Ukrainos konfliktas religijos ir filosofijos požiūriu


Kai britų pokalbių laidų vedėjas Johnas Oliveris komentuoja užsienio politikos naujienas, šalia jo (ekrane) pasirodo paveiksliukas su žemėlapiu, kur pažymėta ne ta šalis, kuri aptarinėjama, o kokia nors kita, esanti netoliese. Tada vedėjas sako: „ši šalis tiek mažai mums rūpi, kad jūs nepastebėjote, jog ekrane pažymėta visai ne ji, o kita šalis“. Ukraina, ko gero, yra viena iš tų šalių, apie kurią ne tik amerikiečiai, o bet ir vokiečiai iki praeitų metų žinojo labai mažai. Kai kurie eiliniai vokiečiai iš tiesų stebėjosi Ukrainos karo pradžia, nes pirmąsyk sužinojo, kad Ukraina – tai ne Rusijos dalis.

Mums, lietuviams, Ukraina yra nelyginamai artimesnė. Su Ukraina Lietuvą sieja glaudūs kultūriniai ryšiai ir būtent šie ryšiai yra viena iš konflikto priežasčių. Jei filosofas Stasys Šalkauskis apie Lietuvą sakė, kad joje susitinka dviejų civilizacijos – Vakarų ir Rytų – pradai, kurie Lietuvoje suderinami, tai Ukraina parodo, kiek mūsiškoji pradų dermė yra paviršutinė, kaip tikroji Rytų-Vakarų sandūra skleidžiasi konflikto pavidalu – juk Vilnius yra ne kas kita, kaip Lvovas.

Kuo skiriasi Lvovas ir Doneckas? Doneckas priklauso Rusios krikščionių ortodoksų (stačiatikių) kultūros arealui, o Lvovas – graikų apeigų katalikų (unitų) arealui. Vilniuje pradų susidūrimas neįvyksta, nes čionykščiai ortodoksai priklauso tai pačiai kultūrai, kaip ir Ukrainos graikų apeigų katalikai.

Komentarai

Populiarūs įrašai