„Kasdienė duona“ | Jn 10,1-10

1 „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. 2 O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. 3 Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. 4 Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą. 5 Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“.
6 Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia. 7 O Jėzus kalbėjo toliau:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš – avių vartai. 8 Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys, plėšikai, todėl neklausė jų avys. 9 Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis, ir ganyklą sau ras. 10 Vagis ateina vien tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.


Jėzus tęsia avių ir ganytojų temą. Tačiau šį kartą ganytoju yra kažkas kitas, ne Jėzus.  Jis mini apsišaukėlius ir vagis. Tai jo laikų dvasiniai vadovai, kurie tesirūpino savo gerove, prisidengdami tarnyste Dievui, „jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti“ (Mt 23,4). Tokių dvasinių vedlių pasitaiko ir šiandien. Tai nėra ganytojai pagal Jėzaus širdį. Žmonės, o palyginime - avys, atpažįsta vagis ir neseka paskui juos, jie bėga nuo jų. 

O Jėzus yra vartai, niekas nepaklius į ganyklą, jei neis per šiuos vartus ir apsišaukėlių, vagių neįleis. Kas ieško Dievo veido, kas širdimi klauso Jėzaus balso, tas atpažins, ar pro tuos vartus eina.

Šiandien dėkosiu Dievui už duotus gerus ganytojus.
Šiandien prašysiu malonės atpažinti ir klausyti Jėzaus balso.

Populiarūs įrašai