Siono ir Sinajaus simbolika Šv. Rašte

Sinajus

Daugelis tautų turi pasaulio ašies, Axus Mundi idėja. Daugeliui Šiaurės tautų, tokių, kaip lietuvių, tai dažniausiai mistinis pasaulio medis.

Igdrasilis, skandinavų pasaulio medis

Axus Mundi - tai dangaus ir žemės susijungimo vieta, Dievo artumo vieta, kurioje atsiveria anapusybė. Mesopotamijos tautos pasaulio ašimi laikė vieną ar kitą kalną.

Tai - labai įdomi detalė, nes tame regione nėra kalnų. Regis, todėl jie statė dirbtinius kalnus - Zikuratus (Biblijoje minimas vienas garsus Zikuratas - Babelio bokštas).

Zikuratas

Matyt, todėl žydai ir vėliau turėjo paprotį aukoti aukas kalnuose. Bet kai kurie kalnai Šventajame Rašte svarbesni už kitus. Svarbiausi jų - Sinajaus ir Siono kalnai.

Sinajaus kalnas buvo visos Izraelio tautos susitikimo su Dievu vieta. Jame Dievas davė Izraeliui Įstatymą ir paskelbė jį Savo tauta. Siono kalnas buvo vieta, kurioje buvo įkurtas Dievui dedikuotas Jeruzalės miestas ir ant kalno pastatyta vienintelė pasaulyje Dievo Šventykla, dar vadinta Jo namais.

Dera paaiškinti, kad Sionu Šv. Rašte vadinami net keli kalnai - aukštuma, ant kurios stovi Jeruzalė, Šventyklos kalnas ir Morijos kalnas, ant kurio Abraomas aukojo Izaoką.

Paprasta paaiškinti, kad šiedu kalnai žydams tapo viso pasaulio centru ir žemės bei dangaus susitikimo vieta, nes juose jie susitiko su Dievu. Visgi, vieno kalno reikšmė keitė kito kalno reikšmę palaipsniui.

Žymus tyrinėtojas Jonas Levensonas sukūrė teoriją, pagal kurią Sinajaus ir Siono kalnai Šv. Rašte žymi du skirtingus Izraelio gyvenimo etapus ir dvi skirtingas teologijas. Sinajuje Izraelis buvo vadinamas Dievo Sūnumi, o Dievas buvo Izraelio karaliumi. Izraelis buvo egalitarine teokratija.

Siono kalno tekstai pabrėžia Dievo Sandorą su karaliumi Dovydu. Izraelis prieš Dievo valią nutarė turėti karalius žmones. Siono teologijoje karalius yra įsūnytasis Dievo Sūnus, Mesijas, nepaprastai svarbus yra Dovydo miestas.

Šiandien biblistai kritikuoja šią teoriją. Visgi, ji sugrupuoja skirtingus Senajame Testamente sutinkamus motyvus, o krikščionys gali stebėti, kaip abi teologijos susijungią į vieną Kristaus-Karaliaus teologiją, per Kurį visi esame Dievo vaikais.