„Kasdienė duona“ | Lk 11, 29-32
29 Žmonėms gausiai susirinkus, Jėzus pradėjo kalbėti: „Ši karta yra pikta karta. Ji reikalauja ženklo, bet jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas.30 Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šiai kartai.31 Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks. Nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas. 32 Ninevės gyventojai teismo dieną kelsis su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau negu Jona“.
Jėzus kalba apie Jonos ženklą ir Pietų šalies karalienės kelionę pasiklausyti Saliamono išminties. Senojo Testamento žmonės puikiai suprato, apie ką jis kalba. Nes šios dvi istorijos pasiekia mus iš Senojo Testamento. O Jėzus dar pabrėžia, jog Jis yra daugiau negu tie įvykiai. Jona buvo pranašas, kuris bėgdamas nuo Dievo pakliuvo į audrą jūroje ir buvo suvalgytas didžuvės. Jis praleido žuvies pilve tris dienas ir buvo išspjautas. Tai lyg provaizdis būsimo, o mums jau buvusio, Jėzaus mirties ir prisikėlimo įvykio. Jona buvo tik žmogus, jis nenumirė ir neprisikėlė, jo istorija tik iš dalies atspindi tai, ką atliko Jėzus ir tai, kas iš tiesų yra Jėzus. Tačiau žmonės neatpažįsta to Jėzuje ir reikalauja ženklų pagal savo norus. Taip buvo tada, taip yra ir dabar.
O Pietų šalies karalienė leidosi į didžiulę kelionę, kad pasiklausytų Saliamono, Izraelio karaliaus, Dovydo sūnaus, išminties. Tai buvo be galo išmintingas žmogus. Tačiau jo išmintis negali prilygti Dievo išminčiai, kurią turi Dievo Sūnus. Ir vėl – didelė dalis žmonių nesupranta tokios išminties ir jos nepriima.
Todėl tie, kurie džiaugėsi gavę bent dalį Dieviškos išminties per Jonos kvietimą į atgailą arba per Saliamoną, pasmerks tuos, kurie turėdami galimybę priimti Dieviškąją išmintį, jos atsisakė.
Kas gi toji Dieviškoji Išmintis? Visų pirma, tai pats Jėzus, tai net ne Dievo savybė, tačiau pats Dievas. Dieviškoji Išmintis liejama mums per Jo Žodį Šventojoje Dvasioje. Todėl šiandien mes taip pat galime priimti šia Išmintį į savo gyvenimą. Visų pirma prašydami ir priimdami Šventąją Dvasią, o su Ja ir Joje priimdami Dievo Žodį ir patį Kristų. Tai mums pasiekiama per Šventąjį Raštą, per Bažnyčios mokymą ir sakramentus, per nuolat liejamą Šventosios Dvasios malonę. Mums nebereikia prašyti ženklo, tereikia plačiai atmerkti akis ir ištiesti rankas, kad priimtume tai, ką Viešpats noriai mums dalija – patį save.
Šiandien dėkosiu Dievui už Dieviškąją Išmintį nužengusią pas mus.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad galėčiau tos Išminties semtis ir būti pripildytas.
