Koks yra ortodoksiškas požiūris į telegoniją?
Telegonija - tai genetikos teorija, mokslininkų daugumos laikoma pseudomoksline, kuri teigia, jog po kiekvienų lytinių santykių organizmai išsaugo dalį partnerio informacijos, todėl ateityje gimstąs vaikas gali turėti ankstesnių partnerių bruožų. Kadangi ši teorija pretenduoja į mokslo statusą, tai apie jos teisingumą turi spręsti ne Bažnyčia, o mokslininkai. Taigi, ortodoksiškas požiūris - remtis mokslo argumentais, o ar teisinga, ar neteisinga ši teorija - Bažnyčia pasakyti nei gali, nei nori.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčioje buvo kilęs sąmyšis po to, kai 2004 metais pasirodė leidinys „Skaistumas ir telegonija“, kuriame buvo sudėti kunigų vardais pasirašyti straipsniai (kaip vėliau pasirodė, autorystė buvo suklastota - patys kunigai jų nerašė). Šiuose straipsniuose, telegonijos pagrindu, buvo ginama skaistumo idėja. Suintriguoti brošiūros turiniu, kai kurie sekmadieninių mokyklų mokytojai ėmė naudoti šią informaciją mokydami mokinius.
Visi ortodoksų tikėjimo teiginiai gali būti suskirstyti į mažiausiai tris grupes: dogma, teologumena, erezija. Dogma (gr. dogma - įsitikinimas) - tai Šventosios Bažnyčios išpažįstama absoliuti tiesa, gauta per Apaštalus iš Kristaus, išsaugota Šventųjų Tėvų. Pripažinti dalyką dogma gali tik Visuotinis Bažnyčios Susirinkimas. Beveik visos egzistuojančios Ortodoksų Bažnyčios dogmos yra išvardytos Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo simbolyje, priimtame Konstantinopolio Susirinkime. Jei žmogus išpažįsta šias dogmas, tai jis išpažįsta ortodoksų tikėjimą. Jei jis neišpažįsta kurios iš dogmų, tai jis nėra ortodoksas.
Dogmos šaltinis - Šventoji Tradicija, t.y. Šventasis Raštas ir Bažnyčios gyvenimas. Ortodoksiniu tikėjimu yra laikomas visuotinis (katholikos) tikėjimas, kurio laikėsi visi ortodoksai, visur ir visais laikais. Patristikos požiūriu, dogma - tai įsitikinimas, dėl kurio sutaria visi Šventieji Tėvai.
Visi Šventieji Tėvai išvien sutaria, kad Dievas yra Vienas ir kt., tačiau jie nesutaria, ar visi bus išgelbėti, ar tik dalis žmonių. Tokiais atvejais, kai Šventieji Tėvai neturi vieningos nuomonės, Bažnyčiai lieka konstatuoti, jog patikimos informacijos apie tai mes tiesiog neturime. Tokie įsitikinimai, kurių Bažnyčios mokymas nei patvirtinta, nei paneigia, kurie pasirenkami asmeniškai, yra vadinami teologumenais (gr. theologoumena). Žmogus yra laisvas pasirinkti kuo tikėti, nes nuo to, kuo jis tikės šiais klausimais, nepriklauso jo išgelbėjimas.
Visi mokslo teiginiai patenka į asmeninės nuomonės sritį, nes mokslas niekada neprieštarauja krikščionių dogmoms (ir negali, pagal savo prigimtį). Jei žmogus tiki telegonija ir jei netiki, tai neturi įtakos tam, ar jo dvasia bus išgelbėta. Būna, kad tikėjimas mokslo bendruomenės atmestomis teorijomis dažnai yra susijęs su gilesnėmis problemomis, pavyzdžiui, kategorišku nepasitikėjimu pasaulyje pripažintu mokslu ar medicina. Tai - atskira tema; kartais blogis bando prasmukti apsimesdamas mokslu, pro galines duris (pvz., Christian science erezija JAV). Tokiu atveju derėtų gilintis į atvejį, ar jame nėra nieko, kas prieštarautų Bažnyčios mokymui.
Bet kokiu atveju, jei klausimas yra mokslinis, jis nėra dogminis. Ir jei klausimas yra mokslinis, bet pritaikomas teologijoje, tai, kaip taisyklė, jis patenka į teologumenų sritį (kaip, pavyzdžiui, tikėjimas, jog evoliucijos teorija paaiškina Pradžios knygos tekstą arba netikėjimas tuo - nuo šio tikėjimo/netikėjo visiškai nepriklauso žmogaus dvasinė gerovė, būsimas jo išgelbėjimas). Kunigams informaciją, kuria remia savo Evangelijos skelbimą, derėtų rinktis itin atidžiai, nes nuo to priklauso žmonių pasitikėjimas juo ir tai bus jam įskaityta paskutiniajame teisme.
Pabaigai norėčiau paironizuoti. Kartą vienoje paskaitoje prof. protodiak. A. Kurajevas juokavo: „žmonės manęs klausia: kokia Bažnyčios nuomonė apie Harrį Potterį? Aš jiems atsakau: jokia! Bažnyčia turi daug svarbesnių reikalų, nei nagrinėti populiariosios literatūros galimas sąsajas su blogio jėgomis. Aš jums garantuoju, kad panašus klausimas per amžius nebus įtrauktas į Visuotinio Susirinkimo dienotvarkę“.
--------
Šis įrašas parašytas skaitytojui uždavus klausimą.
Jei norite ko paklausti, tai galite padaryti arba per ask.fm - http://ask.fm/GintarasSungaila
arba elektroniniu paštu sungaila.gintaras@gmail.com .
 |
| Eksperimentas, paneigęs telegoniją. Kairėje - patelės, suėjusios su zebru, vaikas. Dešinėje - tos pačios patelės, vėliau suėjusios su eržilu, vaikas. Antroji atžala neturėjo jokių zebro bruožų. (messybeast.com nuotr.) |
Visi ortodoksų tikėjimo teiginiai gali būti suskirstyti į mažiausiai tris grupes: dogma, teologumena, erezija. Dogma (gr. dogma - įsitikinimas) - tai Šventosios Bažnyčios išpažįstama absoliuti tiesa, gauta per Apaštalus iš Kristaus, išsaugota Šventųjų Tėvų. Pripažinti dalyką dogma gali tik Visuotinis Bažnyčios Susirinkimas. Beveik visos egzistuojančios Ortodoksų Bažnyčios dogmos yra išvardytos Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo simbolyje, priimtame Konstantinopolio Susirinkime. Jei žmogus išpažįsta šias dogmas, tai jis išpažįsta ortodoksų tikėjimą. Jei jis neišpažįsta kurios iš dogmų, tai jis nėra ortodoksas.
Dogmos šaltinis - Šventoji Tradicija, t.y. Šventasis Raštas ir Bažnyčios gyvenimas. Ortodoksiniu tikėjimu yra laikomas visuotinis (katholikos) tikėjimas, kurio laikėsi visi ortodoksai, visur ir visais laikais. Patristikos požiūriu, dogma - tai įsitikinimas, dėl kurio sutaria visi Šventieji Tėvai.
Visi Šventieji Tėvai išvien sutaria, kad Dievas yra Vienas ir kt., tačiau jie nesutaria, ar visi bus išgelbėti, ar tik dalis žmonių. Tokiais atvejais, kai Šventieji Tėvai neturi vieningos nuomonės, Bažnyčiai lieka konstatuoti, jog patikimos informacijos apie tai mes tiesiog neturime. Tokie įsitikinimai, kurių Bažnyčios mokymas nei patvirtinta, nei paneigia, kurie pasirenkami asmeniškai, yra vadinami teologumenais (gr. theologoumena). Žmogus yra laisvas pasirinkti kuo tikėti, nes nuo to, kuo jis tikės šiais klausimais, nepriklauso jo išgelbėjimas.
Visi mokslo teiginiai patenka į asmeninės nuomonės sritį, nes mokslas niekada neprieštarauja krikščionių dogmoms (ir negali, pagal savo prigimtį). Jei žmogus tiki telegonija ir jei netiki, tai neturi įtakos tam, ar jo dvasia bus išgelbėta. Būna, kad tikėjimas mokslo bendruomenės atmestomis teorijomis dažnai yra susijęs su gilesnėmis problemomis, pavyzdžiui, kategorišku nepasitikėjimu pasaulyje pripažintu mokslu ar medicina. Tai - atskira tema; kartais blogis bando prasmukti apsimesdamas mokslu, pro galines duris (pvz., Christian science erezija JAV). Tokiu atveju derėtų gilintis į atvejį, ar jame nėra nieko, kas prieštarautų Bažnyčios mokymui.
Bet kokiu atveju, jei klausimas yra mokslinis, jis nėra dogminis. Ir jei klausimas yra mokslinis, bet pritaikomas teologijoje, tai, kaip taisyklė, jis patenka į teologumenų sritį (kaip, pavyzdžiui, tikėjimas, jog evoliucijos teorija paaiškina Pradžios knygos tekstą arba netikėjimas tuo - nuo šio tikėjimo/netikėjo visiškai nepriklauso žmogaus dvasinė gerovė, būsimas jo išgelbėjimas). Kunigams informaciją, kuria remia savo Evangelijos skelbimą, derėtų rinktis itin atidžiai, nes nuo to priklauso žmonių pasitikėjimas juo ir tai bus jam įskaityta paskutiniajame teisme.
Pabaigai norėčiau paironizuoti. Kartą vienoje paskaitoje prof. protodiak. A. Kurajevas juokavo: „žmonės manęs klausia: kokia Bažnyčios nuomonė apie Harrį Potterį? Aš jiems atsakau: jokia! Bažnyčia turi daug svarbesnių reikalų, nei nagrinėti populiariosios literatūros galimas sąsajas su blogio jėgomis. Aš jums garantuoju, kad panašus klausimas per amžius nebus įtrauktas į Visuotinio Susirinkimo dienotvarkę“.
--------
Šis įrašas parašytas skaitytojui uždavus klausimą.
Jei norite ko paklausti, tai galite padaryti arba per ask.fm - http://ask.fm/GintarasSungaila
arba elektroniniu paštu sungaila.gintaras@gmail.com .
