„Ortodoksiškos muzikos skambesiai“: Vilniuje susitiko lietuvių ir baltarusių sakralinės muzikos tradicijos

Vilniuje įvyko mišraus choro „Cantus Omnium“ koncertas „Ortodoksiškos muzikos skambesiai“. Programoje skambėjo lietuvių, baltarusių, bažnytine slavų ir lotynų kalbomis atliekama sakralinė muzika – ortodoksų liturginės giesmės, psalmių tekstais paremti kūriniai ir baltarusių krikščioniškos muzikos tradicijos kūriniai.

Prieš mėnesį susibūrusį chorą „Cantus Omnium“ sudaro įvairių Vilniaus krikščionių ortodoksų bendruomenių nariai. Giedotojai priklauso skirtingoms tautoms ir kultūroms, tačiau juos vienija bendras tikėjimas ir noras kartu muzikuoti. Chorui dirigavo Mikalai Semianchuk.

Nemaža koncerto programos dalis buvo skirta lietuvių kompozitorės Justinos Trinkūnaitės-Sungailienės kūrybai. Koncerte ji pasirodė ir kaip kompozitorė, ir kaip solistė.



Koncertą pradėjo Justinos Trinkūnaitės-Sungailienės „Dėl Tavęs džiaugiasi“. Tai Dievo Motinai skirta giesmė, giedama per šv. Bazilijaus Didžiojo Dieviškąją Liturgiją. Jos tekstas prasideda džiaugsmingu visos kūrinijos kreipiniu į Dievo Gimdytoją – ja džiaugiasi angelai ir žmonės. Šį seną liturginį tekstą kompozitorė perteikė savo muzikine kalba, o koncerte pati atliko ir solinę partiją.

Toliau skambėjo viena svarbiausių Dieviškosios Liturgijos giesmių – Cherubinų giesmė. Pirmą kartą ji buvo atlikta baltarusių kalba pagal šiuolaikinės baltarusių kompozitorės Volhos Miniankovos muziką, aranžuotą Katsiarynos Sianko. Liturgijoje ši giesmė palydi Didįjį įžengimą, kai duona ir vynas iškilmingai nešami prie altoriaus, o jos tekstas kviečia tikinčiuosius mistiškai atvaizduoti cherubinus ir atidėti visus žemiškus rūpesčius. Volha Miniankova anksčiau vadovavo Baltarusijos valstybinio universiteto chorinei kapelai, tačiau 2022 m. buvo atleista už atsisakymą koncertuoti Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje.

Trečiasis kūrinys buvo 22-oji psalmė – Vakarų krikščionių biblinėje numeracijoje žinoma kaip 23-ioji. Ji prasideda žodžiais „Viešpats – mano Ganytojas“. Psalmės vaizdiniai – ganytojas, žalios ganyklos, ramūs vandenys, kelias per mirties šešėlio slėnį – jau tūkstantmečius kalba apie žmogaus pasitikėjimą Dievu net tada, kai aplinkybės nėra ramios ar saugios. Muziką sukūrė Justina Trinkūnaitė-Sungailienė, ji pati atliko ir solinę partiją.

Ypatinga programos dalis buvo „Sub tuum praesidium“ – „Tavo apgynimo šaukiamės“. Tai viena seniausių išlikusių krikščioniškų maldų Dievo Motinai. Seniausias mums žinomas jos tekstas išliko graikiškame Egipto papiruse, o dėl tikslaus jo datavimo mokslininkai iki šiol diskutuoja. Koncerte giesmė skambėjo pagal XX a. baltarusių ortodoksų kompozitoriaus Mikolos Butomos melodiją, tačiau ne baltarusių, o lotynų kalba. Londone gyvenęs baltarusių kultūros ir bažnytinės muzikos tyrinėtojas Guy Picarda Butomos muziką pritaikė lotyniškam šios senosios maldos tekstui. Taip viename kūrinyje susitiko Rytų ir Vakarų krikščionybės tradicijos.

Vėliau Cherubinų giesmė nuskambėjo dar kartą – jau lietuviškai ir pagal Justinos Trinkūnaitės-Sungailienės muziką. Tas pats liturginis tekstas per amžius įkvėpė daugybę kompozitorių, todėl ortodoksų tradicijoje nėra vienos vienintelės Cherubinų giesmės melodijos.

Programoje taip pat skambėjo „Хвалите имя Господне“ – „Šlovinkite Viešpaties vardą“. Šie žodžiai paimti iš 134-osios psalmės ir ortodoksų Rytmetinėje giedami per iškilmingą pamaldų dalį, vadinamą polielejumi. Kūrinys buvo atliktas bažnytine slavų kalba, muzikos autorius – I. Smirnovas, solistė – Justina Trinkūnaitė-Sungailienė.

Dar vienas Psalmynu paremtas kūrinys – Justinos Trinkūnaitės-Sungailienės „Jis mane išgelbėjo“. Jo pagrindas – 117-oji psalmė pagal graikiškąją ir ortodoksų numeraciją, arba 118-oji pagal hebrajiškąją numeraciją. Tai dėkojimo už išgelbėjimą psalmė, krikščioniškoje tradicijoje įgijusi ypatingą velykinę prasmę. Joje skamba ir garsieji žodžiai apie akmenį, kurį statytojai atmetė ir kuris tapo kertiniu.

Koncerto pabaigoje skambėjo du baltarusių kultūrai svarbūs kūriniai. „Ойча наш“ – „Tėve mūsų“ – parašytas Guy Picardos, natose nurodyto H. Pichuros slapyvardžiu. Picarda buvo Jungtinėje Karalystėje gyvenęs teisininkas, tačiau kartu ir vienas svarbių baltarusių kultūros Vakaruose tyrinėtojų bei puoselėtojų. Daug dėmesio jis skyrė baltarusių bažnytinei muzikai – ją rinko, tyrinėjo, aranžavo ir pats kūrė.

Koncertą užbaigė „Магутны Божа“ – „Galingasis Dieve“. Šios baltarusių maldos-giesmės tekstą Antrojo pasaulinio karo metais parašė poetė Natalija Arsenjeva, o 1947 m. muziką sukūrė Mikola Ravenskis. Ilgainiui kūrinys tapo viena žinomiausių baltarusių dvasinių giesmių. Ji buvo giedama tiek Baltarusijoje, tiek diasporoje, įvairių krikščioniškų konfesijų aplinkoje ir neretai vadinama dvasiniu baltarusių tautos himnu. Tai malda Dievui už savo kraštą, jo žmones, jų darbą, tikėjimą ir laisvę.

Koncertas vyko Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje. Vakaro programa leido ortodoksų sakralinę muziką išgirsti ne kaip vienos kalbos ar vienos tautos reiškinį, bet kaip gyvą kultūrą, kurioje susitinka lietuvių ir baltarusių tradicijos, senieji liturginiai tekstai ir šiuolaikinė muzikinė kūryba.

Koncerto programa:

00:00 „Dėl Tavęs džiaugiasi“ – muz. Justina Trinkūnaitė-Sungailienė

03:56 „Херувімская песня“ („Cherubinų giesmė“) – muz. Volha Miniankova, aranžuotė Katsiaryna Sianko

07:33 22 psalmė („Viešpats – mano Ganytojas“) – muz. Justina Trinkūnaitė-Sungailienė

10:44 „Sub tuum praesidium“ („Tavo apgynimo šaukiamės“) – muz. Mikola Butoma, lotyniškam tekstui pritaikė Guy Picarda

12:44 „Cherubinų giesmė“ – muz. Justina Trinkūnaitė-Sungailienė

16:19 „Хвалите имя Господне“ („Šlovinkite Viešpaties vardą“) – muz. I. Smirnovas

18:45 „Jis mane išgelbėjo“ – muz. Justina Trinkūnaitė-Sungailienė

23:08 „Ойча наш“ („Tėve mūsų“) – muz. Guy Picarda (H. Pichura)

25:13 „Магутны Божа“ („Galingasis Dieve“) – žodžiai Natalija Arsenjeva, muz. Mikola Ravenskis