Kodėl Marijos budėjimas (мариино стояние) taip vadinasi?



Penktosios Gavėnios savaitės trečiadienio vakarą arba ketvirtadieni rytą Ortodoksų Bažnyčioje būna pamaldos, vadinamos „Šv. Marijos Egiptietės budėjimu“ (rus. мариино стояние).  Šv. Marija Egiptietė - V-VI a. šventoji, garsi tuo, kad, nors jaunystėje buvo pasileidėlė, atrado Kristų, atsivertė ir netgi iškeliavo į dykumą, kur atsiskyrėliškai gyveno maldoje 40 metų. Ji yra tikrosios atgailos ir atsivertimo bei vilties Dievo gailestingumo pavyzdys.

Budėjimas pavadintas šv. Marijos vardu todėl, kad jo metu turėtų būti skaitoma visa šv. Marijos Egiptietės gyvenimo istorija. Kartu skaitomas visas Didysis šv. Andriejaus Kretiečio atgailos kanonas, kuris pirmąją Gavėnios savaitę buvo skaitomas dalimis. Andriejus pateikė savo maldos pavyzdį, kaip atgailauti, o Marija parodė atgailos pavyzdį savo gyvenimu.

Pamaldos vadinamos „budėjimu“, nes pagal Tipikoną turėtų prasidėti 1-ą valandą nakties (7-ą pagal bizantišką laikrodį). Jų metu tarnaujama rytmetinė (утреня; skirtingai nei pirmąją Gavėnios savaitę, kur Andriejaus kanonas buvo skaitomas per naktinę - повечерие). Pagal pradinę tradiciją, rytmetinė turėtų trukti iki aušros. Pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams kunigas turi sakyti maldą „garbė Tau, parodžiusiam mums šviesą“ - „слава Тебе, показавшему нам свет“. Kitaip tariant, netrumpinama rytmetinė, prasidėjusi 1 nakties, turėtų trukti maždaug 4 valandas.

Pavyzdžiui, šiandien Jeruzalėje, kur ir buvo sudarytas Tipikonas, saulė teka 5:41.

Įvertinę šiuos liturginius reikalavimus, suprantame, kad šv. Marijos Egiptietės budėjimas yra tikras naktinis budėjimas, prasidėdavęs gilią naktį ir pasibaigdavęs rytą.

Komentarai

Populiarūs įrašai