Vatikanas paskelbia šventuosius sutuoktinius

Popiežius Pranciškus kanonizavo katalikų šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės tėvus Liudviką Martiną (1823 - 1894) ir Marija Azelija Guérin (1831 - 1877), praneša Vatikano radijas. Tokiu būdu jie tapo vienais iš nedaugelių katalikų šventųjų-sutuoktinių.

Toks sprendimas rodo Romos Katalikų Bažnyčios bandymą "reabilituotį" pasaulietišką bei šeimyninį gyvenimą. Kaip žinia, ilgą laiką daugelis katalikų šventųjų buvo arba vienuoliai, arba ordinų nariai ir celibatiniai dvasininkai.

Apie panašią situaciją Ortodoksų Bažnyčioje neseniai rašė protodiakonas Andriejus Kurajevas. Kurajevas atkreipė dėmesį į kiprietišką ikoną, kurioje pavaizdoti visi vietos (Limasolio miesto) šventieji. Ikonoje matome vien vyskupus, išskyrus vieną (du?) vienuolius ir du karius su ietimis. Absoliučiai visi likę šventieji - vyskupai (t.y. buvę vienuoliai, įgiję šią poziciją Bažnyčioje) - nei vieno kunigo, nei vieno žemdirbio.

Ilgą laiką Bažnyčioje susituokusieji dažniausiai buvo kanonizuojami tik tuo atveju, jei jie buvo arba kankiniai (šventieji Adrianas ir Natalija), arba kvailiai Kristaus vardan (šv. Ksenija Peterburgietė). Retos išimtys - pirmojo tūkstantmečio vedusiųjų kunigų dinastijos (šv. Grigalius Vyresnysis ir jo žmona; tiesa, jų kultas buvo gerokai mažesnis, nei jų sūnaus - šv. Grigaliaus Nazianziečio, kuris buvo vienuolis). Kita išimtis - imperatoriškųjų šeimų nariai ir kunigaikščiai (pvz. šv. Daumantas Pskoviškis).

Taigi, Ortodoksų Bažnyčioje egzistuoja atskira šventųjų, kurie buvo susituokę, rūšis (toks šventais vadinamas teisiuojudikaios, pravednyj), tačiau ilgainiui daugiausiai kanonizuoti tik vienuoliai (prepodobnyepanašiausieji [į Kristų]) ir vyskupai (svjatiteli, švietėjai). Sunkiausiai skintis kelią į šventųjų sąrašus sekėsi vedusiems kunigams. Diakonas Kurajevas šią "šventųjų demografiją" aiškina paprastu faktu - šventuosius kanonizuodavo vyskupai, o vyskupais nuo VI a. galėjo tapti tik vienuoliai, todėl ir pasiskirstė atitinkamos simpatijos.

Pirmi žymi vedusio kunigo kanonizacija - 2000 m. įvykęs Aleksijaus Mečiovo (1859-1923) paskelbimas šventuoju. Nors ir iki tol šventuoju buvo paskelbtas šv. Jonas Kronštatietis, tačiau jo paties santuoka buvo priverstinė ir fiktyvi. 2000 m. galima laikyti pirmuoju ryškesniu posūkiu į "šeimyninio gyvenimo reabilitacija".

Žinoma, šeimyninis gyvenimas rytų krikščionių tradicijoje, kuri pirmus keturis-penkis šimtmečius žinojo vedusių vyskupų paprotį, o visą istoriją - vedusių kunigų, niekada nebuvo taip išstumtas iš Bažnyčios gyvenimo, kaip visuotinio celibato besilaikančioje Romos Bažnyčioje. Tačiau Ortodoksų Bažnyčioje šios problemos taip pat egzistuoja - ypač juodinant pasauliečių gyvenimo būdą.

Šventųjų kanonizacija - labai svarbi pasauliečių vietos Bažnyčioje gerinimo dalis. Juk Bažnyčios kanonizacija yra ne kas kita, kaip nurodymas tikintiesiems, kokiais gyvenimo būdo pavyzdžiais pridera sekti. 

Komentarai

Populiarūs įrašai