2014 m. rugpjūčio 27 d., trečiadienis

Ar gali vyras ir moteris būti tiesiog draugais?

Šis klausimas dažnam neduoda ramybės. Dažniausiai moterys, matydamos savo vyro pavydą, kai jos eina susitikti su savo vyriškos lyties draugais, galvoja, kad tai tik perdėtas pavydas. O paprastai vyrų atsakymas į klausimą „ar įmanoma vyro ir moters draugystė?“ priklauso nuo to, ar draugauti nori jie, ar jų antroji pusė.

Televizijos laidose vyrų ir moterų draugystės pašiepiamos. Seriale How I Met Your Mother Tedo ir Robin draugystė remiasi Tedo nelaiminga meile Robin atžvilgiu, o pasibaigia... Romantiniais ir seksualiniais santykiais. Seriale Friends Chandleris ir Monika yra tik draugai, o baigia - kaip vyras ir žmona. Ar tai tėra televizijos stereotipai? 

MOKSLINIAI TYRIMAI

Vienas išsamiausių mokslinių tyrimų, nagrinėjusių būtent šį klausimą, buvo atliktas 2000 metais. Wisconsin-Eau Claire Universitete jį atliko dr. April Bleske-Rechek (Bleske, A. L., & Buss, D. M. (2000). Can men and women be just friends? Personal Relationships, 7, 131-151). Šiame tyrime buvo prieita išvada, jog vyrai ir moterys yra prastoki draugai.

Iš pradžių mokslininkė tyrinėjo 88-ias studentų „draugų poras“, merginas ir vaikinus kalbino atskirai. Buvo užduodami klausimai apie jų požiūrį į vyrų ir moterų draugystę, jos pliusus ir minusus. Merginos kaip minusą nurodė romantinių/seksualinių santykių nebuvimą, o vaikinai šio minuso nenurodė. 

Paaiškėjo, jog daugelis vyrų buvo linkę neatmesti „platoniškos“ draugystės peraugimo į romantinius/seksualinius santykius perspektyvos. Daugelis vyrų pervertino tai, kiek jais seksualiniame kontekste domisi jų moteris-draugė, jie manė, kad yra patrauklūs savo draugėms kaip vyrai. Moterys buvo mažiau linkusios svarstyti santykių peraugimo į seksualinius/romantinius galimybę. 

Kai vaikinai buvo paklausti, ar yra kada nors turėję seksualinių santykių su mergina, kuri buvo „tik draugė“, paaiškėjo, jog 22% vyrų vienu ar kitu metu jų turėjo. Moterų tarpe šis skaičius sudarė 11%. Vyrai buvo linkę „tik drauges“, su kuriomis turėjo santykių, toliau laikyti „tik draugėmis“ ir fakto nesureikšmino.


Tyrime rezultatai taip pat buvo lyginami su 27-55 metų porų apklausomis. Buvo apklausiamos „draugų poros“, kuriose tiek vyras, tiek moteris buvo sukūrę šeimą. Paaiškėjo, jog vedę žmonės buvo labiau linkę apriboti „draugiškų“ santykių išsivystymo į romantinius/seksualinius galimybę. Tačiau ištyrus šios amžiaus grupės vienišus žmones, rezultatai parodė, jog tiek vyrai, tiek moterys yra linkę turėti seksualinių lūkesčių savo priešingos lyties draugų atžvilgiu, nepaisant to, ar tie draugai - vedę ar nevedę (ištekėjusios/neištekėjusios).

Paprasčiau šnekant, tyrimai parodė, kad beveik kiekviename „vyro ir moters draugystės“ atvejyje egzistavo seksualinė įtampa. Didesnė seksualinė įtampa nustatyta vyrų pusėje. Moterys buvo labiau nuoširdžiai bandyti megzti „tik draugystę“ su vyrais, nei vyrai - su moterimis.


Tyrinėtoja A. Bleske-Rechek teigė, jog tokie rezultatai atitinka evoliucinės psichologijos teiginius apie vyrų ir moterų santykius. Vyrų ir moterų organizmai atpažįsta kitos lyties asmens biologinę lytį ir mūsų psichologija, norime to ar ne, reaguoja į kito žmogaus biologinę lytį ir nėra tokia pavaldi mūsų išpažįstamoms socialinėms normoms, kaip mes to norėtume. 


Pasak evoliucinės psichologijos, vyro biologija traukia jį būti su jam seksualiai patrauklia moterimi, net jeigu ta moteris sako, kad nieko nebus. Vyro evoliuciškai išsivysčiusi psichologija jį lenkia manyti, jog slapta jis vis tiek patinka moteriai ir pastoviai turėti viltį, jog platoniški santykiai išaugs į romantiškus. Todėl jis gali ilgai būti „tik draugais“ su moterimi ir karts nuo karto bandyti beviltiškai „perkelti“ santykius į kitą lygi, arba tiesiog sekioti gražią moterį, pats nesuprasdamas, jog yra prisirišęs prie jos ne kaip prie tikro draugo, o tik dėl to, kad ji - graži.


Moterų atžvilgiu, evoliucinė psichologija teigia, jog joms itin svarbi vyro parama, visapusiškas jo rūpestis. Todėl, jei vyras nėra seksualiai agresyvus, bet įvairiai ją aprūpina (ar emociškai, ar materialiai), tai jos natūralus mąstymas yra linkęs priskirti vyrą į „draugų sritį“, t.y., faktiškai egoistiškai, galbūt net pačiai to nesuprantant, imti iš vyro tai, ko reikia moteriai („tik draugas“ tampa emocine atrama ir kt., blogiausiu atveju - materialiniu rėmėju), tačiau rinktis komunikacijoje „agresyvesnį“ vyrą. Paprastai tokios „tik draugystės“ susvyruoja tada, kai mergina pamato, jog „tik draugas“ ima sėkmingai megzti romantinius santykius su kita mergina ir jo „tik draugė“ pajunta pavojų, jog gali netekti savo emocinės ir kt. atramos.


Doktorantas Adrianas F. Wardas iš Hardvardo Universiteto taip apibendrino mokslinius atradimus šioje srityje:
„Ar vyrai ir moterys gali būti „tik draugais“? Jei mes visi mąstytume kaip moterys, žinoma, galėtų. Bet jei mes visi mąstytume kaip vyrai, tada iškiltų rimta gyventojų pertekliaus problema.“
Mokslo požiūriu, draugystė tarp vyro ir moters yra įmanoma, tačiau normalios draugystės, tokios, kokia turi vyrai su vyrais ar moterys - su moterimis, tikimybė yra itin maža. Paprastai už frazės „mes tik draugai“ slepiasi vieno iš „draugų“ neišsipildę seksualiniai/romantiniai lūkesčiai.  

ŠV. TRADICIJA



Ortodoksų Bažnyčioje, pagal vedybų statusą, visus tikinčiuosius grubiai galima suskirstyti į tokias grupes:

1. Nevedę/netekėjusios pasauliečiai (pasaulietės), kurie laikinai laikosi celibato;
2. Celibato besilaikantieji (celibatiniai dvasininkai, apsisprendę nebesudaryti santuokos našliai/našlės ir kt.);
3. Vienuoliai/vienuolės (davusieji santuokos nesudarymo įžadus)

Šv. Nilas Sinajietis (IV a.) rekomenduoja laikytis vienuoliams nuo moterų atokiai:
„Jei nori būti skaistus, venk susitikimų su moterimis, niekada neduok joms laisvės drąsiai su tavimi elgtis; nes pradžioje jos, ar tikrai turi, ar veidmainiškai rodo pagarbą, po to drįsta daryti ką nori. Pirmojo susitikimo metu būna nuleidusios žvilgsnį, kalba - trumpai, su atjauta spaudžia ašaras, padoriai apsirengusios, graudžiai dūsauja, klausinėja apie tyrumą ir įdėmiai klauso. Matai jas antrą kartą - jų žvilgsnis kyla šiek tiek aukščiau, o trečią - begėdiškai žiūri šypsodamos, netgi mėgaujasi garsiu juoku. Galų gale, ateina pasipuošusios, aiškiai tau kiša savo nuomonę, žiūri žvilgsniu, sukeliančių aistrą, kelia antakius, neduoda ramybės blakstienoms, apnuogina kaklą, visame kūne aptinka malonumą, taria žodžius, glostančius pasitenkinimą, pačiu balso skambesiu bando užgniaužti klausą, kol visomis jėgomis neapkausto sielos.“
Nėra Šventojo Tėvo, kuris sakytų, kad vienuoliai gali ramiai bendrauti su moterimis. Priešingai, vienuoliai turėtų traktuoti save kaip „rizikos grupę“. Dažnai moteris, pati to nesuprasdama, tam tikru elgesiu ar tam tikrų kūno vietų apnuoginimu gali taip išprovokuoti jauną vienuolį, kad visam jo vienuolio laikysenai ateina galas. 

Tačiau, kaip pabrėžia archimandritas Tichonas Ševkunovas, pavojai liečia ne tik vienuolius, bet net ir vedusius žmones. Žinoma, vienuoliai ar dar nevedę pasauliečiai yra itin pažeidžiami, bet net ir vedusiam žmogui pastovūs susitikimai su priešingos lyties asmeniu gali gerokai sujaukti mintis. Puikų kriterijų pateikia minėtasis šv. Nilas:
„Kai prisiminimas apie moterį taps beaistriu, tada daryk išvadą, jog įžengei į skaistumo ribas. Kol gi įsivaizduojamas vaizdinys griebia tavo sielą, žinok, kad ši dorybė - vis dar tau svetima. Bet ir pirmuoju atveju nesustok ties tokiais svarstymais ir ilgai nebendrauk mintyse su moters atvaizdu; nes ši aistra mėgsta sugrįžti, - ir jos pavojus - artimas.“

Panašiai archimandritas Tichonas perspėja, jog jeigu jaučiame, kad priešingos lyties atstovas mums kelia bent mažiausią kūnišką aistrą, reikia atsargiai žiūrėti į bendravimą su šiuo žmogumi, nes ilgainiui gali užsimegzti abipusė stipri kūniška aistra, kurią bus labai sunku sustabdyti. Vedusiems žmonėms tai gali turėti siaubingas pasekmes. O sekdami šv. Nilo žodžiais galime pasakyti, jog jeigu potraukis buvo, bet jo nebėra, nedera numoti ranka, nes jis bet kada gali grįžti.

Archim. Tichonas pataria: „jei jaučiate, kad žmogus jums patinka, nemeluokite sau. Tai - ne draugystė. Tai - aistra“. Draugystes su priešingos lyties atstovais reikia rinktis ir palaikyti itin atsargiai, reikalui esant - nutraukti, nes geriau netekti draugo (o anoks čia draugas, jei sekama iš paskos tik dėl aistros), nei gyvenimo.

Vienas mano draugas kartą pasiūlė puikų mintinį eksperimentą vyrams, kaip įsitikinti, ar moteris tau yra draugė, ar su ja būni tik dėl aistros. Pabandykime akimirkai užmiršti, kaip atrodo ta moteris, apie jos išvaizdą, apie jos figūrą, visa tai atidėkime į šalį. Imkime domėn tik jos bendravimą. Ar tau tikrai įdomu su ja bendrauti? Ar bendrautum su taip bendraujančiu vyru? Ar bendrautum su taip bendraujančia negražia moterimi? Jei jūsų bendravime kaip ir nėra „nieko įdomaus“ ar tu bendrauji su ja visai kitaip, nei su savo „normaliais“ draugais, tai ar nėra taip, kad tu ją sekioji tik todėl, kad ji tave seksualiai traukia?

Rašydamas apie moterų kunigystę minėjau, jog priežastis, kodėl Ortodoksų Bažnyčioje nuo senovės egzistavo moterų diakontas buvo ta, jog krikščioniškose bendruomenėse net liestis prie moters vyriškos lyties atstovui, kunigui, buvo laikoma nepadoru. Ortodoksų Bažnyčioje egzistuoja Tradicija, kurios dabar mažai laikomasi, jog pamaldų metu vyrai stovi atskirai nuo moterų (vyrai - dešinėje bažnyčios pusėje, moterys - kairėje). Abi lytys į bažnyčią tebeeina apsirengusios kukliai (vyrai - su ilgomis rankovėmis, ilgomis kelnėmis, moteris - ilgais sijonais, ilgomis rankovėmis, galvos apdangalu). Visa tai sugalvota tam, kad Dieviškosios Liturgijos metu žmonės atidžiai melstųsi ir būtų sumažintas juos kankinančių gundymų kiekis. 

Deja, moterys sunkiai supranta, kaip vyrą veikia apnuogintas kaklas, apnuogintos kojos ir kt. Dėl natūralių priežasčių, vyrų kūnas neturi tokio poveikio moterims, kokį turi moters kūnas - vyrams. Bet kokiu atveju, Šventieji Tėvai (Komodijonas, Markas Minucijus Feliksas, Tertulijonas, Klemensas Aleksandrietis, šv. Grigalius Nazianzietis, šv. Kiprijonas ir daugybė kitų) nurodo gausybę patarimų, kaip geriau krikščionims rengtis, kirptis, puoštis ir kt. Kaip jau minėta, abiem lytim Tėvai rekomenduoja nedemonstruoti savo kūno „grožybių“, nenaudoti makiažo, plaukų dažų kt. priemonių su tikslu nuslėpti savo amžių ar išsiskirti, moterims nurodo auginti plaukus, vyrams - juos trumpinti, taip pat augintis bent kokius veido plaukus (ūsus ar barzdą) ir taip toliau. Visi šie patarimai - rekomendaciniai pobūdžiai, o jų pagrindinė mintis - laikytis kuklumo, saiko ir negundyti priešingos lyties. 
„Jokiu būdu moteriai neleidžiama apnuoginti ir rodyti bet kurios savo kūno dalies, nes abu patirs nuopuolį - vyras bus sugundytas žiūrėti, o moteris - vyro akių gundymu“ (Klemensas Aleksandrietis 2.246)
Taigi, prieš  kurdami draugystę su priešingos lyties atstovu, pamąstykime dar ir apie tai, kiek mūsų draugystė krikščioniška. Ar mes negundome savo „tik draugo“/„tik draugės“ nusidėti? Ar nuodėmingos mintys ir sumanymai nėra vienintelė priežastis, kodėl mūsų „draugas“ mus sekioja? Kokia šios draugystės prasmė?

Yra įvairių tarpinių kelių be kraštutinumo - draugystės nutraukimo. Draugauti galima šeimomis. Susitikinėti galima tik draugų kompanijoje. Tačiau svarbiausia visuomet išlikti sąžiningiems sau patiems. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą