Švč. Trejybės teologija Rytuose ir Vakaruose
„Lotynams Dievo vienybė yra tarsi beasmenė ar iki-asmenė, ji išreikšta Tėvo, Sūnaus ir Dvasios asmenimis, žinoma, nemanant, kad egzistavo prieš tai savaime. Graikams, tuo tarpu, Dievo vienybė jau yra Tėvas, nuo kurio arba link kurio skaičiuojami kitu du Trejybės asmenys. Lotynų traktatuose pirmiausia nagrinėjamas „vienas Dievas“, o po to „trejybinis Dievas“, kai graikai rašo apie „Dievą Tėvą“, kuris tobulai suvienytas su Sūnumi ir Dvasia. Šiandien labiau mėgstama laikytis graikiškojo modelio, jį patį įskaitant, sakė t. Cantalamessa, dar kartą pabrėždamas, kad tai nereiškia, jog lotyniškoji tradicija yra neteisinga ar nenaudinga. Abi tradicijos išpažįsta Trejybę, bet skirtingu būdu suvokia vidinę būtį ir dieviškųjų asmenų ryšius. Be to, graikai labiau mąsto apie Trejybę „savaime“, o lotynai apie Trejybės apsireiškimo istorijoje tvarką: nuo vieno Dievo iki trejybinio Dievo. Abu keliai turi būti išlaikyti.“http://lt.radiovaticana.va/news/2015/03/06/t_r_cantalamessa_ofm_cap_trejyb%C4%97s_sl%C4%97pinys_rytuose_ir_vakaruose/1127599
