Pasaulio ortodoksų naujienų apžvalga (sausio 20-26 d.)
 |
| Australijos arkivyskupijos taryba. Foto: orthodoxtimes.com |
AUSTRALIJA
Sausio 20 d., šeštadienį, pareigas pradėjo eiti naujosios Australijos Šventosios arkivyskupijos tarybos vicepirmininkai, sekretorius, iždininkas ir nariai. Po rinkimų per 12-ąjį Australijos arkivyskupijos dvasininkų ir ganytojų susirinkimą arkivyskupas Makarijus prisaikdino išrinktuosius. Į valdymo organus buvo išrinkta nemažai naujų narių, kurie anksčiau tokios valdžios neturėjo. Dar vienas arkivyskupijos valdymo struktūrų atsinaujinimo bruožas yra tas, kad šiemet į jas įtraukta daug moterų.
LENKIJA
Sausio 23 d. Lenkijos prezidentas Varšuvos prezidento rūmuose susitiko su visų religinių asociacijų atstovais, taip pat su Vyriausybės ir etninių mažumų jungtinės komisijos nariais. Autokefalinei Lenkijos stačiatikių bažnyčiai atstovavo Jo Eminencija Varšuvos ir visos Lenkijos metropolitas Sava.
Sausio 20 d., šeštadienį, pareigas pradėjo eiti naujosios Australijos Šventosios arkivyskupijos tarybos vicepirmininkai, sekretorius, iždininkas ir nariai. Po rinkimų per 12-ąjį Australijos arkivyskupijos dvasininkų ir ganytojų susirinkimą arkivyskupas Makarijus prisaikdino išrinktuosius. Į valdymo organus buvo išrinkta nemažai naujų narių, kurie anksčiau tokios valdžios neturėjo. Dar vienas arkivyskupijos valdymo struktūrų atsinaujinimo bruožas yra tas, kad šiemet į jas įtraukta daug moterų.
LENKIJA
Sausio 23 d. Lenkijos prezidentas Varšuvos prezidento rūmuose susitiko su visų religinių asociacijų atstovais, taip pat su Vyriausybės ir etninių mažumų jungtinės komisijos nariais. Autokefalinei Lenkijos stačiatikių bažnyčiai atstovavo Jo Eminencija Varšuvos ir visos Lenkijos metropolitas Sava.
 |
| archimandritas Jokūbas Andriopulas. Foto: orthodoxtimes.com |
KONSTANTINOPOLIS
Sausio 24 d., trečiadienį, Visuotinio patriarchato Šventojo sinodo posėdyje nuspręsta Meksikos metropolitą Atenagorą perkelti į Vosyžiaus metropoliją. Meksikos metropolitu vienbalsiai išrinktas Atėnų arkivyskupijos archimandritas Jokūbas Andriopulas. „Paskyrimas į Meksikos katedrą, - pažymėjo Jo Šventenybė patriarchas Baltramiejus sveikinimo kalboje naujai išrinktam kandidatui į vyskupus, - dera su Jūsų įvairiapusišku išsilavinimu, kalbų mokėjimu, finansinėmis žiniomis ir patirtimi, įgyta Graikijoje užimant įvairias atsakingas pareigas, taip pat dalyvavimu tarpkrikščioniškose ir tarptautinėse organizacijose“.
Visuotinis patriarchas pridūrė, kad išrinktąjį Meksikos metropolitą taip pat lydi Atėnų ir visos Graikijos arkivyskupo Jeronimo, „kuriam ištikimai ir sėkmingai tarnavote pastaruoju laikotarpiu“, geri linkėjimai ir maldos. Atsakydamas į tai, Meksikos metropolitas emeritas išreiškė gilų dėkingumą visuotiniam patriarchui už jam parodytą meilę. Jis taip pat išreiškė nuoširdų dėkingumą Šventojo Sinodo nariams „už tai, kad savo sąžiningu balsavimu įtraukėte mane į sąžiningą Šventojo Visuotinio Sosto hierarchijos chorą“.
Sausio 24 d., trečiadienį, Visuotinio patriarchato Šventojo sinodo posėdyje nuspręsta Meksikos metropolitą Atenagorą perkelti į Vosyžiaus metropoliją. Meksikos metropolitu vienbalsiai išrinktas Atėnų arkivyskupijos archimandritas Jokūbas Andriopulas. „Paskyrimas į Meksikos katedrą, - pažymėjo Jo Šventenybė patriarchas Baltramiejus sveikinimo kalboje naujai išrinktam kandidatui į vyskupus, - dera su Jūsų įvairiapusišku išsilavinimu, kalbų mokėjimu, finansinėmis žiniomis ir patirtimi, įgyta Graikijoje užimant įvairias atsakingas pareigas, taip pat dalyvavimu tarpkrikščioniškose ir tarptautinėse organizacijose“.
Visuotinis patriarchas pridūrė, kad išrinktąjį Meksikos metropolitą taip pat lydi Atėnų ir visos Graikijos arkivyskupo Jeronimo, „kuriam ištikimai ir sėkmingai tarnavote pastaruoju laikotarpiu“, geri linkėjimai ir maldos. Atsakydamas į tai, Meksikos metropolitas emeritas išreiškė gilų dėkingumą visuotiniam patriarchui už jam parodytą meilę. Jis taip pat išreiškė nuoširdų dėkingumą Šventojo Sinodo nariams „už tai, kad savo sąžiningu balsavimu įtraukėte mane į sąžiningą Šventojo Visuotinio Sosto hierarchijos chorą“.
BULGARIJA
Šventojo Maksimo Išpažinėjo ir šventojo kankinio Neofito minėjimo dieną Bulgarijos patriarchas Neofitas šventė savo šventojo globėjo dieną. Aleksandro Nevskio patriarchalinėje katedroje vyko sinodinė Dieviškoji liturgija ir pamaldos, kurioms vadovavo Velikotarnovo metropolitas Grigorijus. Baigdamas pamaldas metropolitas Grigorijus Šventojo Sinodo vardu perdavė sveikinimus Bulgarijos Bažnyčios primui. Jis pabrėžė ypatingą šios dienos reikšmę Ortodoksų Bažnyčios, ypač Bulgarijos, šventiniame kalendoriuje. Ši diena jau dešimtmečius švenčiama kaip Bulgarijos patriarchų, įskaitant gerbiamą patriarchą Maksimą ir dabartinį patriarchą Neofitą, kurie pasirinko vardus, susijusius su didžiuoju ortodoksų tikėjimo išpažinėju šventuoju Maksimu, vardo diena.
ALBANIJA
Albanijos ortodoksų draugija savo nuoširdžius linkėjimus arkivyskupui Anastazijui išreiškė oficialioje publikacijoje Albanijos ortodoksų autokefalinės Bažnyčios socialinių tinklų paskyrose.
Visa Albanijos ortodoksų bendruomenė dėkoja už jo 32 metų darbą plėtojant Albanijos Ortodoksų autokefalinės Bažnyčios gyvenimą, kuris pakilo tiesiog iš griuvėsių.
Šventojo Maksimo Išpažinėjo ir šventojo kankinio Neofito minėjimo dieną Bulgarijos patriarchas Neofitas šventė savo šventojo globėjo dieną. Aleksandro Nevskio patriarchalinėje katedroje vyko sinodinė Dieviškoji liturgija ir pamaldos, kurioms vadovavo Velikotarnovo metropolitas Grigorijus. Baigdamas pamaldas metropolitas Grigorijus Šventojo Sinodo vardu perdavė sveikinimus Bulgarijos Bažnyčios primui. Jis pabrėžė ypatingą šios dienos reikšmę Ortodoksų Bažnyčios, ypač Bulgarijos, šventiniame kalendoriuje. Ši diena jau dešimtmečius švenčiama kaip Bulgarijos patriarchų, įskaitant gerbiamą patriarchą Maksimą ir dabartinį patriarchą Neofitą, kurie pasirinko vardus, susijusius su didžiuoju ortodoksų tikėjimo išpažinėju šventuoju Maksimu, vardo diena.
ALBANIJA
Albanijos ortodoksų draugija savo nuoširdžius linkėjimus arkivyskupui Anastazijui išreiškė oficialioje publikacijoje Albanijos ortodoksų autokefalinės Bažnyčios socialinių tinklų paskyrose.
Visa Albanijos ortodoksų bendruomenė dėkoja už jo 32 metų darbą plėtojant Albanijos Ortodoksų autokefalinės Bažnyčios gyvenimą, kuris pakilo tiesiog iš griuvėsių.
SERBIJA
Sausio 24 d. Jo Šventenybė Serbijos patriarchas Porfirijus dalyvavo Kolarko fondo didžiojoje salėje vykusioje ceremonijoje, skirtoje seniausio Balkanuose laikraščio „Politika“ 120-osioms gyvavimo metinėms paminėti. Šia proga Jo Šventenybė sakė: „Šiais kalendoriniais metais minime dvi svarbias serbų kultūrai, serbų rašytiniam ir spausdintam žodžiui sukaktis. Šalia jų miniu seniausios serbų spausdintos knygos „Cetinje oktoichas“ 530-ąsias metines ir laikraščio „Politika“ 120-ąsias metines. Abi sukaktys liudija mūsų kultūros tęstinumą, dvasinę nepriklausomybę, pasirengimą įsisavinti ir pritaikyti naujas žinias. Todėl esu įsitikinęs, kad ir šiandien, kaip ir prieš 530 ar 120 metų, turime priimti ir naudoti šiuolaikinius pasiekimus be kompleksų ir perdėto dviprasmiškumo ir kartu, kiek įmanoma, išsaugoti ankstesnių epochų vertybių egzistavimą“.
JERUZALĖ
Sausio 22 d. Jo Šventenybė Jeruzalės ir visos Palestinos patriarchas Teofilius III lankėsi Prisikėlimo bažnyčioje, kad apžiūrėtų rotondos sutvirtinimo darbus. Vizito metu patriarchas taip pat davė keletą nurodymų darbininkams.
UKRAINA
Sausio 24 d. Jo Šventenybė Serbijos patriarchas Porfirijus dalyvavo Kolarko fondo didžiojoje salėje vykusioje ceremonijoje, skirtoje seniausio Balkanuose laikraščio „Politika“ 120-osioms gyvavimo metinėms paminėti. Šia proga Jo Šventenybė sakė: „Šiais kalendoriniais metais minime dvi svarbias serbų kultūrai, serbų rašytiniam ir spausdintam žodžiui sukaktis. Šalia jų miniu seniausios serbų spausdintos knygos „Cetinje oktoichas“ 530-ąsias metines ir laikraščio „Politika“ 120-ąsias metines. Abi sukaktys liudija mūsų kultūros tęstinumą, dvasinę nepriklausomybę, pasirengimą įsisavinti ir pritaikyti naujas žinias. Todėl esu įsitikinęs, kad ir šiandien, kaip ir prieš 530 ar 120 metų, turime priimti ir naudoti šiuolaikinius pasiekimus be kompleksų ir perdėto dviprasmiškumo ir kartu, kiek įmanoma, išsaugoti ankstesnių epochų vertybių egzistavimą“.
JERUZALĖ
Sausio 22 d. Jo Šventenybė Jeruzalės ir visos Palestinos patriarchas Teofilius III lankėsi Prisikėlimo bažnyčioje, kad apžiūrėtų rotondos sutvirtinimo darbus. Vizito metu patriarchas taip pat davė keletą nurodymų darbininkams.
UKRAINA
Sausio 24 d. įvyko spaudos konferencija „Nieko švento: Rusijos okupantų karo nusikaltimai prieš religines bendruomenes ir dvasininkus“, kurią inicijavo Pilietinių laisvių centras ir žiniasklaidos centras „Ukrinform“. Renginio metu ekspertai pateikė įrodymų apie religijos persekiojimą okupuotose teritorijose ir agresoriaus padarytus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus dėl religinių pastatų karo veiksmų metu.
Konferencijoje kalbėjo Pilietinių laisvių centro ekspertų tarybos narys Viačeslavas Lichačiovas, Ukrainos valstybinės etnopolitikos ir sąžinės laisvės tarnybos vadovas Viktoras Jelenskis, Charkivo žmogaus teisių grupės direktorius Jevgenijus Zacharovas, religijotyrininkas, projekto „Religija ant ugnies“ vadovas.
Viačeslavas Lichačiovas paaiškino, kodėl svarbu kalbėti apie okupantų nusikaltimus prieš dvasininkiją ir mūsų religines vertybes ir ką jie liudija: „Religinė priespauda buvo ir yra stabilios praktikos sistemos dalis Rusijos imperijoje, Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje. Kodėl tai svarbu Rusijos ir Ukrainos karo kontekste? Tarptautinėje politinėje arenoje Rusijos Federacija stengiasi sukurti tradicinės imperijos, kuriai rūpi konservatyvios vertybės, įvaizdį. Pasaulyje daugelis konservatyviųjų religinių sluoksnių atstovų klausosi šios propagandos. Rusija atrodo kaip alternatyva moderniam sekuliariam kairiajam-liberaliajam Vakarų pasauliui, kuris yra patrauklus konservatyviajai tarptautinės bendruomenės daliai. Tai nelogiška, nes nusikaltimus religiniu pagrindu, prieš dvasininkus ir maldos vietas galima ryškiai matyti per pastaruosius dvejus metus, kai buvo vykdoma visiška agresija. Tačiau prieš tai beveik dešimt metų tai stebėjome anksčiau okupuotose teritorijose, todėl galime kalbėti apie sisteminį ir masinį Rusijos Federacijos religinės priespaudos reiškinį. Tai svarbu tarptautinės humanitarinės teisės požiūriu, nes religiniai pastatai, taip pat švietimo ir medicinos įstaigos, turi saugomų objektų statusą, todėl sistemingas jų naikinimas yra karo nusikaltimas. Tai taikoma šimtams pastatų, kurie buvo apgadinti ar sunaikinti karo veiksmų metu. Rusija bando kurti kanoninės tradicinės stačiatikybės gynėjos įvaizdį, tačiau okupuotose teritorijose persekiojimus patiria ne tik Jehovos liudytojai, tam tikros protestantų bendruomenės ar musulmonų bendruomenės - persekiojimus patiria ir atstovai tų konfesijų, kurias pati Rusija laiko tradicinėmis. Pastaruoju metu Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia oficialiai patyrė daugiausiai karo veiksmų metu ir okupuotose teritorijose sunaikintų, sugriautų maldos namų, bažnyčių ir bendruomenių“.
JAV
Konferencijoje kalbėjo Pilietinių laisvių centro ekspertų tarybos narys Viačeslavas Lichačiovas, Ukrainos valstybinės etnopolitikos ir sąžinės laisvės tarnybos vadovas Viktoras Jelenskis, Charkivo žmogaus teisių grupės direktorius Jevgenijus Zacharovas, religijotyrininkas, projekto „Religija ant ugnies“ vadovas.
Viačeslavas Lichačiovas paaiškino, kodėl svarbu kalbėti apie okupantų nusikaltimus prieš dvasininkiją ir mūsų religines vertybes ir ką jie liudija: „Religinė priespauda buvo ir yra stabilios praktikos sistemos dalis Rusijos imperijoje, Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje. Kodėl tai svarbu Rusijos ir Ukrainos karo kontekste? Tarptautinėje politinėje arenoje Rusijos Federacija stengiasi sukurti tradicinės imperijos, kuriai rūpi konservatyvios vertybės, įvaizdį. Pasaulyje daugelis konservatyviųjų religinių sluoksnių atstovų klausosi šios propagandos. Rusija atrodo kaip alternatyva moderniam sekuliariam kairiajam-liberaliajam Vakarų pasauliui, kuris yra patrauklus konservatyviajai tarptautinės bendruomenės daliai. Tai nelogiška, nes nusikaltimus religiniu pagrindu, prieš dvasininkus ir maldos vietas galima ryškiai matyti per pastaruosius dvejus metus, kai buvo vykdoma visiška agresija. Tačiau prieš tai beveik dešimt metų tai stebėjome anksčiau okupuotose teritorijose, todėl galime kalbėti apie sisteminį ir masinį Rusijos Federacijos religinės priespaudos reiškinį. Tai svarbu tarptautinės humanitarinės teisės požiūriu, nes religiniai pastatai, taip pat švietimo ir medicinos įstaigos, turi saugomų objektų statusą, todėl sistemingas jų naikinimas yra karo nusikaltimas. Tai taikoma šimtams pastatų, kurie buvo apgadinti ar sunaikinti karo veiksmų metu. Rusija bando kurti kanoninės tradicinės stačiatikybės gynėjos įvaizdį, tačiau okupuotose teritorijose persekiojimus patiria ne tik Jehovos liudytojai, tam tikros protestantų bendruomenės ar musulmonų bendruomenės - persekiojimus patiria ir atstovai tų konfesijų, kurias pati Rusija laiko tradicinėmis. Pastaruoju metu Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia oficialiai patyrė daugiausiai karo veiksmų metu ir okupuotose teritorijose sunaikintų, sugriautų maldos namų, bažnyčių ir bendruomenių“.
JAV
Šv. Vladimiro ortodoksų dvasinė seminarija pradeda naują kursą, skirtą ortodoksų dvasininkams internetinėje teologijos mokykloje „Tegul mano malda pakyla: gavėnios triodiono muzika ir himnografija“. Internetinėje mokykloje pradedamas kursas, skirtas įšventintiems ortodoksų dvasininkams, siekiantiems nuolatinio teologinio praturtinimo. Kursą ves liturginės muzikos docentas Dr. Harrisonas. Grupę sudarys 15 studentų. Dėstytojas vadovaus dvasininkams, kurie per Gavėnios savaites nuodugniai studijuos įvairius himnografijos pavyzdžius, aptardamas nepaprastą kalbos ir muzikos sąveiką, galinčią padėti pagilinti jų liturginę patirtį.
 |
| Visuotinio patriarchato Šventasis Sinodas. Foto: orthodoxtimes.com |
KONSTANTINOPOLIS
Praėjusią savaitę Visuotinis patriarchatas, Graikijos Ortodoksų Bažnyčia ir Albanijos Ortodoksų Bažnyčia reagavo į Graikijos vyriausybės ketinimą priimti įstatymą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų ir vaikų įvaikinimo.
Visuotinio patriarchato Šventasis sinodas eiliniame posėdyje sausio 24 d. aptarė būsimą įstatymo projektą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų ir įvaikinimo, kurį pateiks Graikijos vyriausybė. Didysis Visuotinio patriarchato Sinodas primena Visuotiniam Sostui ir Graikijos arkivyskupijai priklausantiems krikščionims tokią Ortodoksų Bažnyčios poziciją dėl tos pačios lyties asmenų santuokų ir bendro gyvenimo: Bažnyčia nesidomi tos pačios lyties asmenų civilinio sugyvenimo tema, nes civilinį sugyvenimą apskritai laiko nepriimtinu. Ortodoksų Kristaus Bažnyčiai krikščioniškoji santuoka yra vyro ir moters sąjunga. Bažnyčia vyro ir moters dvasinę ir kūnišką sąjungą laiko šventu gyvenimo pasirinkimu, nusipelnančiu Viešpaties Jėzaus Kristaus suteikto palaiminimo ir dieviškosios malonės. Bažnyčios požiūriu, santuokos negalima redukuoti iki notaro pasirašytos sutarties ar bendro pareiškimo vietos savivaldybėje lygio.
Pareiškime taip pat pabrėžiama: „Visi žmonės, nepaisant jų netobulumų ir silpnybių, vienodai yra Dievo vaikai ir atvaizdai. Niekas negali būti smerkiamas dėl savybių ir polinkių, su kuriais gimė. Bažnyčia yra šeima, kuri neatmeta nė vieno žmogaus dėl jo silpnybių, bet ragina jį nuolat kovoti, kad jas įveiktų. Kiekvienas žmogus yra laisvas ir todėl atsakingas, ar jo pasirinkimai, veiksmai ir gyvenimo būdas veda jį prie Dievo, ar nuo Jo tolina“, - sakoma Visuotinio patriarchato ir Graikijos arkivyskupijos pranešimuose.
Sinodas dar kartą patvirtino 2016 m. birželio mėnesį priimtą Šventojo ir Didžiojo Kretos Susirinkimo sprendimą, patvirtinantį, kad Bažnyčia nepripažįsta tos pačios ar skirtingos lyties asmenų sąjungų ar bet kokios kitos formos sąjungų, išskyrus santuoką. Pasak Susirinkimo sprendimo, „vyro ir moters sąjunga Kristuje“ yra šventa institucija, kuri yra „mažoji Bažnyčia arba Bažnyčios atvaizdas“.
Sinodas patikslino savo poziciją pabrėždamas, kad į asmenis, sudarančius kitokias sąjungos formas, „reikia žiūrėti su pastoracine atsakomybe ir meile Kristuje“. Tai atspindi įsipareigojimą gailestingai rūpintis visų Bažnyčios narių pastoracija.
Visuotinio patriarchato Šventasis sinodas eiliniame posėdyje sausio 24 d. aptarė būsimą įstatymo projektą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų ir įvaikinimo, kurį pateiks Graikijos vyriausybė. Didysis Visuotinio patriarchato Sinodas primena Visuotiniam Sostui ir Graikijos arkivyskupijai priklausantiems krikščionims tokią Ortodoksų Bažnyčios poziciją dėl tos pačios lyties asmenų santuokų ir bendro gyvenimo: Bažnyčia nesidomi tos pačios lyties asmenų civilinio sugyvenimo tema, nes civilinį sugyvenimą apskritai laiko nepriimtinu. Ortodoksų Kristaus Bažnyčiai krikščioniškoji santuoka yra vyro ir moters sąjunga. Bažnyčia vyro ir moters dvasinę ir kūnišką sąjungą laiko šventu gyvenimo pasirinkimu, nusipelnančiu Viešpaties Jėzaus Kristaus suteikto palaiminimo ir dieviškosios malonės. Bažnyčios požiūriu, santuokos negalima redukuoti iki notaro pasirašytos sutarties ar bendro pareiškimo vietos savivaldybėje lygio.
Pareiškime taip pat pabrėžiama: „Visi žmonės, nepaisant jų netobulumų ir silpnybių, vienodai yra Dievo vaikai ir atvaizdai. Niekas negali būti smerkiamas dėl savybių ir polinkių, su kuriais gimė. Bažnyčia yra šeima, kuri neatmeta nė vieno žmogaus dėl jo silpnybių, bet ragina jį nuolat kovoti, kad jas įveiktų. Kiekvienas žmogus yra laisvas ir todėl atsakingas, ar jo pasirinkimai, veiksmai ir gyvenimo būdas veda jį prie Dievo, ar nuo Jo tolina“, - sakoma Visuotinio patriarchato ir Graikijos arkivyskupijos pranešimuose.
Sinodas dar kartą patvirtino 2016 m. birželio mėnesį priimtą Šventojo ir Didžiojo Kretos Susirinkimo sprendimą, patvirtinantį, kad Bažnyčia nepripažįsta tos pačios ar skirtingos lyties asmenų sąjungų ar bet kokios kitos formos sąjungų, išskyrus santuoką. Pasak Susirinkimo sprendimo, „vyro ir moters sąjunga Kristuje“ yra šventa institucija, kuri yra „mažoji Bažnyčia arba Bažnyčios atvaizdas“.
Sinodas patikslino savo poziciją pabrėždamas, kad į asmenis, sudarančius kitokias sąjungos formas, „reikia žiūrėti su pastoracine atsakomybe ir meile Kristuje“. Tai atspindi įsipareigojimą gailestingai rūpintis visų Bažnyčios narių pastoracija.
 |
| Graikijos Ortodoksų Bažnyčios Sinodo spaudos konferencija. Foto: orthodoxtimes.com |
GRAIKIJA
Sausio 23 d. vykusiame neeiliniame Graikijos Ortodoksų Bažnyčios Sinodo posėdyje vienintelis darbotvarkės klausimas buvo diskusija dėl galimo Graikijos valstybės pripažinimo tos pačios lyties asmenų santuokų. Pastaruoju metu didelės dalies metropolitų pareiškimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama šiam klausimui, hierarchai išsakė savo asmeninę nuomonę, pabrėždami, kad toks teisės aktas pažeistų pagrindines visuomenės vertybes.
Sinodas vieningai išreiškė Graikijos Bažnyčios poziciją šiuo klausimu: Bažnyčios teologija santuokos atžvilgiu kyla iš Šventojo Rašto, Bažnyčios tėvų mokymo ir Santuokos sakramento struktūros, aiškiai atsekamos šio sakramento apeigose. Krikščioniškosios santuokos tikslas - sukurti tvirtą santuokinę sąjungą ir šeimą, auginti vaikus kaip dviejų sutuoktinių meilės Kristuje vaisius ir susieti juos su Bažnyčios gyvenimu.
Bažnyčia vyro ir moters bei vaikų santykiams pripažįsta šiuos dalykus:
(a) Lyčių dvilypumas ir jų tarpusavio papildomumas nėra socialinis išradimas, bet yra kilęs iš Dievo („...Ir Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą; pagal Dievo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį sukūrė juos. Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės...“ Pr 1, 27-28). Vyro ir moters sąjungos šventumas koreliuoja su Kristaus ir Bažnyčios santykiu („...kad vyrai mylėtų savo žmonas... Tai didelė paslaptis, bet aš kalbu apie Kristų ir Bažnyčią“, Ef 5, 28).
b) Krikščioniškoji santuoka yra ne tik susitarimas gyventi kartu, bet ir šventasis sakramentas, per kurį Dievo malonė nusileidžia ant vyro ir moters sąjungos santykių, kad sustiprintų juos bendrame kelyje į sudievinimą - ir šis palaimingasis kelias galioja visoms poroms, turinčioms ar neturinčioms vaikų.
c) Tėvas ir motina yra nepakeičiami vaiko ir suaugusiojo gyvenimo elementai („Gerbk savo tėvą ir motiną“ Iš 20, 12).
2. Akivaizdu, kad valstybė leidžia įstatymus, tačiau tai neatima iš Bažnyčios žodžio laisvės, neatleidžia Bažnyčios nuo pareigos informuoti tikinčiuosius ir negali nurodyti, kas yra nuodėminga. Bažnyčia nekuria įstatymų ir nėra atsakinga už įstatymus. Tačiau jei ji tyli, jai tenka didelė atsakomybė prieš Dievą ir visuomenę ir ji pati save naikina.
3. Nuo 2015 m. sugyventinių sutartimi tos pačios lyties poroms suteikiamos visos sugyventinių sąjungos teisės ir galimybės, pagrindinė išimtis - galimybė įsivaikinti vaikus ar pakaitinis nėštumas. „Santuokų lygybės“ šūkiu siekiama vieno tikslo - kad „tos pačios lyties poros“ įsigytų vaikų.
Sinodas vieningai išreiškė Graikijos Bažnyčios poziciją šiuo klausimu: Bažnyčios teologija santuokos atžvilgiu kyla iš Šventojo Rašto, Bažnyčios tėvų mokymo ir Santuokos sakramento struktūros, aiškiai atsekamos šio sakramento apeigose. Krikščioniškosios santuokos tikslas - sukurti tvirtą santuokinę sąjungą ir šeimą, auginti vaikus kaip dviejų sutuoktinių meilės Kristuje vaisius ir susieti juos su Bažnyčios gyvenimu.
Bažnyčia vyro ir moters bei vaikų santykiams pripažįsta šiuos dalykus:
(a) Lyčių dvilypumas ir jų tarpusavio papildomumas nėra socialinis išradimas, bet yra kilęs iš Dievo („...Ir Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą; pagal Dievo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį sukūrė juos. Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės...“ Pr 1, 27-28). Vyro ir moters sąjungos šventumas koreliuoja su Kristaus ir Bažnyčios santykiu („...kad vyrai mylėtų savo žmonas... Tai didelė paslaptis, bet aš kalbu apie Kristų ir Bažnyčią“, Ef 5, 28).
b) Krikščioniškoji santuoka yra ne tik susitarimas gyventi kartu, bet ir šventasis sakramentas, per kurį Dievo malonė nusileidžia ant vyro ir moters sąjungos santykių, kad sustiprintų juos bendrame kelyje į sudievinimą - ir šis palaimingasis kelias galioja visoms poroms, turinčioms ar neturinčioms vaikų.
c) Tėvas ir motina yra nepakeičiami vaiko ir suaugusiojo gyvenimo elementai („Gerbk savo tėvą ir motiną“ Iš 20, 12).
2. Akivaizdu, kad valstybė leidžia įstatymus, tačiau tai neatima iš Bažnyčios žodžio laisvės, neatleidžia Bažnyčios nuo pareigos informuoti tikinčiuosius ir negali nurodyti, kas yra nuodėminga. Bažnyčia nekuria įstatymų ir nėra atsakinga už įstatymus. Tačiau jei ji tyli, jai tenka didelė atsakomybė prieš Dievą ir visuomenę ir ji pati save naikina.
3. Nuo 2015 m. sugyventinių sutartimi tos pačios lyties poroms suteikiamos visos sugyventinių sąjungos teisės ir galimybės, pagrindinė išimtis - galimybė įsivaikinti vaikus ar pakaitinis nėštumas. „Santuokų lygybės“ šūkiu siekiama vieno tikslo - kad „tos pačios lyties poros“ įsigytų vaikų.
4. Paskelbta, kad bus leidžiama „tos pačios lyties asmenų santuoka“ ir „tos pačios lyties asmenų tėvystė“ įsivaikinant ir (įvairiais būdais) pakaitinio nėštumo būdu. Įstatymo projekto autoriai ir jam pritarę asmenys pasisako už tėvystės ir motinystės panaikinimą ir jų pakeitimą neutralia tėvyste, taip pat už dviejų lyčių vaidmenų šeimoje išnykimą ir homoseksualių suaugusiųjų seksualinės orientacijos pasirinkimo prioritetą prieš būsimų vaikų interesus. Pagal įstatymo projektą tos pačios lyties tėvai galės primesti savo partneriui vaiko „tėvo 2“ arba „motinos 2“ statusą.
5. Ši teisėkūros iniciatyva pasmerkia būsimus vaikus augti be tėvo ar motinos, tvyrant painiavai dėl tėvų vaidmenų. Vienišų tėvų šeimos yra kitoks atvejis, sukeliantis vieno iš tėvų nebuvimą, bet ne painiavą dėl tėvų vaidmenų. Priešingai, tos pačios lyties porų bendras gyvenimas sukelia abu šiuos reiškinius. Be to, šie vaikai dažnai gali neturėti galimybės susitikti su savo biologiniais tėvais. Jie taip pat neteks asmeninės priešingos lyties buvimo patirties, kitaip nei jų „tos pačios lyties tėvai“, augę heteroseksualiuose santykiuose. Vaikai, turintys 1 ir 2 tėvus arba 1 ir 2 motinas (ar daugiau), bus nenatūralaus auklėjimo mechanizmo aukos.
6. Tapo žinoma, kad: a) „tos pačios lyties poros“ turės teisę į bendrą įvaikinimą. b) Surogatinė motinystė „tos pačios lyties porai“ nebus leidžiama Graikijoje, tačiau bus pripažįstama, jei bus teisėtai atlikta kitoje valstybėje. Šios taisyklės gali būti paskata išnaudoti pažeidžiamas moteris.
Jei minėtos priemonės bus įgyvendintos, tai bus įstatymo projektas su prieštaravimais ir būdais apeiti jo draudimus (pastojant užsienyje), o Europos Žmogaus Teisių Teismas gali pasmerkti Graikiją dėl diskriminacijos. Tokiu atveju šalis bus priversta priimti įstatymą dėl surogatinės motinystės šalyje.
7. Įstatymo projektas ne tik panaikina bioetikos principus, krikščioniškąsias vertybes ir Graikijos šeimos tradicijas, bet ir būsimų vaikų teises bei lyčių vaidmenis kaip socialinės sanglaudos elementus. Tai taikoma visiems, net jei jie nesilaiko krikščioniškos moralės. Kyla neatsakytas klausimas: kokia yra esminė šio sprendimo, iš esmės ir nedviprasmiškai keičiančio santuokos institutą ir tėvystės statusą, priežastis ir kodėl jis taip atkakliai propaguojamas?
8. Graikijos Bažnyčia pripažįsta tik šventą krikščioniškosios santuokos slėpinį ir atmeta civilinę santuoką nepriklausomai nuo lyties. Šiuo atžvilgiu ji nepritaria „tos pačios lyties porų“ civilinei santuokai dėl papildomos priežasties, kad tai neišvengiamai veda prie vadinamosios „tos pačios lyties tėvystės“ per įvaikinimą ar surogatinę motinystę. Šis įstatymo projektas prieštarauja tiek krikščioniškajai antropologijai, tiek visuomenės pareigai pasirūpinti saugiu vaikų auklėjimu, taip pat vaikų teisei turėti ir tėvą, ir motiną, abiejų buvimą ir rūpinimąsi. Dėl visų minėtų priežasčių ir jausdama pastoracinę atsakomybę bei meilę mūsų Šventoji Bažnyčia griežtai prieštarauja siūlomam įstatymo projektui.
9. Graikijos Bažnyčios Šventasis Sinodas nusprendė: a) parengti atitinkamą laišką, kuriame išreikštų savo poziciją Graikijos parlamento nariams, b) 2024 m. vasario 4 d., sekmadienį, bažnyčiose paskelbti savo poziciją, o bažnyčiose ir bažnyčių interneto svetainėse išleisti ir išplatinti atitinkamą brošiūrą žmonėms, c) paraginti kiekvieną metropolitą imtis atitinkamų iniciatyvų savo vyskupijoje ir savo pastoracinėje veikloje imtis informavimo ir švietimo iniciatyvų, susijusių su rengiamu įstatymu ir šeimos institutu.
Atėnų ir visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas II, paklaustas: „Ką Bažnyčia darys su tos pačios lyties porų vaikais, jei jie norės būti pakrikštyti?“, atsakė: „...Mes mylime vaikus ir rūpinamės jais labiau už viską. Bažnyčia palauks, kol šie vaikai sulauks pilnametystės, o kai jie užaugs ir norės būti pakrikštyti, jie bus pakrikštyti“.
5. Ši teisėkūros iniciatyva pasmerkia būsimus vaikus augti be tėvo ar motinos, tvyrant painiavai dėl tėvų vaidmenų. Vienišų tėvų šeimos yra kitoks atvejis, sukeliantis vieno iš tėvų nebuvimą, bet ne painiavą dėl tėvų vaidmenų. Priešingai, tos pačios lyties porų bendras gyvenimas sukelia abu šiuos reiškinius. Be to, šie vaikai dažnai gali neturėti galimybės susitikti su savo biologiniais tėvais. Jie taip pat neteks asmeninės priešingos lyties buvimo patirties, kitaip nei jų „tos pačios lyties tėvai“, augę heteroseksualiuose santykiuose. Vaikai, turintys 1 ir 2 tėvus arba 1 ir 2 motinas (ar daugiau), bus nenatūralaus auklėjimo mechanizmo aukos.
6. Tapo žinoma, kad: a) „tos pačios lyties poros“ turės teisę į bendrą įvaikinimą. b) Surogatinė motinystė „tos pačios lyties porai“ nebus leidžiama Graikijoje, tačiau bus pripažįstama, jei bus teisėtai atlikta kitoje valstybėje. Šios taisyklės gali būti paskata išnaudoti pažeidžiamas moteris.
Jei minėtos priemonės bus įgyvendintos, tai bus įstatymo projektas su prieštaravimais ir būdais apeiti jo draudimus (pastojant užsienyje), o Europos Žmogaus Teisių Teismas gali pasmerkti Graikiją dėl diskriminacijos. Tokiu atveju šalis bus priversta priimti įstatymą dėl surogatinės motinystės šalyje.
7. Įstatymo projektas ne tik panaikina bioetikos principus, krikščioniškąsias vertybes ir Graikijos šeimos tradicijas, bet ir būsimų vaikų teises bei lyčių vaidmenis kaip socialinės sanglaudos elementus. Tai taikoma visiems, net jei jie nesilaiko krikščioniškos moralės. Kyla neatsakytas klausimas: kokia yra esminė šio sprendimo, iš esmės ir nedviprasmiškai keičiančio santuokos institutą ir tėvystės statusą, priežastis ir kodėl jis taip atkakliai propaguojamas?
8. Graikijos Bažnyčia pripažįsta tik šventą krikščioniškosios santuokos slėpinį ir atmeta civilinę santuoką nepriklausomai nuo lyties. Šiuo atžvilgiu ji nepritaria „tos pačios lyties porų“ civilinei santuokai dėl papildomos priežasties, kad tai neišvengiamai veda prie vadinamosios „tos pačios lyties tėvystės“ per įvaikinimą ar surogatinę motinystę. Šis įstatymo projektas prieštarauja tiek krikščioniškajai antropologijai, tiek visuomenės pareigai pasirūpinti saugiu vaikų auklėjimu, taip pat vaikų teisei turėti ir tėvą, ir motiną, abiejų buvimą ir rūpinimąsi. Dėl visų minėtų priežasčių ir jausdama pastoracinę atsakomybę bei meilę mūsų Šventoji Bažnyčia griežtai prieštarauja siūlomam įstatymo projektui.
9. Graikijos Bažnyčios Šventasis Sinodas nusprendė: a) parengti atitinkamą laišką, kuriame išreikštų savo poziciją Graikijos parlamento nariams, b) 2024 m. vasario 4 d., sekmadienį, bažnyčiose paskelbti savo poziciją, o bažnyčiose ir bažnyčių interneto svetainėse išleisti ir išplatinti atitinkamą brošiūrą žmonėms, c) paraginti kiekvieną metropolitą imtis atitinkamų iniciatyvų savo vyskupijoje ir savo pastoracinėje veikloje imtis informavimo ir švietimo iniciatyvų, susijusių su rengiamu įstatymu ir šeimos institutu.
Atėnų ir visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas II, paklaustas: „Ką Bažnyčia darys su tos pačios lyties porų vaikais, jei jie norės būti pakrikštyti?“, atsakė: „...Mes mylime vaikus ir rūpinamės jais labiau už viską. Bažnyčia palauks, kol šie vaikai sulauks pilnametystės, o kai jie užaugs ir norės būti pakrikštyti, jie bus pakrikštyti“.
ALBANIJA
Albanijos Ortodoksų Bažnyčia išreiškė savo poziciją dėl tos pačios lyties asmenų santuokų. Visų pirma Bažnyčia teigė, kad žmonijos tęstinumas grindžiamas dviem lytims ir jų sąjunga.
Pareiškime sakoma: „Jokia kultūra, religija ar teisinė sistema (pvz., Solono, Platono ir kt.) nėra institucionalizavusi tos pačios lyties asmenų sugyvenimo kaip santuokos. Tai kas nėra natūralu negali būti paversta natūralu teisės aktais. Priešingai, toks įstatymas yra kūrinijos įžeidimas.
Tai ne socialinė pažanga, o veikiau konfrontavimas su natūralia tvarka, suvokiamas kaip dekadansas. Bažnyčia privalo aiškiai suformuluoti santuokos reikšmę ir palaikyti jos vertę, pabrėžti šeimos ir palikuonių susilaukimo svarbą pagal savo šventuosius tekstus ir senąją tradiciją (kaip 2016 m. konstatuota Šventajame ir Didžiajame Ortodoksų Bažnyčios susirinkime Kretoje).“
Albanijos Ortodoksų Bažnyčia išreiškė savo poziciją dėl tos pačios lyties asmenų santuokų. Visų pirma Bažnyčia teigė, kad žmonijos tęstinumas grindžiamas dviem lytims ir jų sąjunga.
Pareiškime sakoma: „Jokia kultūra, religija ar teisinė sistema (pvz., Solono, Platono ir kt.) nėra institucionalizavusi tos pačios lyties asmenų sugyvenimo kaip santuokos. Tai kas nėra natūralu negali būti paversta natūralu teisės aktais. Priešingai, toks įstatymas yra kūrinijos įžeidimas.
Tai ne socialinė pažanga, o veikiau konfrontavimas su natūralia tvarka, suvokiamas kaip dekadansas. Bažnyčia privalo aiškiai suformuluoti santuokos reikšmę ir palaikyti jos vertę, pabrėžti šeimos ir palikuonių susilaukimo svarbą pagal savo šventuosius tekstus ir senąją tradiciją (kaip 2016 m. konstatuota Šventajame ir Didžiajame Ortodoksų Bažnyčios susirinkime Kretoje).“
Apžvalgą pagal užsienio spaudą parengė kun. Georgijus Rojus ir Vitalis Dauparas
