Žodynas
Ortodoksų terminų žodynas
Sudarinėja diak. Gintaras Jurgis Sungaila
Sudarinėja diak. Gintaras Jurgis Sungaila
Jei neradote reikiamo termino, turite pasiūlymų ar radote klaidų, rašykite - sungaila.gintaras@gmail.com.
Rusiškai
(arba bažn. slavų)
|
Lietuviškai
|
Reikšmė
|
Акафистникъ
|
Akatistų
knyga
|
Akatistų
knyga
|
Акафистъ
|
Akatistas
|
1) Šv. Romano VIII a. parašytas 24 dalių himnas
Švč. Mergelei Marija, kuris giedamas stovint (gr. a-kathistos –
ne sėdint)
2) Pirmojo Akatisto pavyzdžiu parašyti himnai
Švč. Marijai ir įvairiems šventiesiems.
|
Алтарь/олтарь
|
Presbiterija
|
Vieta,
kur stovi altorius. Nuo graikiško žodžio presbyterion –
kunigų susirinkimas.
|
Апостол
|
Apaštalas
|
Kristaus
mokinys, Jo įgaliotas pasiuntinys, skelbęs Evangeliją. Skiriami 12
artimiausiųjų Kristaus apaštalų ir 70 kitų.
|
Архимандритъ
|
Archimandritas
|
1) Aukščiausias kunigo vienuolio garbės titulas.
2) Didelio vienuolyno vadovas
|
Афон
|
Atonas
|
(gr. Athos, dar
vadinamas Agion Oros – Šventuoju
kalnu) pusiasalis Graikijoje, atskirtas nuo žemyno gamtiniais barjerais ir
tvoromis. Pasak legendų, šiame pusiasalyje per audrą buvo sustojęs Dievo
Motinos laivas, ir ji, išlipusi į krantą, džiugiai sušuko, kad ši nuostabi
vieta taps jos sodu. Masiškai kurtis vienuoliai šiame pusiasalyje ėmė IX a.
Jis tapo hesichazmo dvasiniu centru, o XIV a., kai dogminiuose ginčuose Atono
vienuolis šv. Grigalius Palamas apgynė hesichazmo praktikos ortodoksiškumą, iškilo
Atono vienuolių autoritetas ir vieta tapo savotišku „dvasiniu ortodoksų
Vatikanu“. Atone yra arba buvo bulgarų, gruzinų, graikų, serbų, rumunų ir
rusų vienuolynų. Egzistuoja visi įmanomi ortodoksų vienuoliškojo gyvenimo
tipai – didieji vienuolynai (lauros), įprasti vienuolynai, skitai, atskiros
celės ir atsiskyrėliai. XIX a. rusų vienuoliai, gausiai remiami Rusijos
imperijos, sudarė didžiausią Atono kalno vienuolių bendruomenę. Ši
bendruomenė sunyko XX a. 1913 m. Rusijos imperija surengė karinę intervenciją
į Atono kalną ir suėmė bei ištrėmė didelę dalį Atono rusų vienuolių,
tikėjusių onomatodoksija (pažiūra, kad „Dievo Vardas yra Pats Dievas“).
Kadangi netrukus Rusijoje įvyko revoliucija ir kelionės į Graikiją tapo
sudėtingos, sovietmečiu rusų vienuolynai Atone tik tuštėjo ir nepasipildydavo
naujokais. Bendruomenė vėl išaugo žlugus Sovietų Sąjungai. Šiuo metu Atone
yra 20 didžiųjų vienuolynų, gyvena 2 tūkst. vienuolių, iš jų dauguma –
graikai. Laikomasi itin griežtos regulos – vienuoliai bendruomeniškai
meldžiasi nuo 8 iki 16 valandų per parą.
|
Безстрастие
|
Beaistriškumas
|
(gr. apatheia)
būklė, kai žmogaus nebevargina aistros bei geiduliai.
|
Белое духовенство
|
„baltoji“ dvasininkija
|
Taip rytų slavų
tradicijoje liaudiškai vadinami vedę dvasininkai. Matyt todėl, kad nešiodavo
ne juodas, o baltas arba pilkas sutanas.
|
Бессребреник
|
Šventasis
beturtis
|
Šventasis,
kuris vardan tikėjimo atsisakė turtų (dažnai - išdalydamas vargšams). Šiam
šventumo tipui priskiriami ir gydytojai, neėmę pinigų už gydymą.
|
Благоверный
|
Šv.
[Dievo] ištikimasis
|
šventasis
valdovas, kuris valstybės valdyme vadovavosi krikščioniškais principais.
|
Блаженный
|
Šv.
palaimintasis
|
Kai kurių šventųjų tradicinis titulas (šv. pal. Augustinas, šv. pal.
Jeronimas...); Rusijoje jis tapo šventpaikšio sinonimu. N.B.: ortodoksai
neturi beatifikacijos, palaimintieji yra šventieji.
|
Блуд
|
Gašlumas,
palaidumas
|
Ydos
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Божественная Литургия
|
Dieviškoji
Liturgija
|
Atitinka
katalikų Šv. Mišias.
|
Валаам
|
Valaamas
|
Karelijos salynas, kuriame veikia griežtos
regulos vienuolynai, kartais vadinami Šiaurės Atonu. Pasak legendų, šiame
salyne lankėsi apaštalas Andriejus. Vienuolynai čia įkurti XII–XIV a.
(egzistuoja dvi skirtingos jų įkūrimo tradicijos: viena siejama su
šventaisiais Sergijumi ir Hermanu, atvykėliais iš Graikijos, kita – su šv.
Abraomu Rostoviečiu). „Padavime apie Valaamo vienuolyną“ įkūrimas datuojamas
1407 m. Dėl švedų antpuolių vienuolynai tuštėjo ir buvo atgaivinti po Petro I
užkariavimų. XIX a. vienuolynai tapo naujai suformuotos Suomijos Kunigaikštystės
(Rusijos imperijos sudėtyje) dalimi. Labiausiai vienuolynai suklestėjo, kai
1839 m. abatu tapo Damaskinas. Prasidėjo didžiosios statybos, sugriežtinta
vienuolių regula, atsirado Naujosios Jeruzalės simbolikos. Prieš I pasaulinį
karą Valaame gyveno tūkstantis vienuolių. Po karo vienuolynas tapo
nepriklausomos Suomijos dalimi. 1925 m. pradėta melstis suomių kalba,
netrukus prasidėjo schizma dėl kalendoriaus. Naujai susiformavusi Suomijos
Autonominė Bažnyčia Konstantinopolio patriarchato sudėtyje perėjo prie
Grigaliaus kalendoriaus, netgi ėmė naudoti vakarietišką paschaliją (Velykų
datos skaičiavimo būdą; ir šiandien Suomijos Bažnyčia yra vienintelė
pasaulyje, naudojanti vakarietišką paschaliją). Didžiuma vienuolių paliko
Valaamą ir persikėlė į kitus vienuolynus. Per Suomijos ir TSRS karą
paskutiniai vienuoliai paliko Valaamo salyną ir persikėlė į Heinevesį, ten
įkūrė Naujojo Valaamo vienuolyną. 1977 m. visiškai nustota melstis bažnytine
slavų kalba, 1981 m. mirė paskutinis rusų vienuolis. Naujasis Valaamas šiandien
yra Suomijos ortodoksų kultūros centras, jame gyvena tik 10 vienuolių.
Senasis Valaamas atkurtas 1989 m. Šiandien ten gyvena 217 vienuolių.
Vienuolyne naudojamas Atono statutas – meldžiamasi po 8 ir daugiau valandų
per dieną, pabrėžiamas savivaldos katalikiškumas (соборность)
– kaip ir Atone, vienuolynams vadovauja senolių taryba (Protatas).
|
Великий Канон Андрея Критского
|
Didysis šv. Andrejaus Kretiečio atgailos kanonas
|
Gavėnios metu skaitomas kanonas.
|
Великий постъ
|
Gavėnia
|
Pasninkas Velykų belaukiant. Jį sudaro 48
dienos (40 šventųjų dienų + Lozoriaus šešt. ir Verbų sekm. + Didžioji
savaitė). Kai kurie teologai Gavėnią tapatina tik su keturiasdešimtdieniu.
|
Великодушие
|
Didžiadvasiškumas,
romumas
|
Dorybės
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Великомученикъ
|
Didysis
kankinys
|
Itin žiauriai nukankintas kankinys.
|
Вериги
|
Grandinės,
pančiai
|
Grandinės (gali būti ir įvairūs paskiri žiedai
ar metalinės ikonos), dažnai nešiojamos ant pliko kūno, jų svoris svyruoja
nuo kelių iki keliasdešimties kilogramų. Grandinių nešiojimo tikslas – kūno
sutramdymas, nuolankumo ugdymas, sekant Laiške galatams pateikiamu mokymu
apie kūno nukryžiavimą (Gal 5) ir Kristaus žodžiais apie jungo nešimą (Mt 11,
28–30).
|
Вечерня
|
Vakarinė
|
Vakaro
pamaldos
|
Воздержание
|
Susivaldymas,
savitvarda
|
Dorybės
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Всенощное бдение
|
Vigilija
|
Liet.
pavadinimas kilęs nuo lotyniško vigilia – budėjimas,
budrumas.
|
Гнев
|
Pyktis,
rūstybė
|
Ydos
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Гордыня
|
Išdidumas
(puikybė)
|
Ydos
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Гортанобесие
|
Apsirijimas
|
Ydos
pavadinimas. Pažod. „pilvo šėlas“ Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų
vertimai
|
Диаконъ
|
Diakonas
|
Pirmoji
kunigystės sakramento pakopa
|
Духовная прелесть
|
Dvasinis
paklydimas
|
(Gr. plane) Šios
sampratos ištakų galima aptikti Pirmajame Jono laiške (1 Jn 4, 3–6) ir
apaštališkųjų Tėvų raštuose. Išplėtotą dvasinį psichologinį aiškinimą jai
suteikė hesichastai. Senosios slavų kalbos žodis прелесть yra pažodinis graikiško plane vertimas,
reiškiantis „klaidą“, „paklydimą“, „nuklydimą“, „apgavystę“.
|
Дьякъ, паномарь, алтарникъ
|
Patarnautojas
|
Asmuo,
patarnaujantis kunigui per pamaldas. Gali neturėti jokių šventimų.
|
Епископъ, архиерей
|
Vyskupas
|
Aukščiausioji
(3-ioji) kunigystės sakramento pakopa
|
Зависть
|
Pavydas
|
Ydos
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Земной поклон
|
Prostracija
|
Nusilenkimas iki žemės.
|
Игумения
|
Hegumenė
(abatė)
|
Vienuolyno
vadovė
|
Игуменъ
|
Hegumenas
(abatas)
|
1) Kunigo vienuolio garbės titulas
2) Vienuolyno vadovas
|
Иеродиакон
|
Diakonas
vienuolis
|
Diakonas
vienuolis
|
Иеромонах
|
Kunigas
vienuolis
|
Kunigas
vienuolis
|
Ирмологий
|
Irmologijonas
|
Knyga
su kanono giesmių irmais ir kai kuriomis kitomis giesmėmis.
|
Исихазм
|
Hesichazmas
|
Bizantistas
Johnas Meyendorfas skiria 4 prasmes, kuriomis vartojamas žodis „hesichazmas“:
1) tylinčių atsiskyrėlių vienuoliškas judėjimas; 2) tam tikra mokykla ir
technika (protinė malda – noera proseuche), kurios šerdis – nepaliaujama
Jėzaus malda („Viešpatie Jėzau Kristau, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs,
nusidėjėlio“), o tikslas – panašėjimas į Kristų, Taboro kalno Šviesos
regėjimas ir dievėjimas (teozė); 3) šv. Grigaliaus Palamo ir jo sekėjų
hesichastinę praktiką grindžiantis dogminis mokymas, kuris platesnis nei
energijų teologija; 4) reiškinys Rusijos religiniame gyvenime XIV–XVI a.
Visos keturios reikšmės yra susijusios su Dykumos Tėvų pradėtu religiniu
sąjūdžiu.
|
Исповедникъ
|
Šv.
išpažinėjas
|
Šventasis,
tvirtai kentėjęs dėl savo tikėjimo (bet nenužudytas)
|
Кадило
|
Smilkytuvas arba
smilkalai
|
Rusų kalboje taip
vadinamas smilkytuvas, slavų – smilkalai.
|
Клирикъ
|
Bažnyčios tarnautojas
|
Taip
vadinami ir žemesniųjų (церковнослужитель), ir aukštesniųjų (священнослужитель)
šventimų pakopų Bažynčios tarnai
|
Кротость
|
Romumas
|
Ydos
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Ладан
|
Ladanas
(„frankinscensas“), smilkalai
|
|
Латинство
|
„lotynybė“,
„latinizmas“
|
Тaip paniekinamai iki XX
a. ortodoksų raštijoje vadinama katalikybė
|
Литургия Преждеосвященных Даров
|
Iš
anksto pašventintųjų Atnašų Liturgija
|
Šv.
Grigaliaus Didžiojo Dieviškoji Liturgija, švenčiama Gavėnios šiokiadieniais.
Jos ypatybė – pagal rubrikas ji tarnaujama vakarais, jos metu Eucharistija ne
konsekruojama, naudojama sekmadienį pašventinta Komunija.
|
Мариино Стояние
|
Šv.
Marijos Egiptietės budėjimas
|
Pamaldos penktos Gavėnios savaitės
ketvirtadienį, kurių metų skaitomas visas Didysis šv. Andriejaus Kretiečio
atgailos kanonas.
|
Молитва прп. Ефрема Сирина
|
Šv.
Efremo Siro malda
|
Atgailos malda, skaitoma Gavėnios pamaldose.
|
Молитвословъ
|
Maldynas,
maldaknygė
|
Maldaknygė
|
Мученикъ
|
Šv. kankinys
|
Šventasis, nukankintas dėl tikėjimo į Jėzų Kristų.
|
Настоятель
|
Klebonas
|
Bažnyčios
ar vienuolyno vadovas
|
Независтливость
|
Nepavydumas
|
Dorybės
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Нестяжание
|
Neturtas
|
Dorybės
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Определение
|
Apibrėžimas
|
Apibrėžimai, ribos (gr. horoi) – per visuotinius susirinkimus apibrėžimų
pavidalu nurodytos Bažnyčios ribos.
|
Пассия
|
Pasija
|
Kristaus Kančios pamaldos, įvestos šv. Petro
Mohylos XVII a. Vyksta Gavėnios sekmadienio vakarais.
|
Печаль
|
Liūdesys
|
Ydos
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Повечерие
|
Naktinė
|
(gr. apodeipno)
naktinės pamaldos, vykstančios po vakarinės (gr. vakarienė – deipnon,
slav. вечерь). Slaviškas pavadinimas yra pažodinis
graikiškojo vertimas.
|
Подвиг
|
Asketinis
žygdarbis
|
Sudėtingos asketinės praktikos (pasninkavimas,
atsiskyrimas, budėjimas ir kt.), kuriomis su Dievo malonės pagalba siekiama
gyventi dorovingą gyvenimą ir panašėti į Dievą.
|
Подрясник
|
Sutana
|
Pagrindinis dvasininko rūbas, tradiciškai juodas
arba tamsios spalvos, bet ukrainiečių tradicijoje vedę dvasininkai gali
nešioti įvairiausių spalvų (net raudonas, baltas, žalias...). Pavadinimas „baltieji
dvasininkai“ kilo nuo baltos ar lininės sutanos spalvos.
Teisę nešioti sutaną turi tik lektoriai, bet rusų
tradicijoje leisti nešioti sutaną vyskupas gali ir šventimų neturinčiam
asmeniui (pvz. klierikui ar vienuolyno novicijui).
|
Покаяние
|
Atgaila,
atsivertimas
|
Покаяние yra gr. metanoia vertimas.
Nuo metanoeo: meta –
priešdėlis, reiškiantis kismą, nous –
protas, mąstymas. Metanoia reiškia „proto pakeitimas“,
tačiau nous, skirtingai nei phren ar dianoia, nėra vien emocijų centras ar
loginis mąstymas, o visos žmogiškosios asmenybės centras. Todėl dar gali būti
suprastas kaip „keisti gyvenimą“, lietuviškai, priklausomai nuo konteksto,
verčiamas kaip „atgaila“ arba „atsivertimas“.
|
Полунощница
|
Vidurnaktinė
|
Vidurnakčio
pamaldos
|
Праведный
|
Šv.
teisusis
|
Šventasis,
gyvenęs santuokoje; taip pat Senojo Testamento patriarchų titulas.
|
Преподобный
|
Šv.
vienuolis
|
(gr.
hosios „Panašusis [į Kristų], arba „teisusis“) asketinio gyvenimo pavyzdį
parodęs šventasis.
|
Престолъ
|
Altorius
|
Šventasis
„stalas“, ant kurio aukojama Eucharistija
|
Прощенное воскресенье
|
Atsiprašymų
sekmadienis
|
Paskutinis
sekmadienis prieš Gavėnią, kurio metu įprasta vienas kito atsiprašyti.
|
Псаломщик
|
Psalmininkas, giedotojas
|
Paprastai taip vadinamas
lektoriaus šventimus turintis asmuo, kurio pagrindinė tarnystė – giedojimas. Graikų
tradicijoje psalmininkai turi specialų rūbą, ant pasaulietinių rūbų užsivelką
specifiškai atrodančią riasą.
|
Пустынь
|
Dykuma,
ermitažas
|
Ortodoksų tradicijoje taip vadinama bet kokia
vienuolio vienatvės vieta (nebūtinai dykuma), dažniausiai tolima nuo
civilizacijos.
|
Равноапостольный
|
Tolygus
apaštalams
|
Savo
Evangelijos skelbimo tarnystę prilygęs apaštalams šventasis. Šį titulą turi
ir artimiausioji Kristaus mokinė šv. Marija Magdalietė
|
Радостопечалие
|
Džiaugsmingas
liūdesys
|
Nuo
gr. charmalype. Ypatingas atsivertimo paliestos sielos jausmas.
|
Радость
|
Džiaugsmas
|
Dorybės
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Ряса
|
Dvasininko apsiaustas
|
Tokį apsiaustą plačiomis
rankovėmis rusų tradicijoje turi teisę nešioti asmenys, gave bent diakonato
šventimus. Graikų tradicijoje riasą nešioti gali visi, kas nešioja sutaną.
Psalmininkai Graikijoje dedasi ją ant pasaulietinių rūbų.
|
Святая Четыредесятница
|
Gavėnia,
Gavėnios keturiasdešimtdienis, šventosios 40 dienų
|
40 Gavėnios dienų, kurios baigiasi
penktadieniu prieš Lozoriaus šeštadienį. (iki Velykų po
40-dienio yra dar 8 dienos)
|
Святитель
|
Šv.
vyskupas
|
Šventasis,
buvęs vyskupu. Šalia jo vardo dažnai nurodoma, kur buvo jo vyskupija
(„-ietis“).
|
Священникъ
|
Kunigas
|
2-oji
kunigystės sakramento pakopa
|
Священноархимандритъ
|
Archimandritas
|
Vyskupas,
vadovaujantis vienuolynui
|
Священнослужитель
|
Dvasininkas
|
Asmuo,
turintis kunigystės sakramentą
|
Священосецъ
|
Akolitas
|
Pirmoji
žemesniųjų šventimų pakopa
|
Семинаристъ
|
Klierikas
|
Kunigų
seminarijos studentas
|
Сердце
|
Širdis
|
Klasikinėje patristinėje tradicijoje žmogaus
asmenybės centras, Dievo susitikimo su žmogumi vieta. Tai viena svarbiausių ortodoksų
asketikos sampratų, ji ir sunkiausiai apibrėžiama. Dvasinė širdies samprata
kyla iš kūniškos širdies ypatybių. Senovės anatomijoje širdis buvo suvokiama
ne kaip pompa, pumpuojanti kraują žmogaus kraujo apytakos ratu, o kaip ertmė.
Tai rodo ir lietuvių kalbos vartosena – sakome „širdis apsunko“ arba „širdis
kupina džiaugsmo“. Tiek Šventojo Rašto užrašytojams, tiek Bažnyčios Tėvams
širdis galėjo būti „pilna malonės“, „pilna dvasios“ (= „dvelksmo“) arba
„Šventosios Dvasios gyvenimo“, dvelkimo vieta. „Širdies žinojimo“ dovana
(širdžių gnosis) reiškia, kad šventasis
žino kito žmogaus mintis ir sumanymus. Tačiau mūsų kultūroje įprasta širdį
laikyti „emociniu“ organu. Širdies siejimas su emocijomis kyla iš
scholastinės teologinės tradicijos, kuri priešpriešina cordis affectus ir intelectus (ratio), t. y. mąstančiąją ir jausmingąją
sielos dalis, širdį tapatindama su sielos dalimi, jaučiančia emocijas.
Senovės Tėvai širdį suprato ne kaip emocinį žmogaus centrą, o kaip visos
asmenybės centrą, kuriame yra ir protas. „Širdis“ (kardia)
kartais suprantama kaip proto (nous; esmėžiūros
galią turintis protas, skirtingai nei dianoia)
sinonimas, o kartais – kaip vieta, kur buvoja nous.
Todėl nous dar vadinamas širdies akimis (kartais ir proto akimis). Širdis, būdama
žmogaus „dvasiniu centru“, „ertme“, yra vieta, kur žmogus gali susi-rinkti,
susi-kaupti, t. y. sukaupti dvasines jėgas. XIX a. rusų šventųjų raštuose
klasikinė širdies samprata jau yra sumišusi su liaudiška ir scholastine,
todėl daugiau siejama su emociniu išgyvenimu. Tobula malda reikalauja „proto
nuleidimo į širdį“, t. y. dianoia ir logos nusileidimo į širdį, kaip ir visų kitų
sielos galių, kad išsibarstęs ir susiskaidęs žmogaus asmuo širdyje vėl
pavirstų vieniu. Kai kalbama apie širdies veikimą, turimas omenyje tokios
asmenybės sanklodos (katastasis) kūrimas, kuris
užtikrintų širdies tyrumą nuo blogų minčių bei nuodėmių ir ją sergėtų. Tai
Dievo regėjimo (theoria) sąlyga. Nederėtų ir
perdėm priešinti „fizinę“ širdies sampratą su „dvasine“, nes hesichastinėje
maldoje dvasiniai ir fiziniai organai yra labai glaudžiai siejami.
|
Скитъ
|
Skitas
|
Skitai – nedideli nameliai, kuriuose gyvena
2–3 broliai, viena iš trijų Rytų vienuolių bendruomeninio gyvenimo formų
(greta įprastų vienuolynų ir didžiųjų vienuolynų – laurų). Skitai paprastai
priklauso didesniam vienuolynui ar visi drauge sudaro „vienuolyną“, tačiau
visa brolija susitinka retai (1–2 kartus per savaitę).
|
Служебникъ
|
Liturgikonas
|
Kunigo
ar diakono liturginių maldų knyga („Mišiolas“)
|
Смиренномудрие
|
Nuolankioji
savimonė
|
(gr. tapeinophrosyne) – nuolankus mąstymas, t. y. blaivus
savęs suvokimas
|
Сребролюбие
|
Gobšumas
|
Ydos
pavadinimas. Pažod. „meilė sidabrui“. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų
vertimai
|
Старецъ
|
Senolis
|
(gr. geronta) –XIX a. taip vadinti pagyvenę vienuoliai,
mokę kitus vienuolius. Šiuo žodžiu šiandien dažniau vadinami dvasiniai
mokytojai, turintys specialią Dievo suteiktą mokymo dovaną (charizmą) (čia ir toliau – vert. past.).
|
Столпникъ
|
Stulpininkas
|
Šventasis,
pasirinkęs ypatingą askezės formą – gyvenimą ant stulpo (ar mažo bokšto
viršūnės).
|
Страсть
|
Aistra,
geidulys
|
Evagrijus
Ponietis išskiria 8 pagrindines aistras: apsirijimą, godumą, gašlumą,
liūdesį, pyktį, nusiminimą, tuščiagarbiškumą, puikybę
|
Сущность и действия
|
Esmė
ir veikimai (substancija ir energijos)
|
Perskyra hesichastinėje filosofijoje
(teologijoje), besiremianti Aristotelio „Metafizikos“ 9 knyga. Populiarizavo
šv. Grigaliaus Palamas. Dievo esmė yra nepažini, pažįstame Jį tik iš Jo
amžinai egzistuojančių veikimų – energijų.
|
Схима (великая)
|
Schima (didžioji)
|
(gr. schema) kai rusų kalboje
vartojamas žodis „schima“, dažniausiai numanoma didžioji schima, aukščiausia vienuolystės
pakopa Ortodoksų Bažnyčioje. Toks vienuolis nešioja specialų apdarą (schimą)
ir gyvena atsiskyrėliškai. Žemesnioji vienuolystės pakopa vadinama „mažąja
schima“.
|
Терпение
|
Ištvermė
|
Ydos
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Требникъ
|
Apeigynas
|
Knyga
su įvairiomis apeigomis (vestuvių, laidotuvių ir kt.)
|
Трезвение
|
Dvasinis
budrumas
|
(gr.
nepsis) dvasinė praktika, kai širdis saugoma nuo blogų minčių ir aistrų
(„Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas
slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ – 1 Pt 5,8).
|
Триодь постная
|
Triodė
|
Gavėnios
laiko (nuo pasiruošimo Gavėniai – muitininko ir fariziejaus sekmadienio, iki
did. šeštadienio) pamaldų knyga. Gr. Triodionpažodžiui reiškia
„Trigiesmis“. Šis pavadinimas kilęs dėl to, kad Gavėnios šiokiadieniais
kanoną sudaro tik trys giesmės.
|
Триодь цветная
|
Pentikostarijus
|
(gr. pentekostarion,
pietų slavų vadinama пентикостаръ) pamaldų knyga, kurioje yra tekstai nuo Velykų
iki Visų Šventųjų dienos (sekmadienis po Sekminių). Pavadinimas kilęs nuo
žodžio „Sekminės“ (gr. pentekoste). Rusijoje likęs senasis
pavadinimas „Цветная Триодь“, nes iki patriarcho
Nikono laikų rusų Pentikostarijus prasidėjo ne nuo Velykų, o nuo Lozoriaus
šeštadienio, todėl jame dar buvo kanonų, susidedančių iš viso labo trijų
giesmių (Triodia).
|
Тщеславие
|
Tuščiagarbiškumas
|
Dorybės
pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Умная молитва, духовная молитва
|
Noetinė
malda
|
Aukščiausia
maldos forma, kai maldoje paskendęs protas saugo širdį nuo piktų minčių.
|
Уныние
|
Bodesys,
nerūpestingumas, akedija, tingėjimas
|
Dorybės
pavadinimas. Būsena, artima tingėjimui ir depresijai, gr. akedia. Žr.
Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
|
Утреня
|
Rytmetinė
|
Rytmečio
pamaldos, panašios į katalikų aušrinę ir rytmetinę.
|
Фимиам
|
Smilkalai
|
|
Храмъ
|
Bažnyčia,
šventovė
|
|
Христа ради юродивый
|
Šventpaikšis,
kvailys dėl Kristaus
|
Apaštališko
nesitaikymo su visuomenės normomis dėl Kristaus pavyzdį parodęs šventasis.
„Mes kvaili dėl Kristaus“ (1 Kor 4,10).
|
Целомудрие
|
Skaistumas
|
Dorybės
pavadinimas. Graikiškas žodžio sophrosyne originalas yra padarytas iš
dviejų sandų - Sophron („išmintingas“) ir syni (daugmaž atitinka
lietuvišką priesagą „-umas“). Juos yra išsaugojęs slaviškas vertinys
цело-мудрие. Sophrosyni priešybė - mania, šėlas.
Romėnų
poetas Juvenalis aiškino sophrosyni dorybę posakiu „mens sana in
corpore sano“ (sveikas protas - sveikame kūne). Nors sophrosyni
Šventųjų Tėvų literatūroje reiškia teisingą seksualinį gyvenimą, sophrosyni
yra glaudžiai susieta su iš šio teisingo gyvenimo kylančiu sveiku protu,
nepavergtu palaidumo aistros. Sophrosyni nereiškia celibato -
pavyzdžiui, šv. Grigalius Nazianzietis santuokinius lytinius santykius vadina
skaisčiais, jie neprieštarauja sophrosyni. Sophrosyni
prieštarauja pasileidimas, svetimavimas.. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų
vertimai
|
Церковнослужитель
|
Bažnyčios
tarnas
|
Asmuo,
turintis žemesniuosius šventimus
|
Церковь/церковь
|
Bažnyčia/bažnyčia
|
Kai
kalbame apie pastatą dar lietuvių kalboje vartojamas liaudiškas terminas
„cerkvė“.
|
Часослов
|
Dievo
Tautos valandų liturgija, Horologionas
|
Vienuolio
ar lektoriaus knyga, kurioje yra dienos ciklo pamaldų tekstai, be kunigo
tekstų (vakarinė, naktinė, 1, 3, 6, 9 valandos ir kt.)
|
Чёрное духовенство, чернец
|
„Juodoji“ dvasininkija
|
Taip rytų slavų
tradicijoje liaudiškai vadinami nevedę dvasininkai (taigi, daugiausia – vienuoliai).
Matyt, todėl, kad nešiojo tik juodos spalvos rūbus.
|
Чиновникъ
|
Archijeretikonas
|
Pamaldų
knyga vyskupui su tik jo skaitomomis maldomis
|
Чревоугодие
|
Apsirijimas
|
Ydos
pavadinimas. Pažod. „pataikavimas pilvui“ Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų
vertimai
|
Чтецъ
|
Lektorius
|
Antroji
žemesniųjų šventimų pakopa. Šventimų tekste pavadinta „pirmuoju žingsniu į
kunigystę“ ar net pirmąją pakopa.
|
Dvasininkų rūbų pavadinimai
(spauskite paveikslėlį, kad padidėtų)
Liturginiai rūbai
Visi šie pavadinimai pakankamai švieži, ir, ko gero, augant lietuvių bendruomenei tobulės. Buvo pasiūlymas apyrankius pervadinti į riešines. Riešinės vienareikšmiškai netinkamas variantas, nes drabužio kratinis tikslas yra uždengti ne riešą, o ranką (net ir šiuolaikiniai gali uždengti apie pusę dilbio, o senoviniai uždengdavo visą, kad iškėlus Evangeliją nebūtų matyti apatinių rūbų). Pagal tikslų uždengiamos vietos pavadinimą tai greičiau rankogaliai, antdilbiai, nei riešinės. Apyrankiai - artimiausias graikiško ἐπιμανίκια pažodinis vertimas (nes žodžiai antrankiai ir apyrankės turi kitas konotacijas)
Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
8 aistros (ydos) ir jų priešybė, kurias Evagrijus aprašo trakate Institutio ad monachos:
Graikiškasis
terminas
|
Slaviškas
atitikmuo
|
Lotyniškas
atitikmuo
|
Lietuviškas
atitikmuo
|
Α’ Γαστριμαργία
Ἐγκράτεια
|
Чревоугодие
Воздержание
|
Gula
Temperantia
|
Apsirijimas (pilvo
šėlas)
Susivaldymas, savitvarda
|
Β’ Πορνεία
Σωφροσύνη
|
Блуд
Целомудрие
|
Luxuria
Castitas (Continentia)
|
Gašlumas (palaidumas)
Skaistumas
|
Γ’ Φιλαργυρία
Ἀκτημοσύνη
|
Сребролюбие
Нестяжание
|
Avaritia
Inopia
|
Gobšumas (meilė
sidabrui)
Neturtas
|
Δ’ Λύπη
Χαρά
|
Печаль
Радость
|
Tristitia
Gaudium
|
Liūdesys
Džiaugsmas
|
Ε’ Ὀργή
Μακροθυμία
|
Гнев
Великодушие (кротость)
|
Ira
Patientia
|
Pyktis (rūstybė)
Didžiadvasiškumas (romumas)
|
Σ’ Ἀκηδία
Ἡπομονή
|
Уныние
Терпение
|
Acedia
Tolerantia laborum
|
Bodesys (nerūpestingumas)
Ištvermė
|
Ζ’ Κενοδοξία
Ἀκενοδοξία
|
Тщеславие
|
Vana gloria
|
Tuščiagarbiškumas
Ne-tuščiagarbiškumas
|
Η’ Φθόνος
Ἀφθονία
|
Зависть
Независтливость
|
Invidia
|
Pavydas
Nepavydumas
|
Θ’ Ὑπερφανία
Ταπεινοφροσυνή
|
Гордыня
Смиренномудрие
|
Superbia
Humilitas
|
Išdidumas (puikybė)
Nuolankumas (žemamintiškumas)
|