Kas yra „karališkosios“ valandos?

„Karališkosios“ („carskije“) valandos yra skaitomos tris kartus per metus - prieš šv. Kalėdas, Teofaniją (Viešpaties krikštą) ir Didįjį Penktadienį. Tikrasis, liturginis šių pamaldų pavadinimas - „Didžiosios liturginės valandos“. Tai 1, 3, 6 ir 9 liturginės valandos, į kurias sudėtos su šventės turiniu susijusios psalmės bei Šventojo Rašto (Senojo Testamento, Apaštalų raštų ir Evangelijos) skaitiniai.

Pavadinimą „karališkos“ šios valandos gavo dėl to, kad Bizantijoje jų giedojimo metu visada dalyvaudavo imperatorius. Šią tradiciją perėmė rusų valdovai, todėl taip jos vadinamos šnekamojoje kalboje. Pati pamaldų tvarka yra perimta ne iš vienuolynų (kaip daugelis ortodoksų pamaldų), o iš imperatoriškos Konstantinopolio katedros „giedamosios eigos“ (asmatike akolouthia) tradicijos, t.y. jos visos turėtų būti giedamos.

Visos didžiosios liturginės valandos atliekamos kartu, viena po kitos. Tą rytą, jai jos yra atliekamos, nėra Dieviškosios Liturgijos (teoriškai, pagal Tipikoną, dieviškoji Liturgija turėtų būti tik ketvirtadienio vakare ir naktį iš penktadienio į šeštadienį).  Laukdami Kristaus Prisikėlimo/gimimo/pasirodymo žmonėms, priklausomai nuo to, kokia šventė yra švenčiama, jomis melsdamiesi žmonės budi maldoje.