„Kasdienė duona“ | Jn 19,28-42 (Didysis Penktadienis)

28 Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, ir kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“
29 Tenai stovėjo indas, pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant yzopo vytelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie jo lūpų. 30 Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią.
31 Kadangi buvo Prisirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. 32 Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti.33 Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, 34 tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.35 Regėjusis tai paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad ir jūs tikėtumėte. 36 Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas. 37 Vėl kitoje vietoje Raštas sako: Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė.
38 Po to Juozapas iš Arimatėjos, kuris buvo Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės, paprašė Pilotą leisti nuimti Jėzaus kūną. Pilotas leido. Jis atėjo ir nuėmė kūną. 39 Taip pat atvyko ir Nikodemas, kuris pirmiau buvo atėjęs pas Jėzų nakčia. Jis atsigabeno apie šimtą svarų miros ir alavijo mišinio. 40 Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo į drobules su kvepalais, kaip reikalavo žydų laidojimo paprotys. 41 Toje vietoje, kur buvo nukryžiuotas Jėzus, buvo sodas ir sode naujas kapo rūsys, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. 42 Ten jie ir paguldė Jėzų, nes buvo žydų Prisirengimo diena, o kapas arti.
           
              Visas Didžiojo Penktadienio Evangelijos skaitinys Jn 18,1-19,42

       Jėzaus mirtis žiauri, skausminga, žeminanti. Joje telpa visos žmogaus nuodėmės: išdavystė, melas, godumas, paleistuvystė, neištikimybė, valdžios troškimas galiausiai visų nuodėmių šaknis – puikybė.  Tačiau jis mūsų negalias prisiėmė,mūsų skausmus sau užsikrovė.O mes laikėme jį raupsuotu, – Dievo nubaustu ir nuvargintu. Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų,ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes.Bausmė ant jo krito mūsų išganymui,mes buvome išgydyti jo žaizdomis. (Iz 53,4-5). Vienintelis šventasis, vienintelis be nuodėmės, mūsų kaltes sau prisiėmė ir pasekmę – mirtį sutiko.
      
Ar tuo tikiu? Ar tai, kas vyko prieš tiek metų, tikrai vyko? Ar tai turi įtakos mano gyvenimui šiandien?
Tikrai taip. Tikiu. Jėzus yra Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus, atėjęs į pasaulį ir priėmęs žmogišką prigimtį, Jis tapo žmogumi, kentėjo ir mirė už mano nuodėmes ir trečiąją dieną prisikėlė. Amen. Jei šito netikėčiau, beprasmis būtų mano gyvenimas ir beprasmė būtų Jėzaus mirtis.
      
       Šiandien dėkosiu Jėzui už Jo kančią ir mirtį ant kryžiaus.
       Šiandien malda ir pasninku jungsiuos prie Jėzaus kančios ir ją apmąstysiu.
       Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad krikštu kartu su Jėzumi miręs, galėčiau kartu su Juo būti prikeltas naujas žmogus – šiame gyvenime ir kaip Jėzaus bičiulis - Būsimąjame.



Populiarūs įrašai