Atsimainymo šventė
„Aukštiname Tave, Gyvybės Davėjau Kristau, ir šloviname tyriausiąjį Tavo kūno garbingiausiąjį Atsimainymą
Величаем Тя, / Живодавче Христе, / и почитаем пречистыя плоти Твоея / преславное Преображение.“Sveikinu visus ortodoksus su Viešpaties Atsimainymo (metomorphosis) švente. Beveik prieš du tūkstantmečius, įvykdęs pagrindines tarnystes žemėje ir išpranašavęs Apaštalams apie savo artėjančią išdavystę bei mirtį ant kryžiaus, ir prisikėlimą, Kristus nusivedė su savimi Apaštalus Petrą, Joną ir Jokūbą ant Taboro kalno.
„Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje. Petrą ir jo draugus apėmė miegas. Išbudę jie pamatė jo spindesį ir stovinčius šalia jo du vyrus. Šiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: „Mokytojau, gera mums čia būti! Padarykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei ir trečią Elijui“. Jis nesižinojo, ką kalbąs. Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jiems panyrant į debesį, mokiniai nusigando. O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“ Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas. O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nesakė apie savo regėjimą.“ (Lk 9,29-36)
Taboro kalne, Kristus apreiškė savo dieviškumo slėpinį - per Jį, Šviesos pavidalu, apsireiškė Dievo Malonė, Jo šventosios, nesukurtos Energijos (veikimai). Apreikšdamas savo dieviškąją Sūnystę, Kristus apreiškė ir sudievinimo (teozės slėpinį) - tiems, kurie Jį įtikėjo, jis davė galią tapti Dievo vaikais (Jn 1,12) - Dievas perkeičia žmogaus kūną, perkeičia širdį ir padaro jį dievu, savo atvaizdu. „Dievas tapo žmogumi, kad žmogus taptų dievu“ - rašo šv. Atanazas Didysis. Kristus Taboro kalne apsireiškė kaip Tikras, Tobulas Žmogus ir Tikras Dievas.
Šalia pasirodę Elijas ir Mozę simbolizuoja Jo tikrąjį mesianiškumą. Jis - Dievo išrinktasis, įvykdęs pranašų žodžius (pranašus simbolizuoja pranašas Elijas, turėjęs grįžti laikų pabaigoje) ir Įstatymą (kurį simbolizuoja Įstatymo priėmėjas, Mozė).
Atsimainymo šventė - viena didžiųjų Ortodoksų Bažnyčios švenčių. Jos populiarumas ir autoritetas itin išaugo XIV-ajame amžiuje, kai šv. Grigaliaus Palamos ir Barlaamo ginčuose buvo ginamas Šventosios Tradicijos mokymas apie Dieviškąją Šviesą, teozę ir Dievo regėjimą (theoria).