Akatistas Kristaus kančiai (Pasija)


Pasijos - specifinės Kristaus kančios apmąstymui skirtos giedamosios pamaldos, kurios pirmiausia atsirado katalikybėje, J. S. Bacho kūrinių dėka išplito ir tarp protestantų. XVII a. atsirado ir ortodoksų pasijų variantas. Tuomet dar būdamas Kijevo olų vienuolyno archimandritu (vyresniuoju), ortodoksišką Pasijų variantą parengė rumunų kilmės šventasis Petras Movilă (ukrainiečių pramintas „Mohyla“). Jam tapus Kijevo metropolitu, Pasijos tampa nuolatine ukrainiečių tradicija, XIX a. pab. - XX pr. išplinta ir Rusijos imperijoje.

Gavėnios metu pamaldos atliekamos 4 kartus. 4 Pasijos skiriasi tik 4 skirtingų evangelistų skaitiniais apie Kančią.

Pateikiame centrinį Pasijų tekstą - Akatistą Kristaus kančiai.

Akatisto struktūra

1 kondakas ir 1 ikas - įžanga į Kančios apmąstymą. Likusiame Akatiste nuosekliai apmąstoma visa kančia nuo paskutinės vakarienės iki palaidojimo. 

Kada turėtų būti skaitomos šios maldos?

Ukrainoje, Kijevo olų vienuolyne Pasijų pamaldos paprastai atliekamos kaip Gavėnios penktadienio naktinės dalis. 

Rusijoje labiau išplito galbūt mažiau liturginės logikos turinti, bet parapijoms patogesnė praktika, kai pasijos atliekamos kaip sekmadienio vakaro vakarinės (t.y. jau pirmadienio pamaldų ciklo) dalis.

Penktadienis liturgiškai logiškesnė diena, nes tai visada Kristaus kančios prisiminimo laikas, tuo tarpu sekmadienis praktiškas pasirinkimas, nes tai - nedarbo ir įprasta ėjimo į bažnyčią diena. Gavėnios metu sekmadienio vakaro pamaldos dar pritraukia žmones dėl ypatingų, gražių Gavėnios laiko elementų, tokių, kaip kad didysis prokimenas. Visgi, Pasijos, kurios nėra numatytos Tipikono rubrikose, tuomet itin kertasi su liturginiais minėjimas, nes nei Gavėnia pati savaime Ortodoksų Bažnyčioje nėra Kristaus Kančios prisiminimo laikas. Kristaus kančia minima penktadieniais ir Didžiąją savaitę, iš kurios paimti Pasijų pamaldų elementai, todėl siūlytume melstis pirmiausia penktadieniais. 


Akatistas Kristaus Kančiai

1 kondakas
Nenugalimasis Karvedy, dangaus ir žemės Viešpatie, Tave, Nemirtingąjį Karalių ant Kryžiaus kabantį regėdama visa kūrinija persimainė: dangus nustėro, žemės pamatai drebėjo. O mes, nevertieji, dėkingai lenkdamiesi Tavo kančiai, prisiimtai dėl mūsų, kartu su plėšiku Tavęs maldaujame:

Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo karalystę.

1 ikas
Neprisiėmei angelo prigimties, bet dėl manęs, būdamas Dievas, tapai žmogumi ir dėl nuodėmės negyvą žmogų Savo gyvybę teikiančiu Kūnu ir Krauju atgaivinai. Todėl, už tokią meilę Tau dėkodami, mes giedame:

Jėzau, Dieve, Amžinoji Meile, Kuri mus, iš dulkių kilusius išgelbėjai,
Jėzau, Beribis Gailestingume, Kuris pas nupuolusius žmonės nužengei,
Jėzau, mūsų kūnu apsivilkęs, ir Savo mirtimi mirties valdžią nugalėjęs,
Jėzau, Dieviškaisiais Savo Sakramentais mus darantis panašius į Dievą,
Jėzau, Savo kančia ir Kryžiumi visą pasaulį atpirkęs,
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo Karalystę.

2 kondakas
Kai Alyvų kalne mūsų nuodėmių naštos apsunkintas krauju prakaitavai, pasirodė angelas ir sustiprino Tave. Klūpėjimu ir malda Tu tarsi paėmei pražuvusį Adomą ant pečių ir nunešei pas Tėvą. Todėl tikėdamas ir mylėdamas Tau giedu: „Aleliuja!“. 

2 ikas
Tavo protu nesuvokiamo kančios slėpinio žydai nesuprato, todėl kai naktį su šviestuvais ieškojusiems Tavęs tarei: „Aš esu“, nors ir kniūbsti parpuolė žemėn, bet paskui Tave suėmė ir nuvedė į teismą. Mes gi šiame kelyje, parpuldami prieš Tave, su meile giedame:

Jėzau, Pasaulio Šviesa, piktojo pasaulio nekenčiama,
Jėzau, gyvas nepasiekiamojoje Šviesoje, tamsybių apsuptas,
Jėzau, Dievo Sūnau Nemirtingasis, pražūties sūnaus į mirtį pasiųstasis,
Jėzau, Kuriame nėra klastos, išdaviko klastingai pabučiuotasis,
Jėzau, veltui Save žmonijai dovanojęs, už sidabrinius parduotasis,
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo Karalystę.


3 kondakas

Dieviška Savo galia Tu apreiškei mokiniui, kad jis triskart Tavęs atsižadės. Jis, nors ir atsižadėjo, bet matydamas Tave, Savo Viešpatį ir Mokytoją, kunigų kieme, sugrudusia širdimi išėjęs verkė: „Pažvelk į mane, Viešpatie, ir suminkštink mano kietą širdį, kad ašaromis nuplovęs savo nuodėmes, galėčiau Tau giedoti: „Aleliuja!“.

3 ikas
Turėdamas tikrą, amžiną Vyriausiojo Kunigo valdžią Melchizedeko būdu, Tu, visų Valdove ir Viešpatie, stojai prieš nedorą vyriausiąjį kunigą Kajafą. Iš Savo tarnų priėmęs kankinimus, iš mūsų priimki šiuos žodžius:

Jėzau Neįkainojamasis, už kainą parduotas, padaryk mane Savo amžinu turtu.
Jėzau, visų troškime, kurio iš baimės Petras išsižadėjo, neatstumk manęs, nuodėmingo.
Jėzau, romusis Avinėli, piktų žvėrių talžomas, gelbėk mane nuo mano priešų.
Jėzau, Vyriausiasis Kunige, Savo Krauju įėjęs į Šventų Švenčiausią, apvalyti mane nuo mano kūno netyrumo.
Jėzau surištas, turintis galią surišti ir atrišti, išrišk mano nuodėmes.
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo Karalystę.

4 kondakas
Trokšdami mirties Tavo tautiečiai, paklausę melo tėvo - šėtono - balso, atmetė Tave, tikrąjį Kelią, Tiesą ir Gyvenimą. Mes Tave, Kristų, Dievo galybę, Kurioje glūdi visi išminties ir proto lobiai išpažindami giedame: „Aleliuja!“.

4 ikas
Tavo ramius žodžius girdėdamas Pilotas, tarsi būtum nusipelnęs mirties, atidavė Tave nukryžiuoti, nors ir pats paliudijo, kad Tavyje kaltės nėra. Jis nusiplovė rankas, bet širdį susiteršė. Mes gi, stebėdamiesi Tavo savanoriškos kančios slėpiniu, sugrudę kreipiamės:

Jėzau, Dievo Sūnau ir Mergelės Sūnau, nedorybės sūnų nukankintasis,
Jėzau, pajuoktas ir apnuogintas, laukines lelijas papuošiantysis, dangų debesimis aprengiantysis.
Jėzau, nemalšinamą žaizdų skausmą patiriantis, Kuris penkiais kepaliukais duonos penkių tūkstančių minios alkį numalšinai,
Jėzau, visų Karaliau, vietoje meilės ir dėkingumo duoklės žiaurias kančias gavęs,
Jėzau, dėl mūsų visą dieną žeidžiamas, mūsų žaizdas žaizdas išgydyk.
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo Karalystę.

5 kondakas
Apsisiaučiantis šviesa tarsi apsiaustu, dabar apsisiautei Savo Dievišku Krauju. Žinau, tikrai žinau kaip ir tas pranašas, kodėl rusvas Tavo drabužis: aš, Viešpatie, aš savo nuodėmėmis Tave žaloju. Tau, dėl manęs žaizdotam, dėkingai giedu: „Aleliuja!".

5 ikas
Dvasioje regėdamas Tave pažemintą ir žaizdotą, pranašas Izaijas sakė: „Jis nebuvo nei patrauklus, nei gražus“. Mes, regėdami Tave ant Kryžiaus, su tikėjimu ir nuostaba kreipiamės:

Jėzau, pažeminimą kenčiantis, žmogų garbe ir šlove vainikavęs
Jėzau, į kurį angelai žvelgti nedrįsta, antausius kenčiantis,
Jėzau, per galvą lazda muštasis, palenk mano galvą, kad būčiau nuolankus.
Jėzau, Tavo šviesios akys krauju paplūdusios, nugręžk mano akis nuo tuštybių.
Jėzau, nuo kojų iki pat galvos sveikos vietos neturėjęs, mane išsaugok sveiką,
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo Karalystę.


6 kondakas
Pilotas tapo skelbėju Tavo nekaltumo, nes skelbė miniai, kad mirties nesi nusipelnęs. Tuo tarpu minia tarsi laukiniai žvėrys, išvydę kraują, griežė dantimis ir šaukė: „ant kryžiaus Jį! Ant Kryžiaus!“. Mes, bučiuodami Tavo Tyriausiasias Žaizdas, Tau giedam: „Aleliuja“.

6 ikas
Tapai reginys angelų ir žmonių akims, Pilotui tariant: „Štai žmogus!“. Ateikite, dėl mūsų pajuoktam Jėzui nusilenksime, giedodami:

Jėzau, visų Kūrėjau ir Teisėjau, Savo kūrinių kankinamas ir teisiamas,
Jėzau, išminties Davėjau, neišmintingiems atsakyti atsisakantis,
Jėzau, nuodėmėmis sužalotų Gydytojau, duok man atgailos vaistą.
Jėzau, pakirstasis Ganytojau, pakirski demonus, mane viliojančius.
Jėzau, Kurio kūnas talžomas, sutriuškink mano akmeninę širdį Tavo baime.
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo Karalystę.

7 kondakas
Norėdamas išlaisvinti žmoniją iš vergijos, Tu nusižeminai prieš Savo priešus, Jėzau, ir tarsi tylus avinėlis buvai vedamas papjauti, kentėdamas žaizdas, kad išgydytum žmones, Tau giedančius: „Aleliuja!“

7 ikas
Parodei įspūdingą kantrybę, kai kariai, pagal neteisiojo teisėjo nuosprendį, Tave išjuokdami, žiauriomis žaizdomis padengė Tavo Tyriausiąjį Kūną, nuo galvos iki kojų padengdami Tave karališka kraujo spalva. Todėl su ašaromis Tau šaukiame:

Jėzau, mylintysis žmones, bet žmonių erškėčiais vainikuojamas,
Jėzau, pagal dievystę negalintis kentėti, bet skausmus dabar kenčiantis, kad mus nuo kančios išlaisvintumei,
Jėzau, mano Išgelbėtojau, išgelbėk mane, kančių vertą.
Jėzau, visų paliktas, mano Tvirtovė, sutvirtink mane.
Jėzau, mano Džiaugsme, visų įžeidžiamas, suteik man džiaugsmą.
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo karalystę.

8 kondakas
Nuostabus ir stulbinantis buvo Mozės ir Elijo sutikimas ant Taboro kalno, kai jie kalbėjo apie Atvo būsimąją mirtį, kurią dabar prisiėmi Jeruzalėje. Tada - regėję Tavo šlovę, dabar jau mūsų išganymą išvydę, jie gieda: „Aleliuja!“.

8 ikas
Žydų vyresnybės persekiojamas, dėl mano nuodėmių daug šmeižto ir kankinimų patyrei. Vieni Tave kaltina, esą Tu prieš ciesorių, kiti - rėkia: „Ant Kryžiaus Jį!“. Visų pasmerktam ir vedamam nukryžiuoti Viešpačiui iš širdies gelmių tariame:

Jėzau, neteisingai nuteistasis, mūsų Teisėjau, neteisk mūsų pagal mūsų darbus.
Jėzau, kelyje vargstantis po Kryžiaus našta, mano Jėga, liūdesio ir skausmo valandą nepalik manęs
Jėzau, besišaukiantysis Tėvo pagalbos, mano Atrama, negalioje stiprink mane.
Jėzau, pažeminimus kentęs, mano Garbe, Savo Šlovės nuo manęs neatitolink.
Jėzau, Šviesios Tėvo esybės Atspindy, perkeisk mano netyrą ir tamsų gyvenimą.
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo karalystę.

9 kondakas
Visa gamta sujudo, regėdama Tave ant Kryžiaus kabantį: saulė danguje pasislėpė, žemė sudrebėjo, Šventyklos uždanga perplyšo pusiau, akmenys trupėjo, pragaras mirusiuosius paleido. O mes lenkiamės tai vietai, kur stovėjo tyriausios Tavo kojos, giedami: „Aleliuja!“.

9 ikas
Gražbyliai oratoriai negali rasti deramų padėkos žodžių už Tavo prisiimtą kančią, Žmones Mylintysis. Mūsų sielos ir kūnai, širdys ir kūno nariai sugrudę Tai gieda:

Jėzau, Prikaltasis prie Kryžiaus, prikalk ir panaikink mano nuodėmių raštą.
Jėzau, visiems rankas ant Kryžiaus ištiesęs, pritrauk prie Savęs ir mane, paklydėlį.
Jėzau, avių Vartai pradurtu šonu, atvesk mane per Savo žaizdas į Savo vestuvių menę.
Jėzau, kūnu nukryžiuotas, nukryžiuok ir mano kūną su jo aistromis bei geiduliais.
Jėzau, numiręs kančiose, tegu mano širdis negeidžia nieko kito regėti, tik Tave Nukryžiuotąjį.
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo karalystę.

10 kondakas
Norėdamas išgelbėti pasaulį, Tu gydei akluosius, luošuosius, raupsuotuosius, nebylius ir kurčiuosius, piktąsias dvasias išvarinėjai. Tavo tautiečiai, kankinami nesupratimo, neapykantos ir pavydo, prikalė Tave prie Kryžiaus, nežinodami, kad verta Tau giedoti: „Aleliuja!“

10 ikas
Amžinasis Karaliau, Jėzau, visas kenti už mano nesusilaikymą, padaryk mane visą tyru, visame kame pavyzdį mums teik, kad sektume Tavo keliu, giedodami:

Jėzau, nepažįstamoji Meile, Tu nukryžiavusiems Tave to neįskaitei kaip nuodėmės.
Jėzau, su ašaromis ir verksmu Alyvų sode meldęsis, mokyk melstis ir mane.
Jėzau, visas pranašystes apie Tave išpildęs, pripildyk mano širdį gėrio troškimu
Jėzau, Savo dvasią į Tėvo rankas atidavęs, mano mirties valdą priimki dvasią mano.
Jėzau, Savo drabužius pasidalyti leidęs, švelniai atskirk mano sielą nuo kūniškumo.
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo karalystę.

11 kondakas
Tavo Nekalčiausioji Motina Tau švelniai giedojo: „Net jei ir žengi ant Kryžiaus, bet žinau, kad prieš aušrą iš įsčių Amžinasis Tėvas pagimdė Tave, matau, kad visa kūrinija kenčia su Tavimi kartu. Atiduodi Savo dvasią Tėvui, - priimk ir manąją, ir niekad nepalik Manęs, Tau giedančios: „Aleliuja!“

11 ikas
Tarsi žvakė prie Kryžiaus degdama Tau motiniška meile, Nekalčiausioji Mergelė buvo apimta skausmo, kai Tu, Teisumo Saulė, leidaisi į kapo olą. Su Jos ir mūsų šias širdžių maldas priimk:

Jėzau, iškeltas ant Kryžiaus, mus, puolusius pakelk ir pas Tėvą vesk.
Jėzau, skaisčiajam mokiniui Tu patikėjai Visuomet Mergelę Savo Motiną, ir mus pamokyki tyrumo bei skaistumo.
Jėzau, Tave Dievą Žodį pagimdžiusiai, teologą mokinį pavedęs, patikėk ir mus visus Jos motiniškai globai.
Jėzau, pasaulio ir pragarų Nugalėtojai, įveiki mumyse gyvenančius netikėjimą, puikybę, akių geismą.
Jėzau, mirties valdžią panaikinęs, nuo amžinosios mirties mane išgelbėk.
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo karalystę.

12 kondakas
Savo malonę suteik man, Jėzau, mano Dieve. Priimki mane, kaip priėmei Juozapą su Nikodemu, kad tarsi švarią drobulę galėčiau atnešti Tau savo sielą, ir patepčiau Tyriausią Tavo Kūną, tarsi kape, Savo širdyje dorybėmis, giedodamas: „Aleliuja!“

12 ikas
Apgiedodami Tavo laisva valia patirtą nukryžiavimą, mes lenkiamės Tavo kančiai, Kristau ir tikime su šimtininku, kad tikrai esi Dievo Sūnus, ateisiantis debesyse, garbėjė ir šlovėje. Tada nesugėdink mūsų, Tavo Krauju atpirktųjų ir Tau giedančių:

Jėzau sopulingasis, Tavo Motinos raudos užtarimu išlaisvink mus iš amžinojo verksmo.
Jėzau, visų paliktasis, nepalik manęs vieno mano mirties valandą.
Jėzau, kurio kojas Magdalietė lietė, priimk mane kartu su ja.
Jėzau, su išdaviku ir Tave nukryžiavusiaisiais manęs neteisk.
Jėzau, su geruoju plėšiku priimki mane Rojun.
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo karalystę.

13 kondakas
Ak, Jėzau Kristau, Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes! Priimki menką iš visos sielos atnašaujama mūsų dėkojama ir išgydyk mus Savo išganinga kančia nuo visokių sielos ir kūno ligų, apsaugok mus Savo Kryžiumi nuo regimu ir neregimu priešų, ir atėjus mirties valandai nepalik mūsų, kad per Tavo mirtį mes būtume apsaugoti nuo amžinosios mirties, ir amžinai giedotume Tau: „Aleliuja!“ (3 kartus)

1 ikas
Neprisiėmei angelo prigimties, bet dėl manęs, būdamas Dievas, tapai žmogumi ir dėl nuodėmės negyvą žmogų Savo gyvybę teikiančiu Kūnu ir Krauju atgaivinai. Todėl, už tokią meilę Tau dėkodami, mes giedame:

Jėzau, Dieve, Amžinoji Meile, Kuri mus, iš dulkių kilusius išgelbėjai,
Jėzau, Beribis Gailestingume, Kuris pas nupuolusius žmonės nužengei,
Jėzau, mūsų kūnu apsivilkęs, ir Savo mirtimi mirties valdžią nugalėjęs,
Jėzau, Dieviškaisiais Savo Sakramentais mus darantis panašius į Dievą,
Jėzau, Savo kančia ir Kryžiumi visą pasaulį atpirkęs,
Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo Karalystę.

1 kondakas

Nenugalimasis Karvedy, dangaus ir žemės Viešpatie, Tave, Nemirtingąjį Karalių ant Kryžiaus kabantį regėdama visa kūrinija persimainė: dangus nustėro, žemės pamatai drebėjo. O mes, nevertieji, dėkingai lenkdamiesi Tavo kančiai, prisiimtai dėl mūsų, kartu su plėšiku Tavęs maldaujame:

Jėzau, Dievo Sūnau, prisimink mus, kai ateisi į Savo karalystę.

Prokimenas, 4 tonas
• Jie pasidalijo mano drabužius,/ dėl mano apdaro metė burtą
• Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?

Evangelijos skaitinys

Prieš skaitinį: Garbė, Tavo kančiai Viešpatie

Pirmoji Pasija Mt 26-27
Antroji Pasija Mk 14-15
Trečioji Pasija Lk 22-23
Ketvirtoji Pasija Jn 18-19

Po skaitinio: Garbė, Tavo šventai kantrybei Viešpatie

Antifona - „Šiandien ant Kryžiaus kabo...“
Šiandien ištiesęs rankas ant Kryžiaus kabo Tas,/ kuris ištiesė žemę viršum vandenų.
Erškėčių vainiku karūnuojamas/ Didysis Karalius angelų.
Netikru purpuru apsiaučiamas Tas,/ kuris dangų debesimis aprengė.
Antausius kenčia/ Jordane išlaisvinęs Adomą.
Vinimis kalamas Bažnyčios Jaunikis,/
ietimi perdūriamas Mergelės Sūnus.

Mes lenkiamės Tavo kančiai, Kristau.
Mes lenkiamės Tavo kančiai, Kristau.
Mes lenkiamės Tavo kančiai, Kristau.

Leisk pažinti mums ir Tavo šlovingąjį prisikėlimą.

Malda 1 ir 3 Pasijos metu
Viešpatį maldaukime.
Viešpatie Jėzau Kristau, Gyvojo Dievo Sūnau, dangaus ir žemės Sutverėjau, pasaulio Gelbėtojau, štai aš nevertas ir labiausiai nusidėjęs iš visų žmonių, nusižemindamas lenkiu savo širdies kelius prieš Tavo didybės šlovę ir pagerbiu Tavo Kryžių bei Kančią. Dėkoju Tau, visų Karaliui ir Dievui, kad teikeisi kaip žmogus patirti triūsą ir sunkumus, išbandymus bei kančią, kad būtum mūsų bendrakentėtojas ir pagalbininkas, gelbėtojas liūdesio, nepritekliaus, kančios metu.
Žinau, Visagalis Viešpatie, kad visi šie dalykai Tau nebuvo būtini, bet dėl mūsų žmonių ir dėl mūsų išganymo patyrei Kryžių, kad atpirktum mus iš žiauriosios priešo nelaisvės.
Ką, tad, galėčiau Tau atnešti atsidėkodamas, Mylintysis Žmones, dėkodamas, kad kentėjai už mane, nusidėjėlį?
Nežinau, nes mano kūnas ir siela, visos malonės ateina iš Tavęs. Viskas, ką turiu, yra Tavo ir aš pats esu Tavo.
Pasitikėdamas tik tavo begaline atjauta ir gailestingumu, Viešpatie, aš šlovinu Tavo šventąją kantrybę, aš aukštinu Tavo neapsakomą kančią, aš pagerbiu Tavo begalinį gailestingumą, aš lenkiuosi Tavo tyriausiajai Kančiai ir su meile bučiuodamas Tavo žaizdas, šaukiu: pasigailėk manęs, nusidėjėlio, padaryk, kad Tavo Kryžiaus kančia nebūtų manyje bevaisė, kad galėčiau per tikėjimą čia žemėje dalyvauti Tavo kančioje, o danguje išvysti Tavo karalystės šlovę.

Malda 2 ir 4 Pasijos metu
Viešpatį maldaukime.
Už mus ant Kryžiaus Prikaltasis Jėzau Kristau, Viengimi Dievo Tėvo Sūnau, gailestingumo, meilės ir maloningumo Gelme! Žinau, kad dėl mano nuodėmių iš didelės Tavo meilės žmonėms teikeisi ant Kryžiaus išlieti Savo Kraują, kurį aš, nelaimingas ir nedėkingas, iki šiol niekinau savo piktais darbais. Todėl iš kaltybės ir netyrumo gelmių savo dvasios akimis pažvelgęs į Tave, mano Išganytoją, kabantį ant Kryžiaus, nusižemindamas ir tikėdamas patikiu save Tavo gailestingumo kupinų žaizdų gelmei, prašydamas mano nuodėmių atleidimo ir palaido gyvenimo ištaisymo. Būk man gailestingas, mano Valdove ir Teisėjau. Neatstumk manęs nuo Savojo Veido, bet galingiausiąja Tavo ranka Pats atversk mane ir nukreipk į tikrąjį atgailos kelią, kad nuo šiandien pradėčiau darbuotis savo išganymui.

Savo dieviškąja kančia sutramdyk mano kūno geidulius.
Savo išlietuoju Krauju apvalyk mano dvasios nešvarumus.
Nukryžiavimu nukryžiuok mane pasauliui su jo pagundomis bei įnoriais.
Savo Kryžiumi apsaugok mane nuo neregimų priešų, gaudančių mano sielą.
Savo pergalingomis kojomis sustabdyk mano kojas, kad nežengtų jokiu piktu keliu.
Savo pergalingomis rankomis sulaikyk mano rankas, kad nedarytų jokio nepatinkančio Tau darbo.
Prikaltas kūnu, prikalk dievobaimingumu mano kūną, kad nelinkčiau į blogį ir daryčiau, kas gera Tavo akyse.
Palenkęs Savo galvą ant Kryžiaus, palenk mano išdidžią galvą link žemės, kad įgyčiau nuolankumo.
Savo erškėčių vainiku apsaugok mano ausis, kad negirdėčiau, kas man nenaudinga.
Actą lūpomis ragavęs, apsaugok mano netyrąsias lūpas.
Ietimi perdūrus šoną turėjęs atvirą širdį, sutverk manyje tyrą širdį.
Visomis Savo žaizdomis perverk mane Savo meile, kad Tave, mano Viešpatį mylėčiau visa širdimi, visa siela, visu protu.

Duok man, būdamas klajoklis bei beturtis, kur galvą priglausti.
Duok man Save Maloningiausiąjį, išlaisvinantį mano sielą iš mirties.
Duok man Save Saldžiausiąjį, pamaloninantis mane liūdesio ir išbandymų metu Savo meilės saldybe.
Tave rūstinau, nuo Tavęs bėgau ir savo darbais prie Kryžiaus kaliau, bet dabar mylėsiu, džiaugsmingai priimsiu ir mielai nešiu kryžių iki pat gyvenimo galo. 

Daugiau neleisk, Maloningiausiasis mano Atpirkėjau, jokių mano piktų norų įgyvendinti, kad nebebūčiau pavergtas many karaliavusios nuodėmės. Tebūnie Tavo valia, trokštanti mano išganymo. Jai save pavesdamas Tave, Nukryžiuotąjį mano Viešpatį, širdies akimis regėdamas maldauju iš sielos gelmių, kad kai siela ruošis palikti mano kūną, tik Tave Nukryžiuotąjį regėčiau į Savo rankų globą mane priimantį ir nuo padangių piktųjų dvasių ginantį, apgyvendinantį mane su atsivertusiais ir atgaila pelniusiais Tavo malonę nusidėjėliais. Amen.

PARAMA

Galite mus paremti:

VšĮ Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centras
Sąsk. nr. (IBAN): LT487300010173170576
(Pervedimams iš užsienio: SWIFT: HABALT22)

Arba:
Contribee PayPal


Populiarūs įrašai