„Kasdienė duona“ | Lk 8,4-15

4 Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms dar skubant iš visų miestų pas Jėzų, jis bylojo palyginimu: 5 „Sėjėjas išsirengė sėti javų. Jam sėjant, vieni grūdai nukrito pakelėje, buvo sumindžioti, ir dangaus sparnuočiai juos sulesė. 6 Kiti nukrito ant uolų, ir jų daigai sudžiūvo, nes trūko drėgmės. 7 Dar kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, juos nusmelkė. 8 O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių“ . Tai papasakojęs, jis sušuko: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“
9 Jo mokiniai paklausė, ką reiškiąs tasai palyginimas. 10 Jis atsakė: „Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad regėdami nematytų ir girdėdami nesuprastų“.
11 „Palyginimas štai ką reiškia: sėkla yra Dievo žodis. 12 Pakelėje – tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti. 13 Ant uolų – tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: kurį laiką jie tiki, o gundomi atkrinta. 14 Kas krito tarp erškėčių, – tai tie, kurie išgirdo, bet tolyn eidami liko nusmelkti rūpesčių, turtų ir gyvenimo malonumų ir neduoda vaisiaus. 15 Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį taurioje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu“.

          Kaip nuostabu, kad šiandien palyginimą išaiškina pats Jėzus. Mums belieka atpažinti save: kokia dirva esame? Matyt, negalime atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai. Kartais mes esame gyvenimo pakelėse, apimti abejonių ir nepasitikėjimo, kartais mes kieti kaip uola, nors ir blizgantys išorėje, o kartais paskendę tarp gyvenimiškų rūpesčių ir baimių. Tačiau būna dienų, kai esame minkšta, supurenta dirva, atvira priimti Dievo Žodžio sėklą. Gyvenimas įvairus ir reikia įdėti darbo, kad ta dirva išliktų derlinga, o jeigu ji sudžiūvo ar apžėlė piktžolėmis, reikia įdėti dar daugiau darbo, kad ją vėl atnaujintume. Džiugi žinia ta, kad mes galime tai padaryti. Jei tik atrasime noro keisti ir taisyti savo dirvožemį, Dievas atsiųs reikiamų įrankių bei pagalbininkų, ir mes galėsime duoti vaisių. Kartais gali prireikti daug kantrybės, nes gali atrodyti, kad darbas nepavyks, kad bus per sunku. Bet su Dievu viskas įmanoma. Tereikia tik tuo tikėti.
            
            Šiandien tikėsiu, kad Dievas gali ir nori apvalyti ir supurenti mano žemę.
            Šiandien dėkosiu Dievui už jau mano gyvenime pasėtą Gerosios Naujienos sėklą.
            Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad mano širdies dirva galėtų būti vaisinga. 


Populiarūs įrašai