Ką reiškia būti Bažnyčia šiuolaikinėje Europoje? Tarptautinė ekumeninė konferencija Švedijoje

 

Theobalt tinklo 2025 m. konferencijos dalyviai

2025 m. birželio 3–5 dienomis Visbio mieste, Gotlando saloje (Švedija), vyko tarptautinio ekumeninio tinklo Theobalt konferencija, subūrusi Romos katalikų, liuteronų ir krikščionių ortodoksų Bažnyčių atstovus iš 8 šalių. Konferenciją organizavo Theobalt (angl. Theological Baltic Network – teologinis Baltijos tinklas). Tai – inciatyva, jungianti krikščioniškas Bažnyčias ir teologines institucijas Baltijos jūros regione. Šiemet konferencijos tema buvo „Bažnyčios ir valstybės santykiai: kaip būti Bažnyčia šiandienos Europoje“.

Lietuvos ortodoksus konferencijoje atstovavo kun. Georgijus Rojus ir kun. Gintaras Sungaila, abu atstovaujantys Konstantinopolio Visuotinio patriarchato Egzarchatą Lietuvoje. Šis dalyvavimas buvo reikšmingas tiek teologiniu, tiek ekumeniniu požiūriu – tai proga ne tik mokytis iš kitų Bažnyčių patirties, bet ir pristatyti unikalią Lietuvos religinę situaciją, kurioje Ortodoksų Bažnyčia išgyvena atsinaujinimo laikotarpį.

Gotlandas – Theobalt gimtinė

Theobalt konferencijos vyksta kartą į du metus, vis kitoje šalyje, o šiemet renginys grįžo į savo pradinę Visbio vyskupiją. Būtent Švedijos Liuteronų Bažnyčios Visbio vyskupas 1983 m., mąstydamas apie tai, kad Gotlando sala yra visų Baltijos valstybių apsuptyje, nutarė pradėti jas visas jungiančią iniciatyvą. Tinklas susikūrė Šaltojo karo metais, kai Skandinavijos, Vakarų Vokietijos ir Suomijos Bažnyčias nuo Rytų bloko tikinčiųjų skyrė geležinė uždanga. Pagrindinis Theobalt tikslas – sugriauti skiriančias sienas, skatinti tarpkonfesinį dialogą, teologinių idėjų mainus ir bendrą atsakomybę už krikščionybės liudijimą pasaulyje.

Birželio 3 d. į salą atvykę dalyviai susipažino su vyskupu, tuomet turėjo galimybę susipažinti su Visbio senamiesčiu – viduramžių architektūros perlu, kuris primena ilgą krikščionybės istoriją šiame krašte. Dėl architektūrinio ir archeologinio paveldo gausos kartais šis miestas vadinamas „Švedijos Roma“.

Visbio vaizdas nuo kalvos

Akimirka iš mišparų Visbio katedroje

Po ekskursijos dalyviai rinkosi į vakaro pamaldas šv. Marijos katedroje. Mišparai buvo giedami anglų, švedų ir lotynų kalbomis, pamaldoms vadovavo vietinis liuteronų vyskupas.

Pranešimai ir diskusijos

Antrąją ir trečiąją konferencijos dieną dalyviai klausėsi paskaitų pagrindine konferencijos tema, po kiekvienos paskaitos vyko dalyvių diskusijos. Pirmoji pranešėja buvo prof. Elena Namli (Upsalos universitetas), kuri nagrinėjo Bažnyčios, valstybės ir visuomenės santykius įvairiuose Europos kontekstuose, atkreipdama dėmesį į iššūkius demokratijai, sekuliarizacijai ir religinio autoriteto transformacijai. Ji išskyrė tris galimas Bažnyčios laikysenas šiandieniniuose santykiuose su valstybe:

1. Legitimacija, kai Bažnyčia pateikia politinę teologiją, pateisinančią santvarką; 

2. Sektantinis atsitraukimas – kai Bažnyčia atsisako daryti įtaką valdžiai, bet užsidaro savo bendruomenėje, stengdamasi sukurti „visuomenę visuomenėje“ – savo tobulą bendriją;

3. Pranašiškas balsas – kai Bažnyčia išlaiko distanciją su valstybe, bet lemtingomis akimirkomis pranašiškai kritikuoja neteisybę, teisingumo laužymą ir kitas negeroves.

Prof. Elena Namli

Antrasis kalbėjo Suomijos Ortodoksų Bažnyčios kunigas Heikki Huttunenas, kuris atkreipė dėmesį, kaip skirtingai visuomenėje reiškiasi religinės daugumos ir religinės mažumos. Kunigas pabrėžė, kad dabar Europoje daugelis Bažnyčių pereina nuo daugumos prie mažumos padėties, dėl to keičiasi Bažnyčios balsas. Tas balso tono pasikeitimas, krikščionybės požiūriu, netgi pozityvus. Kaip ir pirmoji pranešėja, kunigas pabrėžė Bažnyčios pranašiško kalbėjimo svarbą ir taipogi pastebėjo, kad didžiausia nūdienos pasaulio problema yra ekologija, apie kurią kalbama tiek mažai. 

Ortodoksų atstovai konferencijoje iš Lietuvos, Estijos ir Suomijos

Prof. Marcinas Składanowskis (Liublino katalikiškasis universitetas) analizavo Rusijos saugumo politiką ir jos pasekmes Bažnyčioms Europoje, pabrėždamas dvasinės ir institucinės parengties svarbą šiuolaikiniams geopolitiniams iššūkiams. Jis pabrėžė Rusijos religizuotos ideologijos naudojimą teisinant karą. Pasak profesoriaus, Maskvos patriarchatas net neturi būti laikomas legitimiu ekumeninio dialogo partneriu, nes veikia kaip Rusijos valstybės interesų agentas. 

Dr. Katrin Hatzinger (Vokietijos Evangelikų Bažnyčia) apžvelgė teisinius ir finansinius Bažnyčių veiklos aspektus, akcentuodama šiuolaikinės valstybės ir religinių bendruomenių santykių niuansus. Ji taip pat peržvelgė kai kuriuos mitus apie Europos Sąjungą ir jos teisę.

Diskusijų metu išryškėjo skirtingų šalių ir Bažnyčių konteksto skirtumai, bet taip pat ir bendrai išgyvenami iššūkiai. Dalyviai pasidalino savo patirtimi bei žiniomis.

Apsilankymas prieglaudoje

Be teorinių diskusijų, Bažnyčių atstovai taip pat dalyvavo praktinėje išvykoje. Dalyviai aplankė svarbų Visbio vyskupijos socialinį projektą – Birkagården prieglaudą.

Birkagården prieglauda

Tai – Gotlando salos benamiams skirti namai, kuriuose jie gali nusiprausti, pernakvoti ir gauti reikalingą pagalbą. Veikla vykdoma kartu su valstybės socialinėmis tarnybomis. Tokiu būdu ši prieglauda yra vienas iš valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimo pavyzdžių.

Ateities perspektyvos

Konferencijos pabaigoje vyko Theobalt tinklo vidinis pasitarimas, kuriame svarstyta apie būsimus susitikimus ir tolesnius bendradarbiavimo planus. Konferencija uždaryta iškilmingomis pamaldomis šv. Marijos katedroje.

Theobalt iniciatyva išlieka kaip niekada aktuali. Gyvename besitęsiančio religiškai teisinamo karo Ukrainoje kontekste. Dėl šio karo Baltijos regione įvyko didžiuliai geopolitiniai pokyčiai – Suomija ir Švedija neseniai tapo NATO narėmis. Daugelis šalių taip pat vargsta ieškodamos tinkamo santykio su vietinėmis Maskvos patriarchato struktūromis. Visa tai reikalauja ne tik teologinės refleksijos, bet ir kultūrinės bei krikščioniškos bendrystės kūrimo, stiprinant regiono visuomenes. Žinoma, svarbu iš akiračio nepamesti ir kun. H. Huttuneno minėtos ekologinės krizės, kuri svarbi ne tik Baltijos šalims, bet ir visam pasauliui. 

***

Apie Theobalt 2023: Pranešimas tarptautinėje konferencijoje Danijoje