„Kasdienė duona“ | Jn 13,21-38

21 Tai pasakęs, Jėzus labai susijaudino ir tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!“ 22 Mokiniai ėmė žvalgytis į kits kitą spėliodami, kurį jis turįs omenyje. 23 Vienas mokinys, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės. 24 Simonas Petras pamojo jam ir pašnibždėjo: „Sužinok, apie kurį jis kalba“. 25 Šisai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“26 Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį“. Ir, pamirkęs kąsnį dubenyje, jis padavė Judui, Simono Iskarijoto sūnui. 27 Kai šis nurijo kąsnį, įėjo į jį šėtonas. O Jėzus jam sako: „Ką darai, daryk greičiau!“ 28 Nė vienas iš sėdinčių už stalo nesuprato, kodėl jis taip pasakė. 29 Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie pamanė, jog Jėzus jam įsakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventėms“ ar liepęs ką duoti vargšams. 30 Tad anas, nurijęs kąsnį, tuojau išėjo. Buvo naktis.
31 Jam pasišalinus, Jėzus prabilo:
„Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas,
ir Dievas pašlovintas per jį.
32 O jeigu Dievas pašlovintas per jį,
tai Dievas pašlovins jį pas save, 
bematant jį pašlovins“.
33 „Vaikeliai,
aš jau nebeilgai būsiu su jumis.
Jūs ieškosite manęs,
bet sakau jums tą patį, ką esu žydams pasakęs:
kur aš išeinu, jūs negalite eiti...
36 Simonas Petras jį paklausė: „Kur eini, Viešpatie?“ Jėzus atsakė: „Kur aš einu, tu dabar negali manęs palydėti, bet vėliau palydėsi“. 37 Petras vėl klausė: „Viešpatie, kodėl gi negaliu dabar tavęs lydėti? Aš ir gyvybę už tave guldysiu!“38 Jėzus atsakė: „Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiams nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!“

           
Paskutinės vakarienės metu ima kilti įtampa. Jėzus nurodo kas Jį išduos. Judas lyg nesavas, jis net nesusivokia kas vyksta, į jį įeina šėtonas. Tai nėra tiesioginis apsėdimas, kai sakytume, gal Judas neturėjo laisvos valios, tai momentas, kai apsisprendimas jau padarytas, kai jau visi už ir prieš argumentai surūšiuoti ir žmogus pasiryžęs veikti blogio vardan. Tada ima veikti šėtonas.

Į pasakojimą įsiterpia lyg trumpa Jėzaus malda, lyg paaiškinimas, lyg savęs padrąsinimas, netrukus išaugsianti į kruvinu prakaitu pažymėtą maldą alyvų sode. Čia pat Jėzus perspėja mokinius, švelniai į juos kreipdamasis:  Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką esu žydams pasakęs: kur aš išeinu, jūs negalite eiti... Niekas negali nueiti kryžiaus kelio už Jį, niekas negali išgelbėti Adomo t.y. Žmogaus, tik Dievo Sūnus, kuris pašlovins Tėvą tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties (Fil 2,8). Nei žmogaus protas, nei širdis nepajėgi suvokti tokios aukos, už ką? Kodėl? Ar neįmanoma kitaip?

Apaštalas Petras, taip pat negali suvokti iki galo kas vyksta. Jis manosi esąs pasiryžęs eiti į mirtį su Jėzumi, jis dar nesupranta, kad tikrai negali eiti ten, kur eina Mokytojas. Petras vis dar žuvų žvejys, dar ne žmonių, jis dar daug ko nesupranta. Tačiau, net po išsigynimo jam bus palikta galimybė pasirinkti iš naujo, kaip kažkada buvo ir Judui. Jėzus, tada nuplaktas ir apspjaudytas, išniekintas ir draugų išduotas, gailestingai pažvelgs į jį.

Šiandien dėkosiu Dievui už kasdien duodamą naują galimybę rinktis.
Šiandien prašysiu Viešpaties malonės, kad mano pasirinkimai būtų už gėrį ir gyvenimą.
Šiandien prašysiu Viešpaties gailestingumo tiems, kas suklydo pasirinkdamas. 

Populiarūs įrašai