Tikslus katalikiškų Mišių teksto vertimas
Mindaugas Kubilius Ad Fontes susitikime kėlė katalikiškųjų Mišių vertimo problemą. Man, kaip vienam iš ortodoksų liturginių tekstų vertėjų į lietuvių kalbą, pastarosios problemos labai artimos ir įdomios.
Pijaus X-ojo brolijos (lefevristų) tinklalapyje radau patalpintą tikslesnį, nei dabar naudojamas katalikiškųjų Mišių vertimą į lietuvių kalbą: http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=586&Itemid=65
Pvz.:
***
Lotyniškas originalas: - Dóminus vobíscum. - Et cum Spíritu tuo.
Tikslus vertimas: - Viešpats su jumis. - Ir su tavo dvasia.
Dabar naudojamas vertimas: - Viešpats su jumis. - Ir su tavimi.
Pasak šv. Jono Auksaburnio, sakoma: „ir tavo dvasiai“, „ir su tavo dvasia“, nes prie altoriaus nevyksta nieko žmogiško - vyksta dvasiškai, Rytų apeigose Eucharistinio kanono metu vyskupas net neliečia altoriaus, taip pabrėžiant, kad veikia ne jis, o Šventoji Dvasia per jį. Teodoras Mopsuestietis ir Narsis Nisibietis teigė, kad, sakydami „ir su tavo dvasia“, žmonės nurodo ne į žmogaus, stovinčio prie altoriaus sielą, o į jo kunigišką orumą, jo kunigystės dvasią, kuri yra Šventosios Dvasios dovana (todėl aramėjų kalba, kuria ir kalbėjo Kristus, yra sakoma: „su tavimi ir tavo dvasia“).
***
Lotyniškas originalas: Accípite et manducáte ex hoc omnes: hoc est enim Corpus meum, quod pro vobis tradétur. / Accípite et bíbite ex eo omnes: hic est enim calix Sánguinis mei novi et ætérni testaménti, qui pro vobis et pro multis effundétur in remissiónem peccatórum. Hoc fácite in meam commemoratiónem.
Tikslus vertimas: Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano Kūnas, kuris už jus bus atiduotas. / Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė mano kraujo Naujosios ir Amžinosios Sandoros, kuris už jus ir už daugelį bus išlietas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.
Dabar naudojamas vertimas: Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas. / Imkite ir gerkite išjos visi, nes tai yra taurė Naujosios ir Amžinosios Sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.
Šventojo Rašto eilutės: „Už savo vargus jis matys šviesą dienų pilnatvėje,
per savo kančią mano tarnas nuteisins daugelį,
prisiims jų bausmę už kaltes.
Aš duosiu jam dalią tarp didžiūnų,
su galiūnais grobiu jis dalysis,
nes jis save atidavė mirčiai
ir buvo priskirtas prie nusidėjėlių.
Jis prisiėmė daugelio nuodėmę
ir užsistojo už nusidėjėlius.“ (Iz 53,11-12)
„Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mk 10,45)
Visos eilutės, kurios Kristus steigia Eucharistiją: „...mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas...“ (Mt 26,28) ir t.t...
***
Lotyniškas originalas: ...tuo Papa nostro et Antístite nostro N. et ómnibus orthodóxis atque cathólicæ et apostólicæ fídei cultóribus.
Tikslus vertimas: ...mūsų popiežiumi, mūsų vyskupu ir visais tikratikiais, besilaikančiais apaštalinio katalikų tikėjimo.
Dabar naudojamas vertimas: ...mūsų popiežių, mūsų vyskupą ir visus, kurie ištikimai laikosi apaštalinio katalikų tikėjimo.
***
Lotyniškas originalas: ...et ne nos inducas in tentationem; sed libera nos a Malo.
Tikslus vertimas: ...ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto.
Dabar naudojamas vertimas: ...ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.
Komentaras apie šią „Tėve mūsų“ eilutę: http://www.ortodoksas.lt/2014/09/neleisk-musu-sugundytinevesk-musu-i.html
***
Pijaus X-ojo siūlomas Tikėjimo išpažinimo vertimas iš lotynų kalbos (įdomesnius niuansus pabraukiau):
Tikiu vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, visų regimų ir neregimų daiktų Kūrėją. Ir į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta. Jis dėl mūsų žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. [Ties sekančiais žodžiais iki tapo visi pasilenkia.]
Ir įsikūnijo per Šventąją Dvasią iš Mergelės Marijos, ir tapo žmogumi. Taip pat dėl mūsų nukryžiuotas; prie Poncijaus Piloto nukankintas ir palaidotas. Trečiąją dieną, pagal Raštą, prisikėlė iš numirusių. Įžengė į dangų ir sėdi Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti, jo karalystei nebus galo. Ir į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus. Ir vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimojo amžiaus gyvenimo. Amen.
Ortodoksų naudojamas tikėjimo išpažinimas: http://www.ortodoksas.lt/2014/01/nikejos-konstantinopolio-tikejimo.html
Dabartinis Romos katalikų naudojamas tikėjimo išpažinimas:
TIKIU (Į) VIENĄ DIEVĄ, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją. Tikiu (į) vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta. Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. (Visi nusilenkia) Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi. (Atsitiesia) Valdant Poncijui Pilotui, jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas. Kaip Šventajame Rašte išpranašauta, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių. Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius. Tikiu (į) Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus. Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.
Tuo pačiu siūlau katalikų kun. Akelaičio tekstą apie "įsčių vaisių" (lietuviškai katalikai meldžiasi "Sveika, Marija", sakydami "Tavo Sūnus Jėzus", nors tiek lotyniškai, tiek graikiškai, tiek kitomis kalbomis ten yra "Tavo įsčių vaisius") - http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-09-15-diskusija-kun-k-akelaitis-dar-karta-isciu-vaisius-zmonems-is-gatves/68776
Man, atvirai pasakius, vis dar lieka mistika, kaip katalikybėje prigijo vieni ar kiti vertimai, kurie atsieti nuo pirminio teksto ir vargu ar palengvina jo supratimą. Be to, nutraukia ryšį su Bažnyčios Tėvų vartotais pasakymais. Norėčiau pacituoti kun. Algirdą Akelaitį: "Visos šios diskusijos [apie vertimus] vyksta vien todėl, kad žmonės arba nėra skaitę Biblijos, arba nebeatsimena, ką skaitė, arba negyvena tuo, ką perskaitė ir ką atsimena."
Pijaus X-ojo brolijos (lefevristų) tinklalapyje radau patalpintą tikslesnį, nei dabar naudojamas katalikiškųjų Mišių vertimą į lietuvių kalbą: http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=586&Itemid=65
Pvz.:
***
Lotyniškas originalas: - Dóminus vobíscum. - Et cum Spíritu tuo.
Tikslus vertimas: - Viešpats su jumis. - Ir su tavo dvasia.
Dabar naudojamas vertimas: - Viešpats su jumis. - Ir su tavimi.
Pasak šv. Jono Auksaburnio, sakoma: „ir tavo dvasiai“, „ir su tavo dvasia“, nes prie altoriaus nevyksta nieko žmogiško - vyksta dvasiškai, Rytų apeigose Eucharistinio kanono metu vyskupas net neliečia altoriaus, taip pabrėžiant, kad veikia ne jis, o Šventoji Dvasia per jį. Teodoras Mopsuestietis ir Narsis Nisibietis teigė, kad, sakydami „ir su tavo dvasia“, žmonės nurodo ne į žmogaus, stovinčio prie altoriaus sielą, o į jo kunigišką orumą, jo kunigystės dvasią, kuri yra Šventosios Dvasios dovana (todėl aramėjų kalba, kuria ir kalbėjo Kristus, yra sakoma: „su tavimi ir tavo dvasia“).
***
Tikslus vertimas: Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano Kūnas, kuris už jus bus atiduotas. / Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė mano kraujo Naujosios ir Amžinosios Sandoros, kuris už jus ir už daugelį bus išlietas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.
Dabar naudojamas vertimas: Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas. / Imkite ir gerkite išjos visi, nes tai yra taurė Naujosios ir Amžinosios Sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.
Šventojo Rašto eilutės: „Už savo vargus jis matys šviesą dienų pilnatvėje,
per savo kančią mano tarnas nuteisins daugelį,
prisiims jų bausmę už kaltes.
Aš duosiu jam dalią tarp didžiūnų,
su galiūnais grobiu jis dalysis,
nes jis save atidavė mirčiai
ir buvo priskirtas prie nusidėjėlių.
Jis prisiėmė daugelio nuodėmę
ir užsistojo už nusidėjėlius.“ (Iz 53,11-12)
„Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mk 10,45)
Visos eilutės, kurios Kristus steigia Eucharistiją: „...mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas...“ (Mt 26,28) ir t.t...
***
Tikslus vertimas: ...mūsų popiežiumi, mūsų vyskupu ir visais tikratikiais, besilaikančiais apaštalinio katalikų tikėjimo.
Dabar naudojamas vertimas: ...mūsų popiežių, mūsų vyskupą ir visus, kurie ištikimai laikosi apaštalinio katalikų tikėjimo.
***
Tikslus vertimas: ...ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto.
Dabar naudojamas vertimas: ...ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.
Komentaras apie šią „Tėve mūsų“ eilutę: http://www.ortodoksas.lt/2014/09/neleisk-musu-sugundytinevesk-musu-i.html
***
Tikiu vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, visų regimų ir neregimų daiktų Kūrėją. Ir į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta. Jis dėl mūsų žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. [Ties sekančiais žodžiais iki tapo visi pasilenkia.]
Ir įsikūnijo per Šventąją Dvasią iš Mergelės Marijos, ir tapo žmogumi. Taip pat dėl mūsų nukryžiuotas; prie Poncijaus Piloto nukankintas ir palaidotas. Trečiąją dieną, pagal Raštą, prisikėlė iš numirusių. Įžengė į dangų ir sėdi Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti, jo karalystei nebus galo. Ir į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus. Ir vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimojo amžiaus gyvenimo. Amen.
Ortodoksų naudojamas tikėjimo išpažinimas: http://www.ortodoksas.lt/2014/01/nikejos-konstantinopolio-tikejimo.html
Dabartinis Romos katalikų naudojamas tikėjimo išpažinimas:
TIKIU (Į) VIENĄ DIEVĄ, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją. Tikiu (į) vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta. Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. (Visi nusilenkia) Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi. (Atsitiesia) Valdant Poncijui Pilotui, jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas. Kaip Šventajame Rašte išpranašauta, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių. Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius. Tikiu (į) Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus. Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.
Tuo pačiu siūlau katalikų kun. Akelaičio tekstą apie "įsčių vaisių" (lietuviškai katalikai meldžiasi "Sveika, Marija", sakydami "Tavo Sūnus Jėzus", nors tiek lotyniškai, tiek graikiškai, tiek kitomis kalbomis ten yra "Tavo įsčių vaisius") - http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-09-15-diskusija-kun-k-akelaitis-dar-karta-isciu-vaisius-zmonems-is-gatves/68776
Man, atvirai pasakius, vis dar lieka mistika, kaip katalikybėje prigijo vieni ar kiti vertimai, kurie atsieti nuo pirminio teksto ir vargu ar palengvina jo supratimą. Be to, nutraukia ryšį su Bažnyčios Tėvų vartotais pasakymais. Norėčiau pacituoti kun. Algirdą Akelaitį: "Visos šios diskusijos [apie vertimus] vyksta vien todėl, kad žmonės arba nėra skaitę Biblijos, arba nebeatsimena, ką skaitė, arba negyvena tuo, ką perskaitė ir ką atsimena."
