Bendrieji parapijų įstatai
[EITI Į VISŲ DOKUMENTŲ PUSLAPĮ]
Visos Lietuvos egzarchato parapijos vadovaujasi šiais įstatais. Parapijų tarpusavio santykius egzarchato lygiu apibrėžia egzarchato įstatai.
Santykius su valstybe apibrėžia Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Visuotinio patriarchato susitarimas dėl bendradarbiavimo.
parapijų įstatai
I
SKYRIUSBendrosios nuostatos
1. Visuotinio patriarchato
egzarchato Lietuvoje parapija (toliau – Bendruomenė) yra religinė bendruomenė, mieste
ar gyvenvietėje vienijanti krikščionių ortodoksų (stačiatikių) tikėjimą
išpažįstančius asmenis į eucharistinį susirinkimą ir įsteigta Visuotinio
patriarcho egzarcho Lietuvoje sprendimu ar kitu teisėtu būdu įtraukta į
Visuotinio patriarchato egzarchato Lietuvoje sudėtį. Viename mieste gali būti
daugiau nei viena parapija. Kiekviena parapija turi savo pavadinimą (titulą).
2. Bendruomenė yra
Visuotinio patriarchato egzarchato Lietuvoje religinės bendrijos (toliau –
Bendrija) narė, todėl religinėje, administracinėje, finansinėje ir ūkinėje
veikloje yra pavaldi ir atskaitinga Bendrijos vadovui (egzarchui). Bendruomenė
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu
kodeksu, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu,
kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat Bendrijos įstatais,
Bendrijos vadovo sprendimais, dekretais bei įsakais, ir šiais įstatais.
3. Bendruomenė turi
antspaudą su savo pavadinimu ir mažiausiai vieną sąskaitą kredito įstaigoje.
ANTSPAUDO APRAŠYMAS: antspaudas yra apvalus. Jame yra žodžiai VISUOTINIS
PATRIARCHATAS (išoriniame apskritimo krašte, viršuje), LIETUVOS EGZARCHATAS (apskritimo
viduje) ir PARAPIJOS PAVADINIMAS (apskritimo viduje). Įrašus apjungia viduryje
esantis atvaizdas.
4. Bendruomenė yra ribotos
civilinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako visu savo turtu, tačiau
neatsako už bendruomenės narių prisiimtus įsipareigojimus.
5. Bendruomenė įsteigta
neribotam laikui. Ją reorganizuoti arba likviduoti turi teisę tik Bendrijos
vadovas (egzarchas).
6. Bendruomenės religinio
mokymo pagrindai yra išdėstyti Bendrijos įstatuose.
II
SKYRIUSBendruomenės veiklos kryptys ir tikslai
7. Bendruomenės veiklos kryptys ir tikslai:
7.1. tenkinti savo narių
religinius poreikius, mokyti juos dvasinio gyvenimo pagrindų;
7.2. gauti paramą, teikti
labdarą ir paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta
tvarka;
7.3. skatinti
bendradarbiavimą tarp skirtingų krikščionių tikėjimo bendruomenių Lietuvoje,
tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant šiuose įstatuose nurodytų tikslų;
7.4. puoselėti kultūros,
religines ir etines vertybes Lietuvoje;
7.5. platinti savo tikėjimo
idėjas Lietuvoje.
8. Įgyvendindama įstatuose
nurodytus tikslus Bendruomenė:
8.1. organizuoja pamaldas,
patarnavimus ir kitas šventąsias apeigas savo narių religiniams poreikiams
tenkinti;
8.2. skaito viešas paskaitas
ir organizuoja kitus viešus renginius pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
8.3. gali steigti bendrojo
lavinimo mokyklas ir kitokias mokymo, švietimo įstaigas, labdaros ir paramos
fondus, įmones, žiniasklaidos priemones ir užsiimti leidybine veikla Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
8.4. gali samdyti asmenis
įstatuose numatytai veiklai įgyvendinti;
9. Bendruomenė įstatymų
nustatyta tvarka gali užsiimti ir kitokia jos įstatuose numatytiems tikslams ir
uždaviniams įgyvendinti reikalinga veikla, išskyrus tą, kurią draudžia
įstatymai bei Bendrijos ir Bendruomenės įstatai.
III
SKYRIUSBendrijos organai, jų kompetencija, skyrimo ir atšaukimo tvarka
10. Bendruomenė turi šiuos organus:
10.1. Bendruomenės narių
susirinkimas (toliau – Susirinkimas);
10.2. Bendruomenės klebonas
(toliau – Klebonas);
10.3. Bendruomenės seniūnas
(toliau – Seniūnas);
10.4. Bendruomenės iždininkas
(toliau – Iždininkas);
10.5. Bendruomenės taryba
(toliau – Taryba);
10.6. Bendruomenės dvasininkija
(toliau – Dvasininkija).
11. Pagrindinis Bendruomenės
valdymo organas yra Susirinkimas.
12. Bendruomenės
Susirinkime gali dalyvauti visi jos nariai. Balso teisę turi veiklieji nariai.
13. Susirinkimo sprendimai
priimami paprasta balsų dauguma ir įsigali juos patvirtinus Bendrijos vadovui
(egzarchui).
14. Susirinkimo posėdžio
pradžioje išrenkamas laikinasis sekretorius, kuris protokoluoja susirinkimą ir
skaičiuoja balsus. Susirinkimo protokolus pasirašo klebonas, seniūnas,
laikinasis sekretorius ir Bendrijos vadovas). Sprendimai įsigalioja protokolą
patvirtintus Bendrijos vadovui (egzarchui).
15. Susirinkimas:
15.1. išklauso ir tvirtina
metinę Bendruomenės veiklos ir finansinės būklės ataskaitą;
15.2. nustato esmines
Bendruomenės veiklos kryptis;
15.3. tvirtina svarbiausius
Bendruomenės finansinius sprendimus;
15.4. nustato veikliųjų
Bendruomenės narių metinio įnašo dydį;
15.5. tvirtina veikliųjų
narių sąrašą;
15.6. teikia garbės nario
vardą;
15.7. renka Seniūną;
15.8. renka Iždininką;
15.9. gali siūlyti Bendrijos
vadovui (egzarchui) kandidatus į Klebono pareigas;
15.10. vykdo kitas šiuose
įstatuose jam priskirtas funkcijas.
16. Susirinkimas šaukiamas
ne rečiau kaip kartą per metus.
17. Susirinkimą šaukia
Klebonas. Jeigu Klebonas nėra paskirtas, susirinkimą gali šaukti Bendrijos
vadovas (egzarchas).
18. Apie susirinkimo vietą
ir laiką pranešama bendrijos nariams per Bendruomenės pamaldas ne vėliau kaip
savaitė prieš Susirinkimą.
19. Susirinkimo pirmininku pagal
pareigas yra Klebonas. Jeigu susirinkimo metu Klebonas nėra paskirtas, jam
pirmininkauja Bendrijos vadovas (egzarchas).
20. Klebonas yra
vienasmenis Bendruomenės valdymo organas. Kleboną skiria ir atleidžia Bendrijos
vadovas (egzarchas). Bendruomenės susirinkimas gali siūlyti Bendrijos vadovui
(egzarchui) kandidatus klebono pareigoms.
21. Klebonu gali būti tik
kunigo arba vyskupo šventimus turintis asmuo.
22. Klebonas:
22.1. veikia Bendruomenės vardu,
atstovauja Bendruomenę santykiuose su kitais asmenimis ir valstybe, sudaro
sandorius Bendruomenės vardu;
22.2. tvarko ūkinius ir
finansinius Bendruomenės reikalus, užtikrina, kad būtų vykdoma tvarkinga
finansinė apskaita;
22.3. tvarko Bendruomenės ūkinės
veiklos dokumentus;
22.4. pateikia duomenis ir
dokumentus Bendrijai bei valstybės institucijoms;
22.5. organizuoja Bendruomenės
veiklą;
22.6. šaukia Susirinkimus ir
Tarybos susitikimus;
22.7. turi didžiausią
autoritetą Bendruomenėje tikėjimo mokymo, disciplinos ir liturgikos klausimais.
23. Seniūnu gali būti tik
pasaulietis. Seniūnas yra Bendruomenės pasauliečių lyderis, kurio pagrindinė
užduotis atstovauti pasauliečių interesus įvairiuose Bendruomenės ir Bendrijos
lygmenyse.
24. Seniūnas:
24.1. atstovauja
Bendruomenę Bendrijos susirinkime,
24.2. pataria
Klebonui lėšų panaudojimo ir kitais klausimais.
25. Jeigu seniūnas dėl
pateisinamų priežasčių negali atstovauti parapijos Bendrijos susirinkime, tai
parapijos Taryba gali išrinkti kitą delegatą. Tokiu atveju delegatą tvirtina Bendrijos
vadovas (egzarchas).
26. Iždininku gali būti tik
pasaulietis. Iždininko pagrindinė užduotis – užtikrinti Bendruomenės finansinį
skaidrumą.
27. Iždininkas:
27.1. kartu su
Klebonu atidaro aukų dėžutes;
27.2. įrašo aukas,
įnašus ir išlaidas į Aukų ir išlaidų knygą (tai daro ir Klebonas);
27.3. gali
susipažinti su Aukų ir išlaidų bei Turto knygos turiniu;
27.4. pataria
Klebonui lėšų panaudojimo klausimais.
28. Taryba yra vykdomasis Bendruomenės
organas.
29. Tarybą sudaro Klebonas,
Seniūnas ir Iždininkas. Jeigu Susirinkimas mato poreikį, gali būti išrinktas
dar vienas arba du papildomi Tarybos nariai.
30. Taryba renkama
vieneriems metams, Tarybos nariai gali būti perrenkami neribojant kadencijų
skaičiaus.
31. Taryba kiekvienais
metais atsiskaito Susirinkimui.
32. Tarybos pirmininku
pagal pareigas yra Klebonas.
33. Tarybos posėdžiai
vyksta ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, juos šaukia Klebonas. Jeigu visi
Tarybos nariai sutinka, į posėdžius kaip klausytojai gali būti įtraukiami
Tarybai nepriklausantys dvasininkai iš Bendruomenės narių.
34. Taryba:
34.1. skiria Bendruomenės finansininką,
reikalui esant nustato jo atlyginimą, prižiūri, ar finansininkas tinkamai eina
savo pareigas;
34.2. aptarinėja svarbiausius
aktualius Bendruomenės gyvenimo klausimus;
34.3. vykdo Susirinkimo patvirtintus
Bendruomenės veiklos planus;
34.4. tvirtina mažesnės
reikšmės finansinius sprendimus, reikalingus veiklos plano įvykdymui;
34.5. sudaro veikliųjų narių
sąrašą, kurį tvirtina Susirinkimas;
34.6. vykdo kitas šiuose
įstatuose jai priskirtas funkcijas.
35. Bendruomenės lėšų
panaudojimą kontroliuoja Klebonas ir Iždininkas. Klebonas privalo pateikti informaciją
ir paaiškinimus apie lėšų panaudojimą ir finansinę veiklą Bendrijos vadovui
(egzarchui) ir Bendrijos auditoriui, pristatyti Bendruomenės finansinės būklės
ataskaitą Susirinkimui.
36. Dvasininkija – tai visi
Bendruomenei priskirti dvasininkai. Dvasininkais yra laikomi asmenys, turintys
vyskupo, kunigo arba diakono šventimus. Kitus šventimus arba palaiminimus
turintys arba jų visai neturintys asmenys yra prilyginami pasauliečiams.
37. Dvasininkai
Bendruomenei priskiriami arba iš jos pašalinami Bendrijos vadovo (egzarcho)
sprendimu. Dvasininkija kartu su Seniūnu atstovauja Bendruomenę Bendrijos
susirinkime. Pagrindinė Dvasininkijos užduotis Bendruomenėje yra rūpintis
dvasiniais reikalais.
38. Jeigu Bendruomenė tampa
kanoniškai netvarkinga, Bendrijos vadovas (egzarchas) laikinai gali perimti jos
valdymą. Tuomet jo valdymas yra vienasmeniškas. Apie Bendruomenės kanoninį
tvarkingumą sprendžia Bendrijos vadovas (egzarchas) arba Visuotinio
patriarchato Šventasis Sinodas. Paskelbus Bendruomenę kanoniškai netvarkinga,
ji gali apskųsti sprendimą kanonų nustatyta tvarka.
IV
SKYRIUSĮstatų ir būstinės keitimo tvarka
39. Bendruomenės įstatai
gali būti keičiami tik Bendrijos vadovo (egzarcho) sprendimu.
40. Įstatų pakeitimus gali siūlyti
Dvasininkija arba Seniūnas Bendrijos susirinkime.
41. Bendruomenės būstinės
adresas gali būti pakeistas Bendrijos vadovo (egzarcho) sprendimu.
V
SKYRIUSNarių priėmimo į religinę bendruomenę, išstojimo, pašalinimo iš jos tvarka,
narių teisės ir pareigos
42. Bendruomenės nariais
gali būti visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir (ar) užsieniečiai, gyvenantys
Lietuvos Respublikoje, kurie sutinka su Bendrijos mokymu ir stengiasi gyventi
pagal Bendrijos propaguojamus principus.
43. Nepilnamečiai gali
tapti Bendruomenės nariais tik esant tėvų ar globėjų sutikimui.
44. Bendruomenės nariu
tampama:
44.1. Iš Bendruomenės dvasininko priėmus šventojo
krikšto sakramentą pagal Ortodoksų (Stačiatikių) Bažnyčios papročius;
44.2. Iš Bendruomenės dvasininko priėmus šventąjį
sutvirtinimo sakramentą pagal Ortodoksų (Stačiatikių) Bažnyčios papročius;
44.3. Jeigu asmuo yra
pasaulietis ir buvo kitos krikščionių ortodoksų (stačiatikių) bendruomenės
nariu – pateikus raštišką prašymą prisijungti prie Bendruomenės Klebonui ir iš
Bendruomenės dvasininko priėmus Šventąją Komuniją;
44.4. Jeigu asmuo yra
dvasininkas – Bendrijos vadovo (egzarcho) sprendimu (paskiriant tarnystei
Bendruomenėje).
45. Dvasininkai gali būti
kelių bendruomenių nariais, pasauliečiai gali būti tik vienos Bendrijos
bendruomenės nariais. Atleidžiant dvasininką nuo tarnystės Bendruomenėje, jis
nustoja būti jos nariu.
46. Veikliuoju Bendruomenės
nariu yra Bendruomenės narys, mokantis metinį Bendruomenės įnašą arba turintis
Bendruomenės garbės nario vardą, ir įtrauktas į Bendruomenės veikliųjų narių
sąrašą per Bendruomenės susirinkimą. Šios sąlygos negalioja dvasininkams, kurie
veikliaisiais Bendruomenės nariais yra pagal pareigas.
47. Narystę Bendruomenėje patvirtinantis
dokumentas yra krikšto sakramento liudijimas, sutvirtinimo sakramento
liudijimas arba liudijimas apie prisijungimą prie Bendruomenės, pasirašytas Klebono.
48. Bendruomenė turi turėti
visų joje pakrikštytųjų ir sutvirtintųjų asmenų sąrašą (Krikštų ir sutvirtinimų
knyga), taip pat veikliųjų narių sąrašą.
49. Kitos privalomos
Bendruomenės knygos – Laidotuvių metrikų knyga, Santuokų knyga, Aukų ir išlaidų
bei Turto knygos. Knygų formą savo įsaku nustato Bendrijos vadovas (egzarchas).
50. Veiklusis Bendruomenės
narys turi teisę rinkti Seniūną, Iždininką. Veiklusis Bendruomenės narys, jei
yra pasaulietis, turi teisę būti renkamas į šias pareigas.
51. Bendruomenės narys turi
teisę:
51.1. naudotis Bendruomenės
teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais;
51.2. gauti informaciją apie Bendruomenės
veiklą;
51.3. naudotis Bendruomenės
sukaupta informacija, išskyrus kai prieigą prie informacijos riboja Lietuvos Respublikos
įstatymai arba Bendrijos instrukcijos;
51.4. dalyvauti Bendruomenės
organizuojamuose renginiuose;
51.5. išstoti iš Bendruomenės.
Norintys išstoti, išstojusieji bei pašalinti iš Bendruomenės nariai neturi
teisės į jos turtą.
52. Bendruomenės narių
pareigos:
52.1. laikytis Bendruomenės įstatų,
stengtis gyventi pagal Bendruomenės mokymą, laikytis Bendruomenėje propaguojamų
moralinių principų ir kanonų;
52.2. vykdyti Visuotinio
patriarchato Šventojo Sinodo ir Bendrijos vadovo (Egzarcho) sprendimus;
52.3. nevykdyti veiklos,
prieštaraujančios Bendruomenės įstatams.
53. Bendruomenės narys gali
būti pašalintas iš Bendruomenės nepriskiriant jokiai kitai bendruomenei, jei jo
veikla prieštarauja Bendruomenės principams, jei ji nukreipta prieš Bendruomenę
arba jei jis kitaip pažeidžia šiuos įstatus. Sprendimą dėl Bendruomenės nario
pašalinimo priima Bendrijos vadovas (egzarchas). Pašalintas Bendruomenės narys
gali prašyti Bendrijos vadovą šį sprendimą peržiūrėti arba skųsti Visuotinio
Konstantinopolio patriarchato Šventajam Sinodui kanonų nustatyta tvarka.
VI
SKYRIUSBendruomenei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka
54. Bendruomenė veda
buhalterinę apskaitą, teikia finansinę ir buhalterinę informaciją valstybės
institucijoms ir moka mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.
55. Bendruomenei nuosavybės
teise gali priklausyti pastatai, transporto priemonės, įrenginiai ir kitas jos
įstatuose numatytai veiklai reikalingas turtas, kuris gali būti įgytas už Bendruomenei
priklausančias lėšas, taip pat dovanojimo, paveldėjimo ar kitokiu teisėtu būdu.
56. Bendruomenės
nekilnojamasis ir kitas vertingas turtas yra įgyjamas ir parduodamas arba
perleidžiamas tretiesiems asmenims tik gavus Bendrijos vadovo (egzarcho) arba
jo įgalioto asmens rašytinį sutikimą.
57. Bendruomenės lėšų
šaltiniai:
57.1. fizinių ir juridinių
asmenų, paramos fondų dovanotos (paaukotos) lėšos;
57.2. skolinto kapitalo
lėšos;
57.3. palikimai, pagal
testamentą tenkantys Bendruomenei;
57.4. nevyriausybinių
organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos (paaukotos)
lėšos;
57.5. atskaitymai iš įsteigtų
įmonių pelno;
57.6. kredito įstaigų
palūkanos už saugomas bendrijos lėšas;
57.7. kitos teisėtai gautos
lėšos.
58. Bendruomenė turi teisę
priimti į darbą asmenis, su kuriais sudaroma darbo sutartis Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
59. Dvasininkai gali būti
išlaikomi iš Bendruomenės lėšų pagal jos nustatytą tvarką arba gauti išlaikymą
tiesiogiai iš tikinčiųjų už religinius patarnavimus.
60. Bendrijos vadovo
(egzarcho) sprendimu Bendruomenei gali būti nustatytas privalomas įnašas Bendrijos
poreikiams.
VII
SKYRIUSBendruomenės reorganizavimo, likvidavimo ir likusio turto paskirstymo ją
likvidavus tvarka
61. Bendruomenė gali būti
likviduojama Bendrijos vadovo (egzarcho) sprendimu. Bendrija gali būti
reorganizuojama Bendrijos vadovo (egzarcho), jei tokią galimybę numato
galiojantys įstatymai.
62. Likvidavus Bendruomenę jos
likęs turtas ir lėšos, likusios patenkinus visus kreditorių reikalavimus,
atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, perduodamos Bendrijai.
Įstatai patvirtinti 2024-09-24
Visuotinio patriarcho egzarcho Lietuvoje sprendimu
[parašas]
Kun. Justinas Kiviloo
Visuotinio patriarcho egzarchas Lietuvoje