„Kasdienė duona“ | Jn 20,24-29
24 Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. 25 Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.
26 Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“27 Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. 28 Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! 29 Jėzus jam ir sako:
„Tu įtikėjai, nes pamatei.
Palaiminti, kurie tiki nematę!“
Minint šv. apaštalą Tomą, liaudyje seniau vadintą „neviernu Tamošiumi“, vėl susiduriame su tikėjimo klausimu. Net tarp apaštalų, prisikėlus Jėzui, buvo abejonė, negana to, buvo netikėjimas. Tomas sako tiesiai šviesiai: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“. Tai taip žmogiška, tai taip žemiška, netgi, kažkokia prasme, natūralu mums, žmonėms. Ir Viešpats ne tik nepasmerkia šio požiūrio, jis nekaltina Tomo, nors ne kartą yra vadinęs apaštalus „mažatikiais“. Jėzus galbūt atpažįsta kritinį Tomo tikėjimo galimybės tašką, Tomas tiesiog negali patikėti kitokiu būdu. Kiekvienas iš mūsų turime tokį visiškai asmenišką, tik mums skirtą, susitikimo su Dievu momentą, „patikėjimo“ akimirką. Yra žmonių labai ryškiai atsimenančių tą momentą, atsitikimą ar pojūtį, kada patikėjo, o tiksliau būtų pasakyti – susitiko prisikėlusį Kristų. Tai vadiname atsivertimo momentais, įvykiu arba tiesiog atsivertimu. Atsivertimas skirtas ne tik tiems, kas visiškai netiki, bet ir tokiems, kurie kaip Tomas būna šalia Jėzaus, galbūt nuo vaikystės lanko bažnyčia, galbūt žino maldas atmintinai ir pažįsta Bibliją. Tačiau dar nesusitiko to Gyvojo, Prisikėlusio Kristaus, dar nesušuko iš visos širdies Jam: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“, visai kaip Tomas, kuris buvo vienas iš artimiausių dvylikos mokinių, apaštalas. Viešpats paruošęs tokį susitikimą kiekvienam asmeniškai, ieškokime Jo.
Šiandien dėkosiu Jėzui, kad savo gyvenime susitikau Jį, Prisikėlusį Kristų.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad sekčiau Tą, kuris perkeitė ir toliau keičia mano gyvenimą ir mažais žingsneliais veda mane išganymo keliu.
Šiandien prašysiu Dievo, kad kuo daugiau žmonių susitiktų Gyvąjį Jėzų savo gyvenime.