R. Cantalamessa: Rytų ir Vakarų mokymas apie išganymą

„Krikščionims graikams gyvenimo tikslas – sudievinimas; Vakarų krikščionims – įgyti šventumą [...]. Pasak graikų, Žodis tapo kūnu, kad sugrąžintų žmogui dėl Adomo kaltės prarastą panašumą su Dievu ir kad sudievintų. Pasak lotynų, jis tapo žmogumi, kad išganytų žmoniją [...] ir sugrąžintų skolą Dievo teisingumui“.
„Rytuose gimtoji nuodėmė suvokiama ne kaip paveldima „kaltė“, bet kaip paveldima sužeista ir linkusi nusidėti žmogaus prigimtis, kaip žmoguje įspausto pirmapradžio Dievo paveikslo praradimas“

„Pasak rytiečių, krikšto tikslas – ne panaikinti gimtąją nuodėmę, bet išvaduoti žmogų iš nuodėmės galios, grąžinti jam prarastą panašumą į Dievą, įskiepyti kūrinį į naująjį Adomą, kuris yra Kristus. Šitokią perspektyvą gerai paaiškina požiūris į Mergelę Mariją. Vakarams jis yra „Nekaltai pradėtoji“, tai yra gimusi be gimtosios nuodėmės; Rytams jis visų pirma yra „Panhagia“, Visa šventa.“

„Rytams labiau būdingas vientisas teologijos, dvasingumo ir mistikos suvokimas, kai tuo tarpu Vakaruose, ypač įsigalėjus scholastikai, dogmatika atskirta nuo dvasingumo ir mistikos.“

Komentarai

Populiarūs įrašai