Ortodoksų Bažnyčios poezija (3): Akatistas ir akatistai


Akatistai, be jokios abejonės, yra tipinis Rytų slavų, Rusios šventųjų kulto tradicijos bruožas. Nors pagrindinė knyga, numatanti ortodoksų pamaldų tvarką, – Tipikonas – kalba tik apie vieno akatisto, Akatisto Apreiškimo šventei, naudojimą, Rytų Europoje žinomi šimtai akatistų Kristui, Dievo Motinai, įvairiausiems šventiesiems. Jie itin išpopuliarėjo sovietmečiu, nes jiems skaityti nereikia jokių specialių žinių, juos skaityti gali kiekvienas pasaulietis, net neidamas į bažnyčią, ir jie parašyti gerokai rusifikuota, lengvai suprantama kalba (o pamaldų tekstai parašyti bažnytine slavų kalba).

Pirmasis Akatistas

Griežtai tariant, graikų ortodoksų pasaulis žino tik vieną Akatistą – šv. Romanui Saldžiabalsiui tradicijos priskiriamą himną Apreiškimo šventei (gr. Akathistos Ymnos). Žodis akathistos reiškia „ne sėdint“, t. y. stovint, o visas giesmės pavadinimas lietuviškai skambėtų taip – „Himnas, kuris giedamas stovint“. Šiuo metu manoma, kad Akatistas galėjo būti pabaigtas vėliau, VII a., o priskiriamas jis šv. Romanui todėl, kad Akatisto pagrindas buvo jo sukurti kondakai Apreiškimo šventei.
„Originalus“ Akatistas turėjo 24 giesmes – 12 kondakų ir 12 troparų, kurie atitiko 24 graikų alfabeto raides. 13 kondakas, neturintis iko, giedamas tris kartus, tuomet malda užbaigiama 1 iku ir 1 kondaku. Su šiuo Akatistu susipažinti turi galimybę kiekvienas, nes į lietuvių kalbą jį yra išvertęs katalikų kun. Laimonas Nedveckas (2008 m. išleido Kauno arkivyskupija), neoficialiai cirkuliuoja ir kiti vertimai.
[SKAITYTI TOLIAU]


Populiarūs įrašai