„Kasdienė duona“ | 1 Pt 5, 5b-11


5[...] Ir visi būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę.
6 Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus.7 Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi. 8 Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. 9 Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams plačiajame pasaulyje. 10 O visų malonių Dievas, pašaukęs jus į savo amžinąją garbę Kristuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, pastiprins, pastatys ant tvirto pagrindo. 11 Jo valdžia per visus amžių amžius! Amen.


Kokie gilūs, pamokantys, tvirti ir padrąsinantys apaštalo Petro žodžiai! Ne veltui Simoną Jėzus pavadino Petru – Uola.

Būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, tai reiškia būkime tikri vieni su kitais, nesistenkime tapti pranašesni už kitus. Priimkime tikrovę tokią, kokia ji yra, vadovams pakluskime, klystančius pataisykime, nemokantį pamokykime, patariančiojo patarimo neniekinkime. Būti nuolankiu - tai priimti savo tikrąją padėtį, negalvoti apie save geriau negu yra iš tiesų, tačiau ir nesižeminti prieš kitą. Išlaikyti šią pusiausvyrą tikrai nėra lengva. Dažnai nuolankumą žmonės painioja su nusižeminimu. Ir štai apaštalas Petras tęsia: nusižeminkite po galinga Dievo ranka. Dievas yra tas, prieš kurį reikia nusižeminti, suvokti savo menkumą prieš Jį. Tačiau Dievas nėra tas, kuris pažemina, Jis jau yra virš visko, Jis pats savaime yra begalinis, didis. Bet Jis mumis rūpinasi, todėl mes galim drąsiai nusižeminti po Jo ranka, nes tai ne puikybės, o rūpesčio ranka.

Čia pat apaštalas ragina budėti. Nes velnias, puikybės ir melo tėvas kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. Galime jam pasipriešinti tvirtu, nepalenkiamu tikėjimu, kad Dievas, kurio ranka mus globoja mus trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, pastiprins, pastatys ant tvirto pagrindo. Mes patys negalime to padaryti. Tai ir yra nuolankumas – suvokti, kad tik Dievas gali mus išgelbėti nuo priešo, kad tik nusižeminę po Jo rūpestinga, galinga ranka būsime išgelbėti nuo visų pavojų, o mums tereikia tvirtai tuo tikėti ir neišpuikti.

Šiandien stengsiuosi būti nuolankus: priimsiu tikrąją savo padėtį ir nesistengsiu pasirodyti geresnis negu esu.
Šiandien nusižeminsiu prieš Dievą, nes žinau, kad Jis manimi rūpinasi.
Šiandien pasipriešinsiu velniui tvirtai tikėdamas Tuo, kuris gali ir nori mane išgelbėti.

Populiarūs įrašai