskaičius Psalmyną.
Eksapostilarijus (fotogagikonas) - giesmė, giedama po kanono skaitymo.
Sedalenas (katizmatas) - giesmė, giedama paskaičius Psalmyną.
Samopodoben (αὐτόμελον) - giesmė, kuri turi savo metriką ir melodiją bei yra naudojama kaip pagrindas kitoms giesmėms. Samopodobnai turi griežtą formulę, metriką, o kitos giesmės rašomos kuriant tekstą jau žinomai melodijai. Tos naujos giesmės - podobnai.
Podoben (προσόμοιον) - giesmės, kurių melodija paimta iš samopodobnų.
Podoben (προσόμοιον) - giesmės, kurių melodija paimta iš samopodobnų.
Samoglasen (ίδιόμελον) - giesmė, kuri turi savo metriką ir melodiją, bet nenaudojama kaip pagrindas kitoms giesmėms. Samoglasnų melodijos yra individualios ir neatsikartojančios.
Kanonas - 9 giesmių rinkinys, apgiedantis tam tikrą įvykį, šventojo gyvenimą ar skirtas kokiam nors maldiniam kreipimuisi. Kanonų giesmių pagrindas - biblinės giesmės. Plačiau žr. Kas yra kanonas (giesmių rink.)?.
Prokimenas - psalmės ar psalmių eilutės, giedamos prieš skaitinį. Plačiau
Aleliuarijus - psalmės ar psalmių eilutės, giedamos po skaitinio (pagal prokimeno toną; žr. Prokimenas).
Aleliuarijus - psalmės ar psalmių eilutės, giedamos po skaitinio (pagal prokimeno toną; žr. Prokimenas).
Anafora - svarbiausia pamaldų dalis, kurios metu dalyvaujame Kristaus aukoje, švenčiame Eucharistiją.
Liturginės giesmės: