Vidurnaktinės schema

Vidurnaktinė Rusios Ortodoksų Bažnyčioje ir susijusiose tradicijose beveik niekada nebetarnaujama, nes, dažniausiai, arba vyksta pamaldos su vigilija (kuomet naktinė ir vidurnaktinė praleidžiama), arba šios pamaldos tiesiog praleidžiamos.

Yra trijų tipų vidurnaktinė:

1) Kasdienė

2) Šeštadienio

3) Sekmadienio

Atskirai galima išskirti Velykų vidurnaktinę, kuri yra sekmadienio vidurnaktinė su tam tikromis ypatybėmis. Velykų vidurnaktinė - vienintelis atvejis Rusios ortodoksų tradicijoje, kai vidurnaktinė visados tarnaujama. Taigi, paprastai paprastose parapijose vidurnaktinė tarnaujama tik vieną kartą per metus. Dažniau ji tarnaujama vienuolynuose (dažnai kaip „brolių pamaldos“).

Vidurnaktinės pamaldos senovėje (ir šiandien - Graikijoje) tarnautos kaip ryto malda, todėl dalis jų įtrauktos į ortodoksų maldyną kaip „ryto maldos“. Šios pamaldos yra skirtos apmąstyti Antrąjį Kristaus atėjimą.

Kasdienės vidurnaktinės tvarka:

I dalis.

●  „Pilna pradžia“, Ps 50

●     { Ps 118

●     { Tikėjimo išpažinimas, Trišventas, iki „Tėve mūsų“

●     { II atėjimo troparai

●     Baigiamosios maldos („Otpust“)

II dalis.

●   Ps 120, 133

●     Trišventas, iki „Tėve mūsų“

●     [Maldos už mirusius] 

●     Baigiamosios maldos („Otpust“) 

●     Ektenija

Šeštadienio vidurnaktinė nuo kasdienės skiriasi tik tuo, kad yra kiti troparai ir vietoje Ps 118 skaitoma 9 katizma.

Sekmadienio vidurnaktinėje nėra antrosios dalies. Pirmoje dalyje, vietoje katizmos ir Tikėjimo išpažinimo, skaitomas kanonas (Švč. Trejybei, pagal atitinkamą toną). Vietoje troparo - ipakai. Vietoje įprastų baigiamąjų maldų - malda Švč. Trejybei, tada baigiamosios maldos, o po baigiamųjų maldų - ektenija.

Per Velykas galioja sekmadienio tvarka, o skaitomas didžiojo šeštadienio kanonas.