„Kasdienė duona“ | Lk 12, 54-59
54 Jėzus pasakė ir minioms: „Matydami debesį, kylantį vakaruose, jūs tuoj pat sakote: 'Ateina lietus', ir taip atsitinka. 55 Pučiant pietų vėjui, jūs tvirtinate: 'Bus karšta', ir taip iš tiesų esti. 56 Veidmainiai! Jūs mokate išaiškinti, ką reiškia žemės ir dangaus išvaizda, tai kodėl gi neišsiaiškinate šio laiko prasmės? 57 Kodėl gi patys nenusprendžiate, kas teisu?
58 Kai eini su ieškovu pas vyresnybę, pasistenk dar kelyje su juo sulygti, kad jis tavęs kartais nenusitemptų pas teisėją, teisėjas neatiduotų teismo vykdytojui, o teismo vykdytojas neįmestų tavęs į kalėjimą. 59 Sakau tau: iš ten neišeisi, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“.
Jėzus savo laiko žmones ragina skaityti ženklus, matyti tai, kas vyksta ir rinktis tai, kas yra teisu. Lygiai taip ir dabar mums tinka šie žodžiai. Laikas, kuriuo gyvename mes, yra Antrojo Viešpaties atėjimo metas. Tai nereiškia, kad prasideda Apokalipsė ar pasaulio pabaiga, kaip dažnai apsišaukėliai pranašai bando teigti: „štai tūkstantmečių sandūra, saulės ar mėnulio užtemimai pranašauja laikų pabaigą“. Ne, Viešpats po prisikėlimo išėjo pas Tėvą ir žadėjo sugrįžti: „Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus“ (Lk 17,24). Bet Jėzus nuolat kartojo, kad budėtume, nes nežinome nei dienos, nei valandos: „tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas“ (Mk 13,32). Todėl esame raginami atpažinti savo gyvenimo dienų tikrąją prasmę, Jėzus kviečia mus rinktis tai, kas teisu ir stovėti Dievo pusėje. O kaip tai padaryti praktiškai? Geriausias teisumo matas yra Dievo Žodis ir mūsų sąžinė. Viešpats toliau kalba apie atsiteisimą prieš savo ieškovą, tai yra prieš tą, kuriam esame kažkokiu būdu nusikaltę. Ar tai būtų mūsų bičiulis ar priešas, ar pats Dievas. Pasirinkti teisumo kelią, tai nereiškia būti teisėju ir smerkti tuos, kas mano manymu blogai elgiasi. Tai visų pirma reiškia pačiam pripažinti savo nuodėmę, neteisingumą, neteisumą ir jį atitaisyti. Rinktis teisumą - tai dėti pastangas, kad širdis nuolat būtų nusiteikusi ir pasiruošusi susitikimui su Viešpačiu. O sąžinė mums gali pakuždėti, ką turime padaryti, kad tas susitikimas būtų džiugus, o ne gąsdinantis.
Šiandien dėkosiu Dievui už mano gyvenimo laiką ir ženklus jame.
Šiendien prašysiu Dievo malonės, kad mano širdis būtų pasiruošusi susitikimui su Juo, o aš eičiau teisumo keliu.
