Kaip sudaryti pamaldų eigą: pagrindai

 Šis straipsnis - apie praktinę liturgiką (rubricistiką). Prieš jį skaitant, pravartu susipažinti su pagrindais - Trumpas įvadas į ortodoksų rubricistiką.

Jeruzalės Tipikono kalendorinėje dalyje prie kiekvienos dienos gali būti vienas iš penkių ženklų, arba jokio:

* - jeigu Tipikone diena nepažymėta jokiu ženklu, Minėjoje arba kalendoriuje ji gali būti pažymėta žvaigždute, kas tiesiog reiškia „nėra šventinio ženklo“

Mažieji minėjimai

Būna trijų tipų mažieji minėjimai:

* - pamaldos be šventinio ženklo

 - šešiastichirinės pamaldos (slav. шестиричная)

- doksologinės pamaldos (славословная)

Vidutiniai minėjimai

Dviejų tipų:

- pamaldos su polijelėjumi (полиелейная)

- pamaldos su vigilija (бденная)

Didieji minėjimai

12 didžiųjų metų švenčių ir kitos penkios didžiosios šventės žymimos šiuo ženklu:

- viena iš didžiųjų švenčių (великие и двунадесятые праздиники)

Šv. Velykos, kaip švenčių šventė, turi atskirą, puošenesnį ženklą.

Nuo ko pradėti sudarinėti pamaldas

Dera atkreipti dėmesį, kad liturginių valandų (1, 3, 6, 9) Tipikono ženklai neveikia, jos visada atrodo vienodai (išimtis tik tos šventės, kai skaitomos Didžiosios liturginės valandos, arba Gavėnios liturginės valandos). Kitaip tariant, nesvarbu ar minėjimas mažasis, ar didysis, 1, 3 ir kt. valandos bus skaitomos įprastai.

Šventės ženklas taip pat mažai veikia naktinę ir vidurnaktinę - šių pamaldų tvarka priklauso nuo savaitės dienos, o ne nuo šventiškumo. Tik reikia turėti omenyje, kad esant vigilijai naktinė ir vidurnaktinė atšaukiamos. Žinoma, šias dvi pamaldas mūsų krašto praktikoje retai kas tarnauja, dažniausiai jos praleidžiamos. Todėl, iš esmės, priklausomai nuo minėjimo kategorijos skirsis tik vakarinė ir rytmetinė. 

Pirmiausia siekiant suprasti, kokios bus pamaldos, dera pažiūrėti į kategoriją - jeigu tai minėjimas be ženklo arba šešiastichirinės ar pamaldos, tuomet bus kasdienė vakarinė ir kasdienė rytmetinė. 

Jeigu doksologinės pamaldos, bus kasdienė vakarinė ir rytmetinė su giedama, o ne skaitoma doksologija („Garbės himnu“).

Jeigu polijelėjinės pamaldos, tai bus didžioji vakarinė, o rytmetinė bus su polijelėjumi (dvasininkų išėjimu į vidurį, Evangelijos skaitymu, daug kartų giedant Kyrie eleison - Viešpatie, pasigailėk, nuo ko ir kategorijos pavadinimas).

Minėjimai su vigilija ir didžiosios šventės, savaime suprantama, turi vigilija, kas yra didžioji vakarinė, sujungta su polijelėjų turinčia rytmetine ir 1 valanda (rusų praktika vigilija nuo polijelėjaus skiriasi tik tuo, kas polijelėjaus atveju vakarinės pabaigoje pamaldos „užbaigiamos“, o tada iškart pradedamos kitos, o vigilijos atveju jos sujungtos).

Taigi, jeigu ne Gavėnia, ne Kalėdos, ne Viešpaties Krikštas ir ne Šv. Velykos, tai valandose, naktinėje ir vidurnaktinėje mažai kas skirsis, svarbesnė bus net savaitės diena, o svarbiausia ceremonieriui (asmeniui, atsakingam už pamaldų tvarką) sužiūrėti, kokio tipo yra vakarinė ir kokio tipo rytmetinė.

Kasdienė vakarinė ir didžioji vakarinė – sutapimai ir skirtumai

Kasdienė vakarinė	Didžioji vakarinė
103 psalmė (skaitoma)	103 psalmė (giedamos ištraukos)
Didžioji ektenija	Didžioji ektenija
Skaitoma katizma pagal nurodymus (arba praleidžiama)	Giedamos 1 katizmos ištraukos (arba praleidžiama)
[Mažoji ektenija – jeigu buvo katizma]	[Mažoji ektenija – jeigu buvo katizma]
„Viešpatie, šaukiuos Tavęs...“ – stichiros, smilykmas	„Viešpatie, šaukiuos Tavęs...“ – stichiros, smilykmas
„O, Šviesa Džiaugsminga!“ – skaito skaitovas, iškilmingo įžengimo nėra	„O, Šviesa Džiaugsminga!“ – gieda choras, tuo metu vyksta iškilmingas įžengimas su smilkytuvu
Skelbiamas savaitės dienos prokimenas	Skelbiamas savaitės dienos prokimenas*
	Gali būti skaitomi Senojo Testamento skaitiniai (paremijos)
„Leisk, Viešpatie...“ – skaito skaitovas	Ypatingoji ektenija („Visi tarkime...“)
Prašymų ektenija	„Leisk, Viešpatie...“ – rusų tradicijoje gieda choras, kitose – skaito skaitovas.
Apostichai („stichiry na stichovne“), „Dabar gali Valdove...“, maldos nuo Trišvento iki „Tevė mūsų“, troparai.	Prašymų ektenija
Ypatingoji ektenija („Pasigailėk mūsų, Dieve...“)	Gali būti litija (penkių duonos kepalų, grūdų, vyno ir aliejaus šventinimas). Tuomet giedamos litijos stichiros, skaitomi tekstai.
Pabaiga	Apostichai („stichiry na stichovne“), „Dabar gali Valdove...“, maldos nuo Trišvento iki „Tevė mūsų“, troparai.
	33 psalmė (pusė)
	Pabaiga

* kai kuriais atvejais gali būti skelbiamas didysis prokimenas.

Didžiosios vakarinės struktūra primena Dieviškosios Liturgijos struktūra, jei jos metu šventinami duona ir vynas, tai ji primena senovinę agapę (kuri kažkada turėjo ir Eucharistiją). Tik joje paprastai skaitome ne Senojo, o Naujojo Testamento skaitiniai. Kai per kai kurias ypatingas šventes didžioji vakarinė jungiama su Dieviškąja Liturgija, pamaldos labai lengvai ir organiškai sujungiamos – po Senojo Testamento skaitinių įdedama mažoji ektenija, tada skamba Trišventas ir pereinama prie Naujojo Testamento bei likusios Liturgijos. 

Kasdienė vakarinė niekada neturi nei duonos ir vyno šventinimo, nei skaitinių, nei iškilmingo įžengimo – tai yra trumpas šlovinimas. Gali kilti klausimas, kodėl kasdienėje vakarinėje ektenijos išdėstytos atvirkščiai, nei didžiojoje, taip pat – kodėl ypatingoji ektenija prasideda nuo vėlesnio prašymo („Pasigailėk mūsų, Dieve...“). Taip yra todėl, kad kasdienis variantas yra atėjęs iš vienuoliškos tradicijos, jo forma primena kitas kasdienes vienuolines pamaldas. Didžiosios vakarinės forma, priešingai, panašu, kad atėjo iš katedrų tarnavimo tradicijos. 

Egzistuoja trečias vakarinės tipas – mažoji vakarinė. Ji sukurta tam, kad vienuoliai turėtų ką melstis susirinkę prieš vakarinę, iki vigilijos. Rusų tradicijoje, turinčioje vigilijas, ji net ir vienuolynuose tarnaujama itin retai, o graikų parapijinėse bažnyčiose vigilijų niekada nebūna, todėl nebūna ir mažosios vakarinės. Taigi, jos egzistavimas – greičiau grynai teorinis, o numatyta Jeruzalės Tipikone ji tada, kai šventė turi vigiliją.

Beje, šešiastichirinės pamaldos taip vadinamos todėl, kad esant šiai šventiškumo kategorijai, po „Viešpatie, šaukiuos Tavęs“ giedamos 6 stichiros.

Kasdienė rytmetinė, doksologinė ir polijelėjų turinti sutapimai ir skirtumai

Kasdienė rytmetinė	Doksologinė rytmetinė	Rytmetinė su polijelėjumi
[Dvipsalmis]*		-
Šešiapsalmis	Šešiapsalmis	Šešiapsalmis
Didžioji ektenija	Didžioji ektenija	Didžioji ektenija
„Viešpats yra Dievas...“	„Viešpats yra Dievas...“	„Viešpats yra Dievas...“
Katizma	Katizma	[Katizma]**
Mažoji ektenija	Mažoji ektenija	Mažoji ektenija – jeigu buvo katizma
		Polijelejus, katizmatikas/ipakas, prokimenas, Evangelija.
50 psalmė	50 psalmė	50 psalmė (ištrauka) ir stichira
Kanonas (su maž. ektenijomis)	Kanonas (su maž. ektenijomis)	Kanonas(su maž. ektenijomis.)
Fotogogikas (svetilen)	Fotogogikas (svetilen)	Fotogogikas (svetilen)
„Išties verta...“	„Išties verta...“
„Visa kas gyva..“ ir šlovinančios stichiros (jeigu yra) – viskas skaitoma	„Visa kas gyva..“ ir šlovinančios stichiros – giedamos ištraukos	„Visa kas gyva..“ ir šlovinančios stichiros – giedamos ištraukos
Skaitoma kasdienė doksologija	Giedama didžioji doksologija. Troparas.	Giedama didžioji doksologija. Troparas.
Prašymų ektenija	Ypatingoji ektenija („Pasigailėk mūsų, Dieve...“)	Ypatingoji ektenija („Pasigailėk mūsų, Dieve...“)
Apostichai („na stichovne“)	Prašymų ektenija	Prašymų ektenija
„Gera šlovinti Viešpatį...“, maldos nuo Trišvento iki „Tėve mūsų“. Troparai.
Ypatingoji ektenija („Pasigailėk mūsų, Dieve...“)
Pabaiga	Pabaiga	Pabaiga

* rusų tradicijoje rytmetinė dažniausiai tarnaujama iškart po vakarinės, net jeigu ir nėra vigilijos, tuomet dvipsalmis praleidžiamas. Gavėnios metu, kai rytmetinė tarnaujama atskirai, jis skaitomas.

** rusų parapijinėje tradicijoje katizma dažnai praleidžiama.

Kuo rytmetinė šventiškesnė, tuo joje daugiau giedama. Kasdienė rytmetinė asketiška - joje beveik viskas skaitoma. 

Graikų tradicijoje didžiąją doksologiją turinti rytmetinė gali būti jungiama su Dieviškąja Liturgija - tokiu atveju doksologijos pabaigoje, giedant Trišventą, pereinama į Dieviškosios Liturgijos Trišventą, giedamas prokimenas, skaitomi skaitiniai ir t.t., kaip įprasta Liturgijai. Tiesa, dabar dažnesnis toks variantas: Didžoioji doksologija, Trišventas, troparas, „Palaiminta karalystė...“ ir įprasta, pilna Liturgijos eiga.

Mažoji naktinė ir didžioji naktinė

Mažoji naktinė graikų tradicijoje yra įprasta visų tikinčiųjų vakaro maldos forma. Rusų tradicijoje, todėl vigilijų naudojimo bažnyčiose ir specialių vakaro maldų pasauliečių namuose, jos reikšmė nunykusi. 

Didžioji naktinė – tų pačių pamaldų šventinė forma, švenčiama arba atskirai (savaitę prieš Gavėnią, Gavėnios 1 savaitę su šv. Andriejaus Kretiečio kanonu), arba, išskirtiniais atvejais, kaip vigilijos dalis (prieš Šv. Kalėdas, Viešpaties krikštą, arba, retais atvejais, prieš Apreiškimo šventę). Kunigo tekstų naktinėje yra mažai, diakono – nėra.

Kadangi mažoji ir didžioji naktinė turi mažai bendrybių, paprasčiau žiūrėti į dvi atskiras schemas:

Mažoji naktinė:

●    Įprastoji pradžia

●     Ps 50; 69; 142

●    Doksologija

●    „Leisk, Viešpatie“ („Spodobi“)

●    Tikėjimo Simbolis

●    Kanonas

●    „Išties verta“, Tėve mūsų, troparai

●    Po „amen“ - kondakas, „Visais laikais“

[kunigo skaitoma speciali ektenija, jei kunigas yra]

●    Baigiamosios maldos („Otpust“)

Didžioji naktinė

Skirstoma į tris dalis, kurių kiekviena prasideda „ateikite, pagarbinkime...“

I dalis

●   Pilna pradžia

●   [Jei Gavėnia, ir skaitomas šv. Andriejaus Kret. kanonas], paprastai - Ps 69 ir eilinis kanonas

●   Ps 4; 6; 12; 24; 30; 90

●   „Su mumis yra Dievas“

●   „Jau diena praeity“ ir kiti troparai

●   Tikėjimo simbolis

●    Kunigo skelbiami maldavimai*

●   Trišventas, „Tėve mūsų“, malda

II dalis

●   Ps 50, 101

●   Karaliaus Manasijo malda

●   Trišventas, „Tėve mūsų“, troparai, malda

III dalis

●   [Ps 69,] 142, didžioji doksologija. 

●  Trišventas, „Tėve mūsų“

●   Eilinis kanonas

●   Giesmė „Galybių Viešpatie“

●    „Visais laikais...“ 

●   Paskutinės maldos

* Rusų praktikoje, per šventes dažnai praleidžiami, palikti tik Gavėnios metu. 

Jeigu didžioji naktinė yra vigilijos dalis, sujungimas vyksta per doksologiją. Doksologijos metu dvasininkai eina į bažnyčios centrą ir atlieką litiją (šventina duoną, grūdus, vyna ir aliejų). Po 33 psalmės, iškart prasideda rytmetinė. 

Vidurnaktinės tipai 

Rusų tradicijoje, kur dominuoja vigilijos, vidurnaktinės pamaldos yra greičiau teorinės. Visose bažnyčiose jos švenčiamos tik kartą metuose – per Šv. Velykas. Graikijoje jų naudojimas platesnis.

Vidurnaktinė būna trijų tipų: 1) Kasdienė 2) Šeštadienio 3) Sekmadienio. Jos schemą galima rasti čia. 

Apibendrinimas

Čia nepatarėme Gavėnios laiko ir iš kur, Oktoicho ar Minėjos, imamos choro giesmės (stichiros, troparai). Tiesą pasakius, dėl antrojo momento paprastai klausimų nekyla - liturginėse rubrikose kiekvienai dienai paprastai būna nurodyta, iš kur imama giesmė. Gavėnios, o ypač Didžiosios savaitės pamaldos – jau atskiro dėmesio reikalaujanti problema, kurią verta nagrinėti atskirai.