„Kasdienė duona“ | Lk 11, 5-13
5 Jėzus dar kalbėjo jiems: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: 'Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, 6 nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko jam padėti ant stalo'. 7 O anas iš vidaus atsilieps: 'Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti'. 8 Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia“.
9 „Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. 10 Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. 11 Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies – atkištų gyvatę? 12 Arba prašančiam kiaušinio – duotų skorpioną? 13 Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“.
Jėzus toliau tęsia kalbą apie maldą. Jis pateikia kelis palyginimus, kad aiškiau suprastume kokia svarbi yra ištverminga ir nuolatinė malda. Šventieji Tėvai maldą vadino sunkiu darbu, kuriam reikia valios ir jėgų. Kartais tenka melstis daugelį metų kol pasimato maldos vaisiai. Štai vienas iš iškiliausių pavyzdžių yra Šv. Monika (332 – 387 m.), kuri meldė savo sūnaus atsivertimo net 16 metų. Ir galiausiai jos maldos vaisiai pranoko ir jos pačios lūkesčius – Augustinas, ne tik atsivertė ir įtikėjo Kristų, bet tapo vyskupu, o vėliau ir šventuoju bei Bažnyčios mokytoju, kurio raštais ir mokymu Bažnyčia naudojasi iki šiol.
Dažnai trokštame patirti maldos vaisius tuoj pat, o kai taip neatsitinka pradedame manyti, jog Dievas mūsų maldų negirdi, neišklauso. Taip nėra ir negali būti, Dievas girdi kiekvieną maldą, kiekvieną mūsų atsidusėjimą. Negalime pamatuoti ar mūsų maldos buvo išklausytos, nes mes matuojame pagal savo, dažnai egoistišką, siaurą, žmogišką supratimą. Dievui nėra negalimų dalykų, tačiau, Jis atsižvelgia į mus, Jis mato mūsų realią padėtį ir žino ko mums labiausiai reikia. Maldos vaisiai, kaip ir visi vaisiai turi subręsti, jiems turi būti paruošta atitinkama dirva. Nes kitu atveju jie nuvys, arba mes nebūsime pasiruošę jų priimti. Malda ima brandinti vaisius iškart kai tik pradedame melstis. Tačiau mes negalime to pamatyti tuoj pat, nes tai vyksta dvasinėje tikrovėje, taip kaip ir augalų vaisiai užsimezga daug anksčiau negu mes juos pamatome.
Meldžiantis svarbu pasitikėti Dievu, kaip Jėzus ir sako palyginime, Jis mūsų Tėvas ir duoda mums to ko labiausiai mums reikia. O svarbiausia ko mes turime prašyti ir tikrai gauname yra Šventoji Dvasia. Tai Ji palaiko mūsų gyvybę, Joje mes gyvename ir esame. Tai Ji mūsų ryšis su Tėvu ir vedlys į Amžinąjį Gyvenimą, o kas gali būti už tai svarbiau? Visi kiti dalykai ir įvykiai gyvenime yra tik pagalba pasiekti pagrindinį mūsų gyvenimo tikslą – susivienyti su Gyvuoju ir mus be galo mylinčiu Dievu.
Šiandien dėkosiu Jėzui už padrąsinimą atkakliai melstis.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad pasitikėčiau Juo ir nepailsčiau melstis.
