Kaip melstis kapinėse?




Ortodoksai, lankydami kapines, be įprastų pagarbos ženklų turėtų pagerbti mirusįjį ir asmenine malda, kuri palaiko mirusįjį (arba, kaip sakoma krikščioniškai - užmigusįjį, nes jis dar kelsis). Paprastai yra sakoma/giedama litija už mirusįjį. Pasimeldus litija, gerai pabūti tyloje, prisiminti mirusįjį, pasimelsti savais žodžiais.


Litija už mirusįjį

Šventųjų Tėvų maldų užtarimu, Viešpatie Jėzau Kristau, mūsų Dieve, pasigailėk mūsų! Amen.

Šventas Dieve, Šventas Galingasai, Šventas Nemirtingasai, pasigailėk mūsų (3 k.)
Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ir dabar, ir visados, ir per amžių amžius. Amen.
Švenčiausioji Trejybe, pasigailėk mūsų; Viešpatie, nuvalyk mūsų nuodėmes; Valdove, atleisk mūsų nusikaltimus; Šventasis, aplankyk ir išgydyk mūsų negalias dėl Savo vardo.

Viešpatie, pasigailėk (3 k.)

Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ir dabar, ir visados, ir per amžių amžius. Amen.

Tėve mūsų, Kuris esi danguje!
Teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo Karalystė,
teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams;
ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto.

Viešpatie, pasigailėk. (12 k.)

Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ir dabar, ir visados, ir per amžių amžius. Amen.

90 psalmė

Ateikite, pagarbinkime Karalių, mūsų Dievą!
Ateikite, pagarbinkime ir parpulkime kniūbsti prieš Kristų – Karalių, mūsų Dievą!
Ateikite, pagarbinkime ir parpulkime kniūbsti prieš Patį Kristų – Karalių ir Dievą mūsų!

Žmogau, kurį Aukščiausias globoja,
kuris gyveni Visagalio pavėsy,
Viešpačiui tarki: „O mano Dieve,
prieglobsti mano, tvirtove, tavim aš viliuosi“. –

Jis tave gelbi nuo medžiotojų kilpos
ir nuo mirtį nešančio maro.
Tave jisai dengs savo plunksnom,
po jo sparnais tu slėptis galėsi.

Jo ištikimybė – tau priedanga, skydas.
Tavęs naktimis neišgąsdins pabaisos,
nei dieną – skriejančios strėlės,
nei tamsoje siaučiantis maras,
nei pražūtinga karšto dienovidžio rykštė.

Nors tau iš kairės tūkstančiai kristų, o iš dešinės - net tūkstančių tūkstančiai, tu nepaliestas liksi.
Bet tu tik akį užmeski, ir pamatysi, koks nusidėjėlių atpildas laukia.
Tikrai tavo priebėga - Viešpats, Aukščiausiąjį pasirinkai sau gynėju.

Tau neatsitiks nieko pikto, prie tavo namų neprisiartins jokia nelaimė,
nes angelams Dievas liepia sergėt kiekvieną tavo gyvenimo žingsnį.
Nešios tave jie ant rankų, kad kartais kojos į akmenį neužsigautum.

Angis tu mindžiosi, žalčius, slibiną, liūtą sutrypsi.
"Kad glaudžias žmogus prie manęs, tai jį išvaduoju, aš apginu jį, kad jis mano vardą pažįsta.
Kai jis manęs šauksis, aš jį išklausysiu, sielvarte su juo drauge būsiu, išgelbėsiu jį ir jam garbę suteiksiu.
Duosiu aš jam ilgą amžių, savo išganymą leisiu išvysti".

Troparas, t. 4:
Duok atilsį su teisiųjų sielomis ir užmigusiojo [-iųjų] Savo tarno [-ų] vėlei [-ėms],/ išsaugodamas ją [jas] palaimintajam gyvenimui/ pas Tave, žmones Mylintis./

Tavo paunksmėje, Viešpatie,/ kur visi šventieji ilsisi,/ duok atilsį ir Savo tarno [-ų] vėlei [-ėms], nes esi vienintelis Mylintis Žmones.

Garbė[1]: Tu esi Dievas, nužengęs į pragarus ir surakintųjų pančius nutraukęs,/ Pats ir Savo tarno [-ų] vėlei [-ėms] duok atilsį/

Ir dabar[2]: O, Vienintelė Skaisčiausioji Mergele, Dievą nekaltai pagimdžiusi,/ melsk jo vėlei [jų vėlėms] išganymo!

Katizmatikas, t.4:
Su teisiaisiais Savo tarnui [-nams] atilsį duok, o, mūsų Išganytojau,/ ir jį [juos] priimki į buveines Savo!/ Atleisk, kaip parašyta, o Gerasai, visas jo [jų] laisva valia ar nevalingai padarytas nuodėmes/ ir viską, kas sąmoningai ar nesąmoningai padaryta, Žmonių Mylėtojau.

Kondakas, t. 8:
Su šventaisiais duok atilsį,/ Kristau,/ Savo tarno vėlei [tarnų vėlėms],/ kur nėra nei kančios, nei sielvarto, nei dejonių,/ bet tik nesibaigiantis gyvenimas.

Ikas
Tu esi Vienintelis Nemirtingasis,/ sukūręs ir padaręs žmogų;/ mes - žemiški, iš žemės dulkių buvome sutverti/ ir į tas pačias dulkes keliausime,/ kaip Tu paliepei, sukūręs mane ir man taręs:/ „dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“./ Ten visi mes, mirtingieji, grįšime, laidotuvių raudą perkeisdami į giesmę:/ Aleliuja, aleliuja, aleliuja!“

Pabaiga
Išties verta šlovinti Tave, Dievo Gimdytoją,
Visada palaimintą ir nekalčiausiąją,
Ir mūsų Dievo Motiną:
Garbingesnę už cherubinus,
Ir nepalyginamai šlovingesnę už Serafinus,
Dievą Žodį pagimdžiusią
Ir mergelè išlikusią,
Tikrąją Dievo Gimdytoją – Tave aukštiname.

Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ir dabar, ir visados, ir per amžių amžius. Amen.

Viešpatie, pasigailėk (3 k.)

Šventųjų Tėvų maldų užtarimu, Viešpatie Jėzau Kristau, mūsų Dieve, pasigailėk mūsų! Amen.

Amžinas atminimas! (3 k.)

Meldžiantis už vyrą sakome - tarnas, tarno.
Už moterį - tarnaitė, tarnaitės.
Už daug žmonių - tarnai, tarnų.

Litiją galima melstis ir namie.


[1] Skaitome: „Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai“
[2] Skaitome: „ir dabar, ir visados, ir per amžių amžius. Amen“

Populiarūs įrašai