Gavėnios minėjimai

Gavėnia, rusų tradicijoje vadinama „didžiuoju pasninku“ yra svarbiausias ortodoksų liturginių metų pasninkas. Jis - ir griežčiausias. Jo metu beveik nevalgoma net ir žuvis, yra ypatingų, tik tuo laikotarpiu švenčiamų pamaldų. Todėl jam netgi specialiai ruošiamasi, yra trys pasiruošimo Gavėniai savaitės

Pačia Gavėnią sudaro trys skirtingi laikotarpiai - Gavėnios keturiasdešimtdienis, Lozoriaus šeštadienis ir Verbų sekmadienis (dvi dienos, kurios sudaro atskirą laikotarpį) ir Didžioji savaitė. Taigi, viso Gavėnią sudaro 48 dienos.

Pirmoji Gavėnios savaitė

Griežčiausias laikas yra pirmoji ir paskutinioji Gavėnios savaitės. Jų metų paprastai vyksta gerokai ilgesnės, nei įprasta pamaldos, dirbantys pasauliečiai stengiasi bent šiek tiek jose sudalyvauti, prieiti išpažinties. 

Pirmosios Gavėnios savaitės pirmadienio, antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarais bažnyčiose kalbama naktinė, kurios metu skaitomas šv. Andriejaus Kretiečio Didysis atgailos kanonas. Jis skirtas atgailai sustiprinti ir skaitomas tik pirmą ir penktą Gavėnios savaitėmis (penktą savaitę - trečiadienio vakarą, per šv. Marijos Egiptietės budėjimo metu).

Pirmosios savaitės trečiadienį ir penktadienį taip pat pradedama švęsti Anksčiau Pašventintųjų Atnašų Dieviškoji Liturgija - tikintieji turi galimybę priimti Švč. Komuniją vakare. Ji švenčiama Gavėnios trečiadieniais ir penktadieniais (išskyrus didįjį penktadienį), o dar penktosios savaitės ketvirtadienį (po šv. Marijos Egiptietės budėjimo) ir Didžiosios savaitės pradžioje - pirmadienį, antradienį, trečiadienį.

Kai kurie tikintieji pirmąją Gavėnios dieną nieko nevalgo, nors tai pasauliečiams nėra būtina. Taip jie įžengia į pasninką su kovingai nusiteikusia dvasia. 

Gavėnios šeštadieniai

Gavėnios šeštadieniai turi savo tam tikrus minėjimus. Pirmąjį Gavėnios šeštadienį prisimenamas kankinys šv. Teodoras Teronas ir jo padarytas stebuklas, kai pagonių imperatoriui Julijonui apšlaksčius maistą turguje stabams atnašautų gyvulių krauju, kankinys vizijoje pasirodė vyskupui ir, perspėjęs to maisto nevalgyti, nurodė kaip pasidaryti specialų grūdų ir medaus patiekalą - kolivą. Imperatorius norėjo pasityčioti iš krikščionių, priversti juos valgyti kraują (ko krikščionys nedarė) ir dar stabams atnašautą maistą (ką jie taip pat atsisakė daryti), taigi, jo akyse tai būtų krikščionių tikėjimo atsižadėjimas. Tai prisimindami, krikščionys po sunkios savaitės atstato jėgas valgydami tą patiekalą. 

Antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį šeštadieniais minimi mirusieji. 

Penktąjį šeštadienį, vadinamą „Švč. Dievo Gimdytojos gyriumi“ arba „Akatisto šeštadieniu“, pašlovinama Dievo Motina, jai giedamas Akatistas

Šeštąjį šeštadienį, kuris jau nėra šv. keturiasdešimtdienio dalis, prisimenamas Lozoriaus prikėlimas, jis vadinamas Lozariaus šeštadieniu. 

Gavėnios sekmadieniai


Didžioji savaitė



Parama

Mūsų projektą galite paremti:

Contribee PayPal

Populiarūs įrašai