Kas minima šv. Teodoro Terono šeštadienį?


Pirmąjį Gavėnios šeštadienį Ortodoksų Bažnyčia visada mini šventąjį Teodorą Teroną ir šventina kūčią (kolivą). Praktikoje kūčios šventinimas gali vykti ir penktadienį, kada Anksčiau Pašventintų Atnašų Dieviškojoje Liturgijoje jau minimas šeštadienio šventasis (nes ta Liturgija yra vakarinė, o vakare jau kita liturginė diena). Po Liturgijos skaitomas kanonas, malda ir šventinamas patiekalas. Bet kodėl tai daroma?

Šv. Teodoro Terono gyvenimas

Šv. Teodoras Teronas, Teodoras Karys arba Teodoras Amasietis buvo Romos imperijos kariu (titulas ὁ Τήρων yra paimtas iš lotynų k. Tiro, „reiškiančio karį, rekrūtą, šauktinį“). Jis gyveno IV a., kai romėnų kariai privalėjo dalyvauti pagoniškuose ritualuose, atnašauti aukas stabams. Tapęs krikščioniu šv. Teodoras atsisakė dalyvauti pagonių apeigose ir už tai buvo suimtas ir kankintas, tikėjimo neatsižadėjo. Jis buvo paleistas tam, kad turėtų laiko pamąstyti ir atsižadėti tikėjimo, tačiau Amasėjos mieste, kur tarnavo, jis padegė pagonių „deivės“ Kibelės šventyklą. Šios „deivės“ sekėjai garsėjo tuo, kad žalojo save.

Šv. Teodoras Teronas (Karys)

Už tokį išpuolį prieš pagonybę šv. Teodoras jau buvo galutinai suimtas, kankintas ir tada sudegintas. Jo gyvenimo istoriją įamžino savo pamoksle šv. Grigalius Nysietis. Šv. Teodoras tapo nepaprastai populiariu šventuoju visame krikščioniškame pasaulyje, taip pat krikščionių karių globėju. 

Stebuklas Konstantinopolyje

Jau po šv. Teodoro mirties, kai imperija darėsi labiau krikščioniška, vienas imperatorius, Julijonas Apostatas (valdė 361-363 m.) bandė Romos imperija vėl padaryti pagoniška. Jis grąžino įvairias pagonių apeigas, draudė krikščionių mokytojams mokyti mokyklose. 

Julijonas, buvęs krikščionis, žinojo, kad pirmąją Gavėnios savaitę krikščionys beveik nieko nevalgo. Jis taip pat žinojo, kad jie nevalgo stabams aukotos mėsos - juk kaip Švč. Komunijos valgymas Kristaus bendruomenėje yra bendrystės su Kristumi ženklas, taip valgyti mėsą, atnašautą, krikščionių požiūriu, demonams, yra bendrystės su demonais ženklas. Tad imperatorius Julijonas įsakė paimti stabams atnašautų gyvulių kraują ir turguje visas daržoves, vaisius, visą maistą apšlakstyti tuo krauju, kad norintys valgyti krikščionys tai daryti galėtų tik valgydami stabams atnašautų gyvulių kraują.

Po to, kai visas maistas buvo suterštas stabų krauju, Konstantinopolio arkivyskupas Eudoksijas turėjo viziją, kurioje jam pasirodė šv. Teodoras Teronas. Jis perspėjo, kad krikščionys nieko nepirktų turguje ir pamokė išsivirti namuose turimus grūdus ir pasisaldinti medumi. Šis patiekalas vadinamas kūčia (nuo gr. kukkià), nuo jo kilęs ir lietuviškų Kūčių pavadinimas, nes tą dieną jis taip pat valgomas (tik dėl kitų priežasčių).

Gavėnios šeštadienis

Šiais laikais kūčia gaminama virtus grūdus saldinant ne tik medumi, bet ir razinomis, įvairiais džiovintais vaisais. Graikai įmaišo granato vaisiaus daleles, rumunai - netgi šokolado. Sovietmečiu, kai dėl bado ne visada buvo įmanoma gauti grūdų, atsirado praktika kūčią (kolivą) gaminti iš ryžių.

Prieš šventinant kūčią šv. Teodoro Terono šeštadienį skaitomas jo gyvenimo įvykius primenantis kanonas, parašytas šv. Jono Damaskeičio. Kūčios šventinimo maldoje minima, kad ji šventinama prisimenant „visus, mirusius su pamaldžiu tikėjimu“, nes tai patiekalas, įprastas mirusiųjų minėjimams.

Mirusieji minimi šeštadienį prieš Gavėnią ir pirmuosius Gavėnios šeštadienius, tuo šv. Teodoro diena neišsiskiria. Kviečių patiekalai mirusiųjų minėjimo metu yra senesni už krikščionybę, kviečio simbolika būdinga Demetros ir Persefonės kultui, Eleusino misterijoms. Krikščionys šią simboliką transformavo kviečio kaip prisikėlimo simboliu:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“ (Jn 12,24)

„Toks mirusiųjų prisikėlimas. Sėjamas gendantis kūnas, keliasi negendantis. Sėjamas prastas, keliasi garbingas. Sėjamas silpnas, keliasi galingas. 44 Sėjamas juslinis kūnas, keliasi dvasinis kūnas. Jeigu esama juslinio kūno, tai esama ir dvasinio“ (1 Kor 15,42-44)

Todėl ir kitu liturginiu laiku prisimenant mirusiuosius gali būti šventinama kūčia. Tačiau šv. Teodoro šeštadienį ji šventinama greičiau to stebuklo, o ne mirusiųjų prisiminimui. Tikintiesiems tai tampa pirmas saldus, gerai pastiprinantis maistas po sunkaus pirmojo Gavėnios savaitės pasninko. 

Populiarūs įrašai