„Kasdienė duona“ | Lk 14, 25-27

25 Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: 26 „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys. 27 Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.
            
     Kokie sunkūs Jėzaus žodžiai! Atrodo visiškai prieštarauja mūsų įsivaizdavimui apie Evangeliją, apie saldų, švelnų ir visus mylintį Jėzų. Laikyti neapykantoje? Nekęsti savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės? Neapykanta mūsų supratime – tikrai blogas jausmas, meilės priešingybė. Jėzus liepia mylėti savo priešus, o neapkęsti savo artimųjų ir savo paties gyvybės? Jėzus tikrai naudojasi kraštutinumais, kad pabrėžtų kai kurių dalykų svarbą. Neapkęsti, o tiksliau laikyti neapykantoje, tai nereiškia atsisakyti savo giminių, atmesti atsakomybę už savo vaikus, išduoti santuokos pažadus ar nusižudyti nekenčiant savo gyvybės. Ne, Jėzus sako neprisiriškite prie viso to, išlikite laisvi, lyg jums tai visiškai nerūpėtų, taip stipriai pamilkite Dievą, kad viskas nublanktų prieš tą Meilę. Gyvenkite tik dėl Dievo, ir nekęskite savo gyvybės ir gyvenimo, jeigu jame nėra Jo. Nes jeigu nebus mumyse Dievo ir Jo Meilės, mes nesugebėsime mylėti nieko, tai bus tik prisirišimas, tik blankus meilės vaizdavimas. Galiausiai, jei pasiliksime tik žmogiškame prisirišime, taip niekada ir nesuprasime, kas yra tikroji Meilė.
            
        Šiandien stengsiuos būti mažiau prisirišęs prie savo artimųjų ir savo gyvybės.
     Šiandien prašysiu Dievo padėti sekti Jėzų ir mokytis iš tiesų pamilti, neprisirišant  - laikant neapykantoje - tai, kas neleidžia man patirti Dievo meilę. 

Populiarūs įrašai