Lietuvoje tęsiasi diskusijos dėl Maskvos patriarchato, Jordanijoje užpulta ortodoksų bažnyčia | Ortodoksų pasaulio savaitė spalio 19–25 d.
Spalio 19–25 d. ortodoksų pasaulyje daugiausia dėmesio sulaukė diskusijos dėl Maskvos patriarchato padėties Lietuvoje ir kruvinas išpuolis prieš ortodoksų bažnyčią Jordanijoje. Lietuvoje tęsiantis svarstymams dėl Seime užregistruotų įstatymų projektų, Maskvos patriarchato Vilniaus-Lietuvos vyskupijos atstovai juos kritikavo kaip galimą religijos laisvės pažeidimą. Jordanijoje per išpuolį prieš laidotuvėse susirinkusius tikinčiuosius žuvo devyni žmonės.
Kiti svarbūs savaitės įvykiai – visuotinio patriarcho Baltramiejaus susitikimas su popiežiumi Leonu XIV, Bulgarijos patriarchų bendros pamaldos, Antiochijos patriarchato Sinodo posėdžiai ir naujas posūkis ilgai trunkančiame ginče dėl Sinajaus Šv. Kotrynos vienuolyno. Moldovoje tęsiama Besarabijos metropolijos vadovybės pertvarka, o Lenkijoje ortodoksai ir liuteronai svarstė sąžinės laisvės klausimus karinės tarnybos kontekste.
Lietuva: tęsiasi diskusijos dėl Maskvos patriarchato įtakos ir istorinių bažnytinių pastatų
Lietuvoje tęsiasi diskusijos dėl Maskvos patriarchato įtakos šalies ortodoksų (stačiatikių) bendruomenėms ir Seime užregistruotų įstatymų projektų, kuriais siekiama keisti religinių bendrijų teisinį reglamentavimą bei spręsti istorinių religinių pastatų nuosavybės klausimus. Šią savaitę savo pozicijas išsakė prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir Maskvos patriarchato Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos vadovas metropolitas Inokentijus.
Diskusijas paskatino spalio 14 d. Vilniuje pristatytas tarptautinis Religijos laisvės tyrimų centro „Libertas Fidei“ tyrimas apie Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmenį skleidžiant Kremliaus įtaką ir pateisinant karą prieš Ukrainą. Tyrimo pristatyme dalyvavę ekspertai, tarp jų Bažnyčios istorikas Serhijus Šumylo, atkreipė dėmesį į Maskvos patriarchato struktūrų veiklą Europoje ir galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Maskvos patriarchato Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos atstovai šiuos kaltinimus atmetė, pareikšdami, kad nėra įrodymų, jog jų vyskupijos veikla kelia grėsmę Lietuvos valstybei.
Spalio 16 d. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas užregistravo du įstatymų pakeitimo projektus. Jais siūloma tikslinti valstybės pripažinimo religinėms bendrijoms sąlygas, atsižvelgiant į jų ryšius su priešiškomis valstybėmis, taip pat nustatyti, kad Lietuvos ortodoksų bendrijai valstybės santykiuose atstovautų Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje. Kitu projektu numatoma sudaryti teisinį pagrindą perduoti egzarchatui šešis istorinius ortodoksų religinius objektus, tarp jų Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užmigimo katedrą ir Šventosios Dvasios vienuolyną. Projektai taip pat apima kai kurių istorinių musulmonų sunitų maldos namų nuosavybės klausimus.
Projektų autoriai remiasi Lietuvos ortodoksų istorija ir Valstybės saugumo departamento išvadomis apie Maskvos patriarchato įtaką jam pavaldžioms struktūroms užsienyje. Iki XVII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ortodoksų bažnytinis gyvenimas vyko Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijoje. Parlamentarai pabrėžia, kad jų tikslas nėra riboti tikinčiųjų religijos laisvę, bet aiškiau atskirti tikėjimo išpažinimą nuo valstybės suteikiamo teisinio pripažinimo ir nacionalinio saugumo klausimų.
Spalio 21 d. prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad šiuo metu nėra pagrindo abejoti Lietuvos ortodoksų bendruomenės lojalumu valstybei, tačiau pridūrė: „Kol kas kažkokių tai imperatyvių sprendimų iš valstybės pusės nėra, bet pirmiausia, dar kartą kartoju, kas, mano nuomone, yra svarbu: stačiatikių bendruomenė turi apsispręsti, su kuo jiems yra pakeliui“. Šalies vadovas priminė ir nesėkmingas Lietuvos pastangas pasiekti, kad Rusijos patriarchas Kirilas būtų įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.
Tą pačią dieną ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sakė nesulaukęs konkrečių valstybės institucijų pasiūlymų, kaip užkirsti kelią galimam Rusijos poveikiui per ortodoksų religines struktūras, tačiau pareiškė esąs atviras tokių priemonių svarstymui.
Spalio 21 d. Maskvos patriarchato Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos vadovas metropolitas Inokentijus kreipėsi į prezidentą, Seimo pirmininką ir ministrą pirmininką. Jo teigimu, siūlomos pataisos gali prieštarauti Konstitucijai, pažeisti religinių bendruomenių teises ir sudaryti sąlygas iš vyskupijos perimti jos naudojamas šventoves. Anksčiau projektus kritikavo ir Trakų vyskupas Ambrosijus.
Diskusijose susiduria keli svarbūs principai: valstybės pareiga užtikrinti nacionalinį saugumą, religijos laisvė, bažnytinių bendruomenių savarankiškumas ir istorinio turto nuosavybės teisės. Kol kas tai tik įstatymų projektai – Seimas nėra priėmęs sprendimo nei dėl religinės bendrijos atstovavimo pakeitimo, nei dėl konkrečių šventovių perdavimo.
Jordanija: per išpuolį prieš ortodoksų bažnyčią žuvo devyni žmonės
Pasak liudininkų, keli kaukėti užpuolikai šaudė į laidotuvių dalyvius bažnyčios prieigose. Jordanijos saugumo tarnybos pradėjo tyrimą ir užpuolikų paiešką. Kol kas nenustatyta, kas organizavo išpuolį ir kokie buvo jo motyvai.
Jeruzalės Ortodoksų Bažnyčios patriarchatas, kurio jurisdikcijai priklauso ši bendruomenė, griežtai pasmerkė išpuolį. Patriarchatas pareiškė užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir pabrėžė, kad nusikaltimas neturi sugriauti Jordanijos visuomenėje puoselėjamų krikščionių ir musulmonų tarpusavio santykių.
Jordanijos karalius Abdula II taip pat pasmerkė išpuolį ir pareikalavo griežtų veiksmų prieš jo vykdytojus. Ši tragedija ypač skaudžiai sukrėtė šalį, kurioje krikščionių bendruomenės turi senas istorines šaknis, o religijų sambūvis laikomas svarbia visuomenės gyvenimo dalimi.
Spalio mėnesį sukanka 35 metai nuo visuotinio patriarcho Baltramiejaus išrinkimo Konstantinopolio patriarchu 1991 metais. Šia proga Fanare vyko iškilmingos pamaldos ir susitikimai, į kuriuos atvyko tikintieji bei dvasininkai iš įvairių Visuotinio patriarchato vyskupijų.
Patriarchas Baltramiejus yra vienas ilgiausiai tarnaujančių dabartinių ortodoksų Bažnyčių vadovų. Jo patriarchavimo laikotarpiu ypač daug dėmesio skirta ortodoksų vienybei, dialogui su kitomis krikščionių Bažnyčiomis, aplinkosaugai ir Visuotinio patriarchato bendruomenėms įvairiose pasaulio šalyse.
Spalio 24 d. visuotinis patriarchas lankėsi Vatikane, kur susitiko su popiežiumi Leonu XIV. Susitikimo metu jis asmeniškai palinkėjo popiežiui pasveikti po neseniai atliktos operacijos. Bažnyčių vadovai taip pat aptarė abiem Bažnyčioms ir platesnei visuomenei svarbius klausimus.
Konstantinopolio ir Romos dialogas yra vienas svarbiausių šiuolaikinių tarpkonfesinių santykių procesų. Nors tarp Ortodoksų ir Romos Katalikų Bažnyčių išlieka esminių teologinių bei bažnytinės santvarkos skirtumų, jų vadovų susitikimai liudija pastangas palaikyti dialogą ir bendradarbiauti sprendžiant krikščionims bei visai visuomenei aktualius klausimus.
Bulgarija: patriarchų bendros pamaldos Riloje ir patriarcho Danieliaus vizitas Atone
Spalio 19 d. Rilos vienuolyne Bulgarijoje iškilmingą Dieviškąją Liturgiją kartu aukojo visuotinis patriarchas Baltramiejus ir Bulgarijos patriarchas Danielius. Pamaldos vyko minint 1150 metų nuo šv. Jono Riliečio gimimo ir 1080 metų nuo jo užmigimo.
Šv. Jonas Rilietis, gyvenęs IX–X amžiuje, laikomas Bulgarijos vienuolystės pradininku ir dangiškuoju šalies globėju. Jo įkurtas Rilos vienuolynas yra vienas svarbiausių Bulgarijos dvasinio ir kultūrinio gyvenimo centrų. Bendros patriarchų pamaldos tapo ryškiu Konstantinopolio ir Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčių bendrystės ženklu.
Tą pačią dieną Sofijoje Jo Šventenybė patriarchas Baltramiejus susitiko su Bulgarijos ministru pirmininku Rumenu Radevu. Susitikime dalyvavo ir patriarchas Danielius. Aptarti Ortodoksų Bažnyčios vaidmens visuomenėje bei istorinio ir kultūrinio paveldo klausimai. Bulgarijos premjeras pabrėžė krikščioniškojo tikėjimo reikšmę šalies tapatybei ir visuomenės vienybei.
Netrukus po šių iškilmių, spalio 21 d., patriarchas Danielius pradėjo pirmąjį oficialų vizitą į Atono Šventąjį Kalną nuo savo išrinkimo Bulgarijos Bažnyčios vadovu 2024 metais. Jis lankėsi su Bulgarijos istorija glaudžiai susijusiame Zografo vienuolyne, pašvęstame šv. didžiajam kankiniui Jurgiui.
Vizito programoje numatyti susitikimai su Atono vienuolių bendruomenių atstovais ir pamaldos, skirtos 26 Zografo kankiniams atminti. Pagal vienuolyno tradiciją šie vienuoliai XIII amžiuje žuvo gindami savo tikėjimą.
Antiochija: Šventasis Sinodas svarstė krikščionių ateitį Artimuosiuose Rytuose
Spalio 20–24 d. Libane, Balamando Dievo Motinos vienuolyne, vyko Antiochijos patriarchato Šventojo Sinodo posėdžiai, kuriems vadovavo patriarchas Jonas X. Dalyvavo metropolitai iš istorinių patriarchato teritorijų Artimuosiuose Rytuose ir diasporos bendruomenių.
Atidarydamas posėdžius patriarchas kalbėjo apie sudėtingą krikščionių padėtį regione. Pasak jo, Bažnyčios uždavinys nėra pakeisti valstybės institucijas, tačiau ji negali atsisakyti atsakomybės už žmones, kuriems reikia pagalbos. Patriarchas pabrėžė, kad krikščionių buvimas Artimuosiuose Rytuose yra ne laikinas reiškinys, o neatsiejama šio regiono istorijos ir tapatybės dalis.
Sinodas aptarė padėtį Libane, Sirijoje ir kitose šalyse, kur ekonominiai sunkumai, politinis nestabilumas bei emigracija veikia vietos krikščionių bendruomenes. Ypatingas dėmesys skirtas Pietų Libanui: išklausęs vietos metropolito pranešimą, Sinodas nutarė pagal turimas galimybes prisidėti prie nukentėjusių gyventojų poreikių tenkinimo.
Posėdžių metu patriarchas Jonas X ir Sinodo nariai taip pat susitiko su Libano prezidentu Josephu Aounu. Aptarta nacionalinės vienybės, dialogo ir taikos svarba.
Sinodas prisiminė ir du 2013 m. Sirijoje pagrobtus hierarchus – Antiochijos Ortodoksų Bažnyčios metropolitą Paulių Jazidžį ir Sirijos Ortodoksų Bažnyčios metropolitą Joną Ibrahimą. Jų likimas iki šiol lieka nežinomas.
Antiochijos patriarchatas yra viena seniausių krikščionių Bažnyčių. Jo istorinės teritorijos apima Siriją, Libaną ir aplinkinius kraštus, todėl patriarchato veikla glaudžiai susijusi su krikščionių bendruomenių išlikimu Artimuosiuose Rytuose.
Spalio 24 d. Sinajaus arkivyskupas Simeonas paskelbė sutinkantis pasirašyti susitarimą su Egipto valdžia dėl Šv. Kotrynos vienuolyno teisinio statuso ir su juo susijusių žemių. Egipto užsienio reikalų ministerija patvirtino gavusi arkivyskupo laišką ir palankiai įvertino jo sprendimą. Tačiau pats susitarimas dar nepasirašytas – jo pasirašymo data turi būti nustatyta vėliau.
Šv. Kotrynos vienuolynas, įsikūręs Sinajaus kalno papėdėje, yra vienas seniausių nenutrūkstamai veikiančių krikščionių vienuolynų pasaulyje. VI amžiuje Bizantijos imperatoriaus Justiniano laikais pastatytas vienuolynas saugo itin vertingą ikonų, rankraščių ir kitų krikščioniškojo paveldo objektų rinkinį. Jis taip pat yra svarbi piligrimystės vieta.
Dabartinis ginčas paaštrėjo 2025 m. gegužę, kai Egipto Ismailijos apeliacinis teismas priėmė sprendimą dėl vienuolyno ir jo naudojamų žemių. Sprendimu vienuoliams buvo palikta galimybė tęsti religinę veiklą, tačiau kilo rimtų klausimų dėl vienuolyno nuosavybės teisių į dalį istorinių valdų ir dėl būsimo jo teisinio statuso. Graikijoje ir platesniame ortodoksų pasaulyje imta nuogąstauti, kad vienuolyno savarankiškumui gali kilti grėsmė.
Vėlesniais mėnesiais vyko sudėtingos derybos tarp vienuolyno atstovų, Egipto ir Graikijos institucijų. Jas apsunkino nesutarimai pačioje vienuolių brolijoje bei ankstesnio vienuolyno vadovo Damijono pasitraukimo aplinkybės. Tuo pat metu buvo laukiama tolesnių Egipto teismų sprendimų.
Šią savaitę situacija pasikeitė. Spalio 22 d. Graikijos Bažnyčios Šventasis Sinodas neeiliniame posėdyje svarstė vienuolyno padėtį ir parėmė pastangas pasiekti susitarimą. Arkivyskupas Simeonas taip pat sulaukė Visuotinio, Aleksandrijos ir Jeruzalės patriarchatų bei Kipro Bažnyčios palaikymo.
Spalio 24 d. arkivyskupas oficialiai išreiškė pasirengimą pasirašyti susitarimą, kai tai leis jo sveikata. Egipto valdžia patvirtino, kad sutartimi siekiama įgyvendinti ankstesnį teismo sprendimą ir užbaigti su juo susijusius teisinius procesus.
Graikijos ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis šį posūkį pavadino istoriniu. Vis dėlto galutinai vertinti susitarimo pasekmes bus galima tik paskelbus ir pasirašius jo tekstą. Esminis klausimas išlieka tas pats: ar vienuolynui bus užtikrintos stabilios teisinės sąlygos išsaugoti savo religinį gyvenimą, istorinį paveldą ir bendruomenės tęstinumą.
Spalio 19 d. Kišiniove posėdžiavęs Besarabijos metropolijos Sinodas iškėlė du kandidatus į Balcio vyskupo pareigas – archimandritus Nikodemą Petrę ir Dosoftejų Dijmeresku. Posėdžiui vadovavo Kišiniovo arkivyskupas ir Besarabijos metropolitas Antanas.
Archimandritas Nikodemas Petrė yra Jašės arkivyskupijos misijų srities patarėjas ir Buciumo vienuolyno vyresnysis. Archimandritas Dosoftejus Dijmeresku yra Sučavos ir Radautsų arkivyskupijos kultūros reikalų egzarchas, Putnos vienuolyno brolijos narys.
Kandidatūras dar turės svarstyti Rumunijos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas, kuriam priklauso galutinis sprendimas dėl naujojo vyskupo išrinkimo. Balcio vyskupo sostas liko laisvas po to, kai anksčiau šiai vyskupijai vadovavęs Antanas buvo išrinktas Besarabijos metropolitu.
Šis sprendimas reikšmingas platesniame Moldovos bažnytinio gyvenimo kontekste. Šalyje veikia dvi pagrindinės ortodoksų jurisdikcijos: Maskvos patriarchatui pavaldi Moldovos Ortodoksų Bažnyčia ir Rumunijos Ortodoksų Bažnyčiai priklausanti Besarabijos metropolija.
Besarabijos metropolija buvo atkurta 1992 metais, Moldovai atgavus nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Jos istorija siekia laikotarpį, kai tarpukariu Besarabija priklausė Rumunijai. Maskvos patriarchatas nepripažįsta Rumunijos Bažnyčios jurisdikcijos šioje teritorijoje, todėl dviejų bažnytinių struktūrų santykiai ilgą laiką išlieka įtempti.
Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais Moldovoje sustiprėjo diskusijos dėl religinių organizacijų ryšių su Maskva. Dalis parapijų ir dvasininkų pasirinko pereiti į Besarabijos metropoliją. Jos vadovybės pertvarka ir naujo Balcio vyskupo rinkimai rodo pastangas stiprinti pastoracinį bei administracinį šios metropolijos veikimą Moldovoje.
Spalio 22–23 d. Liubline vyko Lenkijos autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios ir Vidurio Vokietijos Evangelikų Bažnyčios ekumeninės konsultacijos. Šių metų susitikimo tema – atsisakymas atlikti karinę tarnybą dėl sąžinės įsitikinimų.
Susitikime dalyvavo Liublino ir Chelmo arkivyskupas Abelis, kitų Lenkijos ortodoksų vyskupijų dvasininkai bei Vokietijos liuteronų atstovai. Diskusijos prasidėjo malda Liublino Atsimainymo katedroje.
Vieną pagrindinių pranešimų skaitė ortodoksų karo kapelionas kun. Kornelijus Vilkelis, tarnaujantis Balos Palenkės Šv. Morkaus karinėje ir civilinėje parapijoje. Jis kalbėjo apie sąžinės ir karinio įsakymo santykį bei etinę teisę atsisakyti tarnybos. Liuteronų atstovai pristatė savo Bažnyčios požiūrį į krikščioniškąjį tikėjimą ir atsisakymą atlikti karinę tarnybą.
Ši tema ypač aktuali Europoje vykstant karui Ukrainoje ir stiprėjant diskusijoms dėl valstybės gynybos. Ji kelia sudėtingą klausimą: kaip suderinti piliečio pareigą ginti valstybę su jo religine bei moraline sąžine?
Lenkijoje veikia Ortodoksų karinis ordinariatas – speciali bažnytinė struktūra, atsakinga už ortodoksų karių ir jų šeimų sielovadą. Jos kapelionai tarnauja kariuomenėje ir padeda tikintiesiems atlikti savo pareigas neatsiejant karinės tarnybos nuo dvasinio gyvenimo.
Kartu Lenkijos Konstitucija pripažįsta, kad piliečiams, kurių religiniai ar moraliniai įsitikinimai neleidžia atlikti karinės tarnybos, įstatymų nustatyta tvarka turi būti sudaryta alternatyviosios tarnybos galimybė. Taigi karinė sielovada ir sąžinės laisvės apsauga nėra viena kitai priešingos nuostatos – abi jos yra svarbios vertinant krikščionio santykį su valstybe ir karine pareiga.
Naujienas pagal atvirus šaltinius parengė kun. G. Rojus ir kun. G. Sungaila
