Ortodoksų Bažnyčios šventės
Be savaitinio Ortodoksų Bažnyčios švenčių ir pasninkų ciklo, egzistuoja metinis Bažnyčios švenčių ir pasninkų ciklas. Liturginiai metai Ortodoksų Bažnyčioje prasideda rugsėjo 1 dieną (14 d. pagal seną kalendorių), nes, pasak Šventosios Tradicijos, tai yra diena, kurią buvo sukurtas žmogus ir prasidėjo žmonijos istorija. Šventieji Tėvai šią datą tvirtino skaičiuodami metų laikus Šventajame Rašte.
Visa Ortodoksų Bažnyčia švenčia 12 didžiųjų švenčių:
1. Dievo Motinos gimimas (rugsėjo 8 d./rugsėjo 21 d.)
Dievo Motina gimsta teisiesiems Joakimui ir Onai. Kadangi Ortodoksų Bažnyčioje nėra Romos Katalikų Bažnyčios mokymo apie nekaltą Mergelės pradėjimą, tikima, jog ji gimė kaip ir visi žmonės, paveikta prigimtinės nuodėmės (šios nuodėmės samprata pas ortodoksus - kita).
2. Šventojo Kryžiaus Išaukštinimas (rugsėjo 14 d./rugsėjo 27 d.)
Šv. Elena randa Garbingąjį kryžių. Kryžius išaukštinimas buvo apeiga Konstantinopolyje, kurios metu žmonės Kryžių pagerbdavo. Šią dieną minimas ir Kryžiaus atgavimas iš persų VI a.
3. Dievo Motinos Įvedimas į Šventyklą (švč. Mergelės Marijos paaukojimas) (lapkričio 21 d./gruodžio 4 d.)
Dievo Motina atvedama į Jeruzalės Šventyklą. Šioje Šventykloje ji globojama kunigų ir Dievo auga.
4. Kristaus Gimimas (šv. Kalėdos) (gruodžio 25 d./sausio 7 d.)
Dievo Motina pagimdo Mesiją, įsikūnijusį Dievą.
Senovėje trys šventės - gimimas, apipjaustymas ir krikštas - buvo viena - Epifanija arba Teofanija (Dievo pasirodymo šventė). Dėl praktinių priežasčių, šventė išskaidyta į tris.
5. Teofanija (Viešpaties krikštas) (sausio 6 d./sausio 19 d.)
Kristus - tikras žmogus - ateina pas šv. Joną Krikštytoją, kur apreiškia žmonėms savo dieviškumą. Jonas Krikštytojas minioms išpažįsta, kad Jėzus yra Mesijas.
6. Kristaus Paaukojimas Šventykloje (vasario 2 d./vasario 19 d.)
Kristus atnešamas į Šventyklą, kur senolis Simeonas, kuriam buvo apreikšta, jog jis nemirsiąs, kol nepamatysiąs Mesijo, paėmęs Jėzų į rankas, ištarė: „dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę“ (Lk 2,29-32).
7. Apreiškimas Dievo Gimdytojai (Evangelismos, Blagoveščenie) (kovo 25 d./balandžio 7 d.)
Arkangelas pasirodo Dievo Motinai ir skelbia: „Sveika, malonės pilnoji! Viešpats su tavimi! Tu palaiminta tarp moterų [...] Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“ (Lk 1 28; 31-33)
8. Kristaus įžengimas į Jeruzalę (Verbų sekmadienis) (sekmadienis prieš Velykas).
Įvykdęs daugelį pranašysčių, Kristus įžengia į Jeruzalę, kur yra pasitinkamas kaip Mesijas.
9. Kristaus Žengimas į Dangų (40 dienų po Velykų)
Miręs ir prisikėlęs Kristus, pirmasis prikeltasis Dangaus Karalystei, įžengia į ją.
10. Šv. Sekminės (Pentekostas, Šventosios Dvasios nužengimo diena, švč. Trejybės diena) (50 dienų po Velykų)
Šventoji Dvasia nužengia ant Apaštalų; jie prabyla kalbomis ir ima skelbti Evangeliją. Įkuriama Bažnyčia.
11. Atsimainymas (Metamorphosis, Preobraženie) (rugpjūčio 6 d./rugpjūčio 19 d.)
Kristus nusiveda Apaštalus ant Taboro kalno, kur atsimaino - apreiškia jiems dievėjimo (teozės) ir Dievo malonės paslaptį. Kristus pasirodo esąs tobulu žmogumi ir tikru Dievu. Šalia pasirodęs pranašas Elijas simbolizuoja tai, jog Kristus išpildė visų pranašų žodžius, o šalia pasirodęs Mozė - jog išpildė Įstatymą.
12. Dievo Motinos Užmigimas (rugpjūčio 15 d./rugpjūčio 28 d.)
Dievo Motina Apaštalų akivaizdoje miršta, po trijų dienų - prikeliama amžinajam gyvenimui. Įžengia į dangų, kaip ir Kristus.
***
Į šias 12 švenčių nėra įtrauktos Velykos (Pascha), nes tai - Švenčių Šventė, svarbiausia ortodoksų liturginiame gyvenime.
***
Be 12 didžiųjų metų švenčių, yra dar 5 kitos šventės, kurios taip pat vadinamos Didžiosiomis: Kristaus apipjaustymo diena, Dievo Motinos Globos diena, šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus diena, šv. Jono Krikštytojo gimimas, šv. Jono Krikštytojo galvos nukirsdinimas.
Be minėtų švenčių, yra smulkesnės šventės, švenčiamos visoje Bažnyčioje. Tai - Trijų Didžiųjų Hierarchų diena, Visų Šventųjų Diena (kuri, beje, švenčiama pirmąjį sekmadienį po Sekminių). Visa Bažnyčia mini šiuos šventuosius: Apaštalus, šv. Mikalojaus dieną, šv. Jurgio d. (Jurginės), paranašo Elijo d., arkangelo Mykolo d., šv. Bazilijaus Didžiojo d., šv. Jono Auksaburnio d., šv. Grigaliaus Teologo (Nazianziečio) d. ir kt.
Kiekviena autokefalinė Bažnyčia turi tam tikrus ypatingus savo šventuosius, kurių dienos nėra minimos visoje Bažnyčioje. Rusijoje tokie šventieji yra šv. Serafimas Sarovietis, šv. Sergijus Radonežietis, šv. Tichonas Zadonskis ir kt.
Be autokefalinės Bažnyčios ar kelių Bažnyčių minimų šventųjų yra dar tokie šventieji ir tokios šventės, kurios egzistuoja tik tam tikrame regione ar net tik tam tikrame vienuolyne. Lietuvoje tokia vietinė šventė yra šv. Vilniaus Kankinių diena (balandžio 14 ir liepos 13 d., t.y. pagal naująjį stilių - 28 ir 26 d.).
Visa Ortodoksų Bažnyčia švenčia 12 didžiųjų švenčių:
1. Dievo Motinos gimimas (rugsėjo 8 d./rugsėjo 21 d.)
Dievo Motina gimsta teisiesiems Joakimui ir Onai. Kadangi Ortodoksų Bažnyčioje nėra Romos Katalikų Bažnyčios mokymo apie nekaltą Mergelės pradėjimą, tikima, jog ji gimė kaip ir visi žmonės, paveikta prigimtinės nuodėmės (šios nuodėmės samprata pas ortodoksus - kita).
Šv. Elena randa Garbingąjį kryžių. Kryžius išaukštinimas buvo apeiga Konstantinopolyje, kurios metu žmonės Kryžių pagerbdavo. Šią dieną minimas ir Kryžiaus atgavimas iš persų VI a.
3. Dievo Motinos Įvedimas į Šventyklą (švč. Mergelės Marijos paaukojimas) (lapkričio 21 d./gruodžio 4 d.)
4. Kristaus Gimimas (šv. Kalėdos) (gruodžio 25 d./sausio 7 d.)
Dievo Motina pagimdo Mesiją, įsikūnijusį Dievą.
Senovėje trys šventės - gimimas, apipjaustymas ir krikštas - buvo viena - Epifanija arba Teofanija (Dievo pasirodymo šventė). Dėl praktinių priežasčių, šventė išskaidyta į tris.
5. Teofanija (Viešpaties krikštas) (sausio 6 d./sausio 19 d.)
Kristus - tikras žmogus - ateina pas šv. Joną Krikštytoją, kur apreiškia žmonėms savo dieviškumą. Jonas Krikštytojas minioms išpažįsta, kad Jėzus yra Mesijas.
6. Kristaus Paaukojimas Šventykloje (vasario 2 d./vasario 19 d.)
Kristus atnešamas į Šventyklą, kur senolis Simeonas, kuriam buvo apreikšta, jog jis nemirsiąs, kol nepamatysiąs Mesijo, paėmęs Jėzų į rankas, ištarė: „dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę“ (Lk 2,29-32).
7. Apreiškimas Dievo Gimdytojai (Evangelismos, Blagoveščenie) (kovo 25 d./balandžio 7 d.)
Arkangelas pasirodo Dievo Motinai ir skelbia: „Sveika, malonės pilnoji! Viešpats su tavimi! Tu palaiminta tarp moterų [...] Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“ (Lk 1 28; 31-33)
8. Kristaus įžengimas į Jeruzalę (Verbų sekmadienis) (sekmadienis prieš Velykas).
Įvykdęs daugelį pranašysčių, Kristus įžengia į Jeruzalę, kur yra pasitinkamas kaip Mesijas.
9. Kristaus Žengimas į Dangų (40 dienų po Velykų)
Miręs ir prisikėlęs Kristus, pirmasis prikeltasis Dangaus Karalystei, įžengia į ją.
10. Šv. Sekminės (Pentekostas, Šventosios Dvasios nužengimo diena, švč. Trejybės diena) (50 dienų po Velykų)
Šventoji Dvasia nužengia ant Apaštalų; jie prabyla kalbomis ir ima skelbti Evangeliją. Įkuriama Bažnyčia.
11. Atsimainymas (Metamorphosis, Preobraženie) (rugpjūčio 6 d./rugpjūčio 19 d.)
Kristus nusiveda Apaštalus ant Taboro kalno, kur atsimaino - apreiškia jiems dievėjimo (teozės) ir Dievo malonės paslaptį. Kristus pasirodo esąs tobulu žmogumi ir tikru Dievu. Šalia pasirodęs pranašas Elijas simbolizuoja tai, jog Kristus išpildė visų pranašų žodžius, o šalia pasirodęs Mozė - jog išpildė Įstatymą.
12. Dievo Motinos Užmigimas (rugpjūčio 15 d./rugpjūčio 28 d.)
Dievo Motina Apaštalų akivaizdoje miršta, po trijų dienų - prikeliama amžinajam gyvenimui. Įžengia į dangų, kaip ir Kristus.
***
Į šias 12 švenčių nėra įtrauktos Velykos (Pascha), nes tai - Švenčių Šventė, svarbiausia ortodoksų liturginiame gyvenime.
***
Be 12 didžiųjų metų švenčių, yra dar 5 kitos šventės, kurios taip pat vadinamos Didžiosiomis: Kristaus apipjaustymo diena, Dievo Motinos Globos diena, šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus diena, šv. Jono Krikštytojo gimimas, šv. Jono Krikštytojo galvos nukirsdinimas.
Be minėtų švenčių, yra smulkesnės šventės, švenčiamos visoje Bažnyčioje. Tai - Trijų Didžiųjų Hierarchų diena, Visų Šventųjų Diena (kuri, beje, švenčiama pirmąjį sekmadienį po Sekminių). Visa Bažnyčia mini šiuos šventuosius: Apaštalus, šv. Mikalojaus dieną, šv. Jurgio d. (Jurginės), paranašo Elijo d., arkangelo Mykolo d., šv. Bazilijaus Didžiojo d., šv. Jono Auksaburnio d., šv. Grigaliaus Teologo (Nazianziečio) d. ir kt.
Kiekviena autokefalinė Bažnyčia turi tam tikrus ypatingus savo šventuosius, kurių dienos nėra minimos visoje Bažnyčioje. Rusijoje tokie šventieji yra šv. Serafimas Sarovietis, šv. Sergijus Radonežietis, šv. Tichonas Zadonskis ir kt.
Be autokefalinės Bažnyčios ar kelių Bažnyčių minimų šventųjų yra dar tokie šventieji ir tokios šventės, kurios egzistuoja tik tam tikrame regione ar net tik tam tikrame vienuolyne. Lietuvoje tokia vietinė šventė yra šv. Vilniaus Kankinių diena (balandžio 14 ir liepos 13 d., t.y. pagal naująjį stilių - 28 ir 26 d.).
