Ortodoksų švenčių pamaldų tvarka
Šis įrašas skirtas liturginiams nuostatams. Bendresnė informacija apie šventes - čia: Ortodoksų Bažnyčios šventės
Visas ortodoksų šventes galima suskirstyti į tris grupes: didžiosios, vidutinės ir mažosios (nei vienai jų nepriskiriamos Velykos - švenčių šventė, pati iškilmingiausia metų šventė). Kiekvienoje iš šių grupių yra po du tipus švenčių:
 |
DIDŽIOSIOS ŠVENTĖS
 |
| Tipikono ženkliukas didžiosioms šventėms |
Didžiosios šventės skirstomos į
* 12 didžiųjų švenčių (jų sąrašą galite rasti čia)
* Ne 12 didžiųjų (jos yra 5 - Kristaus apipjaustymo diena, Dievo Motinos Globos diena, šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus diena, šv. Jono Krikštytojo gimimas, šv. Jono Krikštytojo galvos nukirsdinimas)
* Ne 12 didžiųjų (jos yra 5 - Kristaus apipjaustymo diena, Dievo Motinos Globos diena, šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus diena, šv. Jono Krikštytojo gimimas, šv. Jono Krikštytojo galvos nukirsdinimas)
* Didžiosioms šventėms taip pat priskiriamas kiekvienas sekmadienis
VIDUTINĖS ŠVENTĖS
 |
| Tipikono ženkliukas vidutinėms šventėms turinčioms vigiliją |
 |
| Tipikono ženkliukas vidutinėms šventėms turinčioms polijelejų |
Vidutinės šventės skirstomos į
* Turinčias vigiliją
* Turinčias polijelejų
Šių švenčių skaičius nėra apibrėžtas. Pavyzdžiai: šv. Apaštalo ir Evangelisto Jono, šv. Jono Auksaburnio, šv. Mikolojaus ir kt. šventės. Vidutinei šventei, turinčiai vigiliją, priskiriama parapijos titulo diena.
MAŽOSIOS ŠVENTĖS
* Turinčias vigiliją
* Turinčias polijelejų
Šių švenčių skaičius nėra apibrėžtas. Pavyzdžiai: šv. Apaštalo ir Evangelisto Jono, šv. Jono Auksaburnio, šv. Mikolojaus ir kt. šventės. Vidutinei šventei, turinčiai vigiliją, priskiriama parapijos titulo diena.
MAŽOSIOS ŠVENTĖS
 |
| Tipikono ženkliukas mažosioms šventėms su gied. doksologija |
 |
| Tipikono ženkliukas mažosioms šventėms be gied. doksologijos |
Mažosios šventės skirstomos į
Šios schemos paaiškina parapijų pamaldų tvarką. Dažniausiai parapijose pamaldos vyksta tik šeštadieniais ir sekmadieniais, taip pat per didžiąsias ar vidutines šventes, t.y. dažniausiai tada, kai yra numatyta vigilija. Tai reiškia, kad parapijose beveik niekada nešvenčiama naktinė ar vidurnaktinė. Be to, kai kurios pamaldos parapijose praleidžiamos dėl to, kad jų būtų per daug pasauliečiams. Todėl:
* Doksologones (славословная, kuriose giedama doksologija)
* Šešiataines (шестеричная)
Mažosios šventės Ortodoksų Bažnyčioje švenčiamos beveik kasdien (kalendoriuje beveik kasdien yra minimas kažkoks šventasis).
* Šešiataines (шестеричная)
Mažosios šventės Ortodoksų Bažnyčioje švenčiamos beveik kasdien (kalendoriuje beveik kasdien yra minimas kažkoks šventasis).
ŠVENČIŲ PAMALDŲ TVARKA
Švenčių sistema padeda pabrėžti svarbą, nes nuo šešetainės mažosios šventės iki didžiųjų laipsniškai kyla pamaldų iškilmingumas.
Šešetainės šventės pamaldose (išskyrus Liturgiją) beveik viskas skaitoma, doksologija irgi. Vakarinės metu nėra įžengimo su smilkytuvu (giesmės „O, Šviesa Džiaugsminga“ metu), nėra paremijų (Senojo Testamento skaitinių), rytmetinėje neskaitoma Evangelija. Pilnas pamaldų ciklas atrodytų šitaip:
Švenčių sistema padeda pabrėžti svarbą, nes nuo šešetainės mažosios šventės iki didžiųjų laipsniškai kyla pamaldų iškilmingumas.
Šešetainės šventės pamaldose (išskyrus Liturgiją) beveik viskas skaitoma, doksologija irgi. Vakarinės metu nėra įžengimo su smilkytuvu (giesmės „O, Šviesa Džiaugsminga“ metu), nėra paremijų (Senojo Testamento skaitinių), rytmetinėje neskaitoma Evangelija. Pilnas pamaldų ciklas atrodytų šitaip:
- 9 valanda (~15 val. dienos. Žr. Bizantiškas laikrodis)
- Kasdienė vakarinė
- Mažoji naktinė (tarnaujama po vakarienės, saulei nusileidus, prieš miegą; atlieka vakaro maldų funkciją. Graikijoje iki šiol nėra vakaro maldų, nes pasauliečiai skaito naktinę, o rusų ir susijusiose tradicijose naktinės elementai įtraukti į vakaro maldas)
- Vidurnaktinė (tarnaujama pabudus, kaip ryto malda; Graikijoje skaitoma vietoje ryto maldų, rusų ir kt. tradicijose jos elementai įtraukti į ryto maldas)
- Rytmetinė (tarnaujama kylant saulei).
- 1, 3, 6 valandos (sauletekis, 9 valanda ryto, 12 valanda ryto. Žr. Bizantiškas laikrodis)
- Mažoji naktinė (tarnaujama po vakarienės, saulei nusileidus, prieš miegą; atlieka vakaro maldų funkciją. Graikijoje iki šiol nėra vakaro maldų, nes pasauliečiai skaito naktinę, o rusų ir susijusiose tradicijose naktinės elementai įtraukti į vakaro maldas)
- Vidurnaktinė (tarnaujama pabudus, kaip ryto malda; Graikijoje skaitoma vietoje ryto maldų, rusų ir kt. tradicijose jos elementai įtraukti į ryto maldas)
- Rytmetinė (tarnaujama kylant saulei).
- 1, 3, 6 valandos (sauletekis, 9 valanda ryto, 12 valanda ryto. Žr. Bizantiškas laikrodis)
- Dieviškoji Liturgija
Jei doksologinė mažoji šventė, iš esmės, skiriasi tik tai, kad doksologija giedama.
Jei tai vidutinė šventė, joje numatytas polijelejus, atsiranda paremijos vakarinėje, Evangelija rytmetineje, polijelejus.
Pamaldų tvarka gerokai skiriasi, jei numatytas budėjimas (lot. vigilia). Vigilija gali būti vidutineje, visada yra didžiojoje šventėje.
VIGILIJA = D. VAKARINĖ + RYTMETINĖ + 1 VALANDA
Vigilija - tai sujungtos didžiosios vakarinės, rytmetines ir pirmosios valandos pamaldos.
Kadangi teoriškai vigilija turi prasidėti po saulėlydžio,o baigtis saulėtekiu, tampa nereikalinga naktinė ir vidurnaktine (pamaldos prieš miegą ir iš ryto ).
Tam, kad bendras vienuolyno maldos ritmas nebūtų sujauktas (didžioji vakarinė prasideda faktiškai tik įprastu naktinės metu), įprasto susirinkimo laiku, 9 valanda (15) įterpiama papildomos pamaldos - mažoji vakarinė. Tuomet pamaldų ratas turėtų atrodyti taip:
- 9 valanda
- Mažoji vakarinė (po 9 valandos, t.y. apie 15-16 val.)
- Vigilija (tarnaujama po vakarienės, saulei nusileidus, prieš miegą)
- 3, 6 valandos (9 valanda ryto)
- Dieviškoji Liturgija
PAMALDŲ TVARKA PARAPIJOSE
Jei doksologinė mažoji šventė, iš esmės, skiriasi tik tai, kad doksologija giedama.
Jei tai vidutinė šventė, joje numatytas polijelejus, atsiranda paremijos vakarinėje, Evangelija rytmetineje, polijelejus.
Pamaldų tvarka gerokai skiriasi, jei numatytas budėjimas (lot. vigilia). Vigilija gali būti vidutineje, visada yra didžiojoje šventėje.
VIGILIJA = D. VAKARINĖ + RYTMETINĖ + 1 VALANDA
Vigilija - tai sujungtos didžiosios vakarinės, rytmetines ir pirmosios valandos pamaldos.
Kadangi teoriškai vigilija turi prasidėti po saulėlydžio,o baigtis saulėtekiu, tampa nereikalinga naktinė ir vidurnaktine (pamaldos prieš miegą ir iš ryto ).
Tam, kad bendras vienuolyno maldos ritmas nebūtų sujauktas (didžioji vakarinė prasideda faktiškai tik įprastu naktinės metu), įprasto susirinkimo laiku, 9 valanda (15) įterpiama papildomos pamaldos - mažoji vakarinė. Tuomet pamaldų ratas turėtų atrodyti taip:
- 9 valanda
- Mažoji vakarinė (po 9 valandos, t.y. apie 15-16 val.)
- Vigilija (tarnaujama po vakarienės, saulei nusileidus, prieš miegą)
- 3, 6 valandos (9 valanda ryto)
- Dieviškoji Liturgija
PAMALDŲ TVARKA PARAPIJOSE
Šios schemos paaiškina parapijų pamaldų tvarką. Dažniausiai parapijose pamaldos vyksta tik šeštadieniais ir sekmadieniais, taip pat per didžiąsias ar vidutines šventes, t.y. dažniausiai tada, kai yra numatyta vigilija. Tai reiškia, kad parapijose beveik niekada nešvenčiama naktinė ar vidurnaktinė. Be to, kai kurios pamaldos parapijose praleidžiamos dėl to, kad jų būtų per daug pasauliečiams. Todėl:
* Vidurnaktinė parapijose nešvenčiama niekada, išskyrus Velykas;
* Naktinė parapijose švenčiama tik Gavėnios metu ir per kai kurias šventes;
* Mažoji vakarinė parapijose nešvenčiama niekada;
* Parapijose taip pat niekada neskaitoma ir 9 valanda.
Tipinis parapijos pamaldų ratas atrodo taip:
- Vigilija (d. vakarinė + rytmetinė + 1 valanda)
- 3 ir 6 valandos
- Dieviškoji Liturgija
