2014 m. rugpjūčio 15 d., penktadienis

Dangun ėmimas ar užmigimas? (Assumptio vs. dormitio)

Šiandieną Romos katalikai švenčia „Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmę“ (lot. „Assumptio Beatae Mariae Virginis“), liaudyje žinoma „Žolinių“ vardu. Nors daug kas tapatina šią šventę su panašia ortodoksų švente (ir netgi Vilniaus ortodoksų katedros pavadinimas lietuviškai yra išverstas „Ėmimo į Dangų Katedra...“) tačiau dvi šventės yra skirtingos.


„Švč. Mergelės Ėmimas į Dangų“, katalikiškas paveikslas
Dievo Motinos Užmigimas - ortodoksų ikona

KAIP ATSIRADO KATALIKŲ „ĖMIMAS Į DANGŲ

Kai Rytų ir Vakarų Bažnyčios vis dar buvo viena Bažnyčia, pirmajame krikščionybės tūkstantmetyje, tai visos penkios Bažnyčios (Romos; Konstantinopolio; Jeruzalės; Antiochijos; Aleksandrijos) šventė „Dievo Motinos užmigimo šventę“ (slav. Uspenie, gr. Kimisis (Koimesis), lot. Dormitio). Užmigimas - tai įprasta Naujajame Testamente naudojama metafora, kuria apibūdinama rami šventojo mirtis (pvz. 1 Kor 11,30). Buvo skirtingos pasakojimų apie Dievo Motinos užmigimą tradicijos (Betliejaus, Jeruzalės, Efezo ir kt.). Kai kurie pasakojimai minėjo Švč. Mergelės Marijos prisikėlimą trečiąją dieną, kai kurios - ne.

Po Rytų-Vakarų schizmos, Romos katalikų teologija vystėsi savais keliais ypatingą svarbą jame, kaip ir iš jos kilusiame reformacijos judėjime, įgijo šv. Augustino mokymas apie prigimtinę nuodėmę, siejantis ją su kalte, svetimas ortodoksų teologijai.

Nesigilinant į teologines subtilybes, nuo Pranciškonų Ordino atsiradimo XII a., Romos Katalikų Bažnyčioje pradėjo kilti mariologinis (mokymo apie Mariją) sąjūdis, pabrėžęs jos nekaltumą, nenuodėmingumą, tyrumą. Tuo tarpu Dominikonų Ordinas (XIII a.) skatino asmeninį pamaldumą Marijai, rožinio kalbėjimą. Ordinams įgaunant įtaką Bažnyčioje, jų pažiūros buvo įtvirtintos kaip dogma. 

Didelę įtaką mariologiniam judėjimui turėjo protestantų reformacija, prasidėjusi XVI a. Protestantai neigė šventųjų bei švč. Dievo Motinos kultą, todėl natūralu, jog atsirado reakcija Romos Katalikų Bažnyčioje. Dievo Motinos (kurią Vakaruose labiau priimta vadinti švč. Mergele ar tiesiog Marija) kultas įgavo naują pavidalą, radikalizavosi. Šiandienos švč. Mergelės kultas Romos Katalikų Bažnyčioje ženkliai skiriasi nuo Dievo Motinos kulto Ortodoksų Bažnyčioje.

Pagal oficialų Romos Katalikų Bažnyčios mokymą, išdėstytą 1854 metų popiežiaus Pijaus IX-ojo bulėje „Ineffabilis Deus“, Dievo Motina, išimties tvarka, gimė be prigimtinės nuodėmės (ja ji buvo apvalyta vienatiniu aktu savo motinos įsčiose). Šia pažiūra sekdamas, 1950 metais popiežius Pijaus XII konstitucijoje „Munificentissimus Deus“ įtvirtino iš jos sekantį mokymą, jog Dievo Motina buvo paimta į dangų su kūnu, taip, kaip Jėzus Kristus. Kadangi ši konstitucija paskelbta ex cathedra, tai Romos katalikai tiki, jog šis popiežiaus žodis yra neklystantis ir būtina dogma kiekvienam katalikui. XX amžiuje visose Romos Katalikų Bažnyčiose Užmigimo šventė buvo pakeista į Ėmimo į Dangų.

ORTODOKSŲ TIKĖJIMAS

Ortodoksų Bažnyčios įsitikinimai yra artimi Romos katalikų, tačiau ortodoksai nesiryžta apibrėžti tų mariologijos aspektų, kurie Romos Katalikų Bažnyčioje buvo pakelti į dogmos lygmenį. Kaip pabrėžiama naujajame Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Katekizmo projekte, mokymas apie Švč. Mergelės Marijos ėmimą į dangų, iš esmės, yra išpažįstamas Ortodoksų Bažnyčioje, tačiau katalikų dogma nepripažįstama, nes ji dedukciškai išvesta iš katalikų mokymo apie Švč. Mergelės Nekaltąjį Prasidėjimą.

Ortodoksų Bažnyčia rugpjūčio 15 (28) d. švenčia Dievo Motinos užmigimą, o ne ėmimą į dangų, sekdama senąja Bažnyčios tradicija. Daugelis ortodoksų de facto tiki, kad Dievo Motina mirė kaip visi žmonės, tačiau dėl savo šventumo, gauto iš Dievo, trečią dieną buvo prikelta ir paimta į dangų. Ortodoksų Bažnyčia pabrėžia užmigimo (mirties) faktą, tuo tarpu Romos Katalikų Bažnyčioje šis aspektas nėra pabrėžiamas; yra katalikų, tikinčių, jog Dievo Motina nemirė - šis teiginys prieštarautų Ortodoksų Bažnyčios pozicijai. Kas įvyko po mirties ortodoksų tradicijoje pabrėžiama menkiau, tačiau egzistuoja stiprus tikėjimas, kad mirtis Jai, vienu ar kitu būdu, tikrai neturėjo galios:
Kondakas, tonas 2: Nei kapas, nei mirtis Jos nesulaikė / Niekada nemiega Dievo Gimdytoja mus maldoje užtardama / Ji – nepailstanti vilties globėja / Nes Jai, Gyvybės Motinai, gyvybę sugrąžino / Tas, kurs Jos įsčiose apsigyvenęs buvo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą