Biblijos Pranašai

 Lentelė. Izraelitų pranašų pranašavimo vieta ir laikas.

Pranašas		Kam pranašavo		Data
Jona		Asirija		Prieš nelaisvę (800-650)
Nahumas		Asirija		Prieš nelaisvę (800-650)
Abdijas		Edomas		Prieš nelaisvę (800)
Ozėjas		Izraelis		Prieš nelaisvę (750)
Amosas		Izraelis		Prieš nelaisvę (750)
Izaijas		Judas		Prieš nelaisvę (800-606)
Jeremijas		Judas		Prieš nelaisvę (800-606)
Joelis		Judas		Prieš nelaisvę (800-606)
Michėjas		Judas		Prieš nelaisvę (800-606)
Habakukas		Judas		Prieš nelaisvę (800-606)
Sofonijas		Judas		Prieš nelaisvę (800-606)
Ezekielis		Judas		Nelaisvės metu (606-536)
Danielius		Judas		Nelaisvės metu (606-536)
Agėjas		Judas		Po nelaisvės (536-400)
Zacharijas		Judas		Po nelaisvės (536-400)
Malachijas		Judas		Po nelaisvės (536-400)

Biblijos pranašai skirstomi į didžiuosius ir mažuosius. Didieji yra keturi - Izaijas, Jeremijas, Ezekielis ir Danielius. 12 kitų yra vadinami mažaisiais. Šis skirstymas viso labo priklauso nuo to, kokio dydžio knygas jie paliko (didžiųjų knygos didelės apimties, mažųjų - mažos).

Ortodoksų Šventajame Rašte be Jeremijo knygos dar yra Jeremijo raudų knyga ir Jeremijo laiškas. Prie pranašų knygų priskiriama ir pranašo Barucho knyga. Baruchas buvo artimas Jeremijo draugas, taip pat rašė apie tai, kad Babilono nelaisvė - Izraelio nuodėmių pasekmė. Ortodoksų liturgikoje ši knyga laikoma Jeremijo knygos tęsiniu, todėl himnografijoje ir netgi prieš skelbiant skaitinį dažnai Barucho knygos pranašystės priskiriamos Jeremijui.

Šventajame Rašte pranašų knygos sudėtos ne pagal chronologija, o pagal didį. Pačiose knygose tekstai dažniausiai yra išdėlioti pagal jų poetinę formą, o ne pagal turinį. Todėl juos skaityti ir sekti mintį, nežinant platesnio konteksto, gali būti sunku.

Visų pranašų knygoms būdingas demaskuojantis pobūdis. Pranašai žvelgia nedorybei į akis ir skelbia apie būsimą Dievo teismą, apie ateisiantį Mesiją, Dievo Pateptąjį, kuris tą teismą įvykdys ir įves amžinąją taikos ir ramybės karalystę. Dažnai šis skelbimas yra įvilktas į simbolinį, mistinį pavidalą, vaizdinius:

Iš Išajo kelmo išaugs atžala,
iš jo šaknies pražys pumpuras.
Ant jo ilsėsis VIEŠPATIES dvasia:
dvasia išminties ir įžvalgos,
dvasia patarimo ir narsumo,
dvasia pažinimo ir VIEŠPATIES baimės –
jo džiugesys bus VIEŠPATIES baimė.
Jisai ne pagal išorę teis,
ne pagal nuogirdas spręs.
Pagal teisumą teis jis vargšus,
nešališkai išspręs krašto vargdienių bylas.
Savo burnos rykšte nuplaks žemę,
savo lūpų pūstelėjimu atneš mirtį nedorėliui.
Teisumas bus jo juosmens diržas,
ištikimybė – jo strėnų juosta.
Tada vilkas viešės pas avį,
leopardas gulsis su ožiuku.
Veršis ir liūtukas ganysis kartu, –
juos prižiūrės mažas vaikas.
Karvė ir lokys bus kaimynai,
kartu gulės jų jaunikliai.
Liūtas ės šiaudus kaip jautis.
Kūdikis žais prie angies lindynės,
mažylis kiš ranką į gyvatės urvą.
Visame mano šventajame kalne
nebus vietos jokiai skriaudai
nei jokiai niekšybei,
nes žemė bus kupina VIEŠPATIES pažinimo,
tarsi jūros vandenų apsemta. (Iz 11)

Izraelio pranašus galima pavadinti neformaliu, neinstituciniu Dievo įkvėptųjų žmonių charizminiu sąjūdžiu, kuris tuo metu, kai net ir kunigija buvo nuodėminga bei puolusi, skelbė Izraeliui Dievo Žodį.