Vilniuje įvyko diskusija „Religinių naratyvų galia Lietuvos tapatybei: Konstantinopolis ir Maskva“
Gruodžio 12 d. Vilniuje, bare Invino, vyko atvira ir provokatyvi diskusija „Religinių naratyvų galia Lietuvos tapatybei: Konstantinopolis ir Maskva“, subūrusi istorijos, religijos ir visuomenės santykio temomis besidominčius klausytojus. Renginio tikslas buvo aptarti, kokią įtaką religinių pasakojimų formavimui turi istorinis kontekstas ir šiuolaikinės geopolitinės dinamikos elementai, ypač Rusijos politikos ir Maskvos patriarchato kontekste.
Diskusiją moderavo žurnalistas ir socialinių mokslų doktorantas Deividas Zaicevas. Joje dalyvavo istorikas prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas, filosofas, buvęs užsienio reikalų viceministras dr. Mantas Adomėnas ir kun. dr. Gintaras Jurgis Sungaila.
Prof. A. Bumblauskas aptarė istorinį krikščionybės ir stačiatikybės susikūrimo bei plėtros Lietuvoje kontekstą, analizavo, kaip įvairūs religiniai naratyvai veikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir modernios valstybės tapatybės formavimąsi.
Dr. Mantas Adomėnas kalbėjo apie ideologinių naratyvų reikšmę politikos ir visuomenės struktūroje, Maskvos patriarchato politinę instrumentalizaciją, taip pat pasidalijo asmenine patirtimi bendraujant su Konstantinopolio patriarchatu ir jos atspindžiais knygoje „Moneta ir labirintas“.
Kun. dr. Gintaras Jurgis Sungaila, anksčiau tarnavęs Maskvos patriarchate, o vėliau, po pašalinimo dėl kritikos patriarchui Kirilui, perėjęs į Konstantinopolio patriarchatą, pristatė Maskvos naudojamą „rusų pasaulio“ ideologiją ir pasidalijo asmenine akistatos su Bažnyčios politizacija patirtimi.
Po moderuojamos diskusijos klausytojai buvo pakviesti užduoti klausimus ir pasidalyti savo įžvalgomis, o pasibaigus oficialiajai daliai pokalbiai tęsėsi neformalioje aplinkoje.
Diskusija sulaukė aktyvaus susidomėjimo – renginyje dalyvavo įvairių sričių atstovai, studentai, tyrėjai ir visuomenės nariai, kuriems aktualūs religijos ir tapatybės sąveikos klausimai. Daug dėmesio skirta tam, kaip istoriniai ir religiniai naratyvai Maskvos patriarchato bei Rusijos Federacijos yra naudojami formuojant šiuolaikinį vertybių ir tapatybės supratimą bei darant įtaką tarptautinei situacijai.
