Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija apie krikščioniškąjį nacionalizmą, karą ir svetingumą
Rugsėjo 18–19 d. Lietuvos katalikų mokslo akademijoje Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Krikščioniškasis nacionalizmas, karas ir svetingumas: krikščionys Vidurio ir Rytų Europos pasienio kraštuose globalios įtampos laikais“. Konferencija buvo rugsėjo 17–20 d. Vilniuje vykusios „Oikosnet Europe“ generalinės asamblėjos studijų programos dalis.
Pagrindinį pirmosios dienos pranešimą skaitė ortodoksų teologas kun. prof. dr. Cyril Hovorun. Jo pranešimas buvo skirtas pilietinės ir politinės religijos sampratoms bei jų reikšmei aiškinant rusiškojo civilizacinio išskirtinumo ideologiją. Po pranešimo vykusioje diskusijoje buvo svarstoma, ar toks krikščionybės susiejimas su politine ir nacionaline ideologija yra specifinis Rusijos reiškinys, ar platesnė problema, galinti pasireikšti skirtingose krikščioniškose tradicijose ir visuomenėse. Diskusijoje dalyvavo C. Hovorun, „Oikosnet Europe“ prezidentė Katerina Karkala-Zorba ir kun. dr. Gintaras Sungaila.
Antrąją konferencijos dieną Evangelinės akademijos Berlyne direktorė dr. Friederike Krippner kalbėjo apie protestantiškąją taikos etiką dabartinės tarptautinės įtampos sąlygomis, o Europos ekumeninio taikos tinklo „Church and Peace“ vicepirmininkė Maria Biedrawa, remdamasi Dietricho Bonhoefferio patirtimi, svarstė, ko istorija gali išmokyti krikščionis susiduriant su nacionalizmo iššūkiais. Po pranešimų dalyviai diskutavo mažose grupėse ir dalijosi savo šalių bei Bažnyčių patirtimi.
Atskira sesija buvo skirta krikščionybės ir nacionalizmo santykiui Vidurio ir Rytų Europoje. Lundo universiteto tyrėjas Tornike Metreveli analizavo karo Ukrainoje ir ortodoksinės krikščionybės sąsajas bei skirtingus religinius karo aiškinimus. Vilniaus universiteto politologė dr. Rosita Garškaitė-Antonowicz aptarė pačios „krikščioniškojo nacionalizmo“ sąvokos taikymo problemas skirtinguose nacionaliniuose kontekstuose. Taip pat buvo pristatytas ukrainiečių religijos istoriko dr. Serhii Shumylo tyrimas apie šv. Lauryno Černihoviečio vardu skleidžiamų „pranašysčių“ formavimą ir jų naudojimą nacionalistiniuose bei karo naratyvuose. Sesiją moderavo kun. dr. Gintaras Sungaila.
Konferenciją užbaigė diskusija apie tai, kaip Bažnyčios ir kitos religinės organizacijos galėtų reaguoti tais atvejais, kai krikščioniški simboliai, kalba ar autoritetas panaudojami nacionalistiniams ir karo tikslams. Viena pagrindinių visą konferenciją lydėjusių sąvokų buvo svetingumas – kaip krikščioniška laikysena kito, svetimojo ir net priešiškai suvokiamo žmogaus atžvilgiu bei kaip alternatyva tapatybei, kuri kuriama atskiriant „savus“ nuo „svetimų“. Baigiamojoje diskusijoje dalyvavo F. Krippner, kun. Vladimiras Seliavko ir R. Garškaitė-Antonowicz.
Konferencija buvo platesnės „Oikosnet Europe“ generalinės asamblėjos dalis. Susitikimas Vilniuje prasidėjo rugsėjo 17 d. ortodoksų Vakarinėmis pamaldomis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčioje, o sekmadienį asamblėjos dalyviai meldėsi Vilniaus Švenčiausiosios Trejybės ortodoksų parapijoje ir susitiko su vietos bendruomene. „Oikosnet Europe“ vienija įvairių krikščioniškų tradicijų akademijas, švietimo ir tyrimų centrus visoje Europoje.
Konferenciją rengiant bendradarbiavo „Oikosnet Europe“, Krikščionių ortodoksų švietimo ir tyrimų institutas, Lietuvos katalikų mokslo akademija ir „Koinonia“ fondas.
Nuotraukose – konferencijos akimirkos.
.png)
.png)
.png)
Atskira sesija buvo skirta krikščionybės ir nacionalizmo santykiui Vidurio ir Rytų Europoje. Lundo universiteto tyrėjas Tornike Metreveli analizavo karo Ukrainoje ir ortodoksinės krikščionybės sąsajas bei skirtingus religinius karo aiškinimus. Vilniaus universiteto politologė dr. Rosita Garškaitė-Antonowicz aptarė pačios „krikščioniškojo nacionalizmo“ sąvokos taikymo problemas skirtinguose nacionaliniuose kontekstuose. Taip pat buvo pristatytas ukrainiečių religijos istoriko dr. Serhii Shumylo tyrimas apie šv. Lauryno Černihoviečio vardu skleidžiamų „pranašysčių“ formavimą ir jų naudojimą nacionalistiniuose bei karo naratyvuose. Sesiją moderavo kun. dr. Gintaras Sungaila.
Konferenciją užbaigė diskusija apie tai, kaip Bažnyčios ir kitos religinės organizacijos galėtų reaguoti tais atvejais, kai krikščioniški simboliai, kalba ar autoritetas panaudojami nacionalistiniams ir karo tikslams. Viena pagrindinių visą konferenciją lydėjusių sąvokų buvo svetingumas – kaip krikščioniška laikysena kito, svetimojo ir net priešiškai suvokiamo žmogaus atžvilgiu bei kaip alternatyva tapatybei, kuri kuriama atskiriant „savus“ nuo „svetimų“. Baigiamojoje diskusijoje dalyvavo F. Krippner, kun. Vladimiras Seliavko ir R. Garškaitė-Antonowicz.
Konferencija buvo platesnės „Oikosnet Europe“ generalinės asamblėjos dalis. Susitikimas Vilniuje prasidėjo rugsėjo 17 d. ortodoksų Vakarinėmis pamaldomis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčioje, o sekmadienį asamblėjos dalyviai meldėsi Vilniaus Švenčiausiosios Trejybės ortodoksų parapijoje ir susitiko su vietos bendruomene. „Oikosnet Europe“ vienija įvairių krikščioniškų tradicijų akademijas, švietimo ir tyrimų centrus visoje Europoje.
Konferenciją rengiant bendradarbiavo „Oikosnet Europe“, Krikščionių ortodoksų švietimo ir tyrimų institutas, Lietuvos katalikų mokslo akademija ir „Koinonia“ fondas.
Nuotraukose – konferencijos akimirkos.
.png)
.png)
.png)
