Užuojauta tikintiesiems ir dvasininkams dėl metropolito Chrizostomo mirties
Metropolitas Chrizostomas visada buvo dialogo su skirtingų konfesijų krikščionimis šalininkas. Iki paskyrimo į Lietuvą dešimt metų dirbdamas Maskvos patriarchato Išorės ryšių skyriaus pirmininko pavaduotojo pareigose nemažai prisidėjo prie suartėjimo su kitomis krikščionių bendrijomis, šią gerą patirtį atvežė ir į Lietuvą. Jam vadovaujant Maskvos patriarchato vyskupijos dvasininkai Lietuvoje aktyviau įsitraukė į ekumeninį sąjūdį. Nepaisant konservatyviau nusistačiusių tikinčiųjų reakcijų, metropolitas suprato dialogo bei vienybės svarbą ir sutvirtino gerus Lietuvos krikščionių ortodoksų (stačiatikių) santykius su Katalikų, Liuteronų, Reformatų ir kitomis krikščionių Bažnyčiomis.
Jo Eminencija tarnavo Lietuvoje itin sudėtingu, lūžiniu metu – kuomet buvo ginama Lietuvos nepriklausomybė. Metropolitas Chrizostomas nedvejodamas pasirinko kelią kartu su Lietuva. Savo laiku jis suvaidino svarbų vaidmenį stengiantis integruoti Vilniaus-Lietuvos vyskupiją į nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, net ir žinodamas, jog ir čia, ir Maskvoje ne visi patenkinti tokia jo pozicija. Nepaisydamas prieštaraujančių balsų, jis rinkdavosi tai, ką laikė teisinga ir reikalinga Bažnyčiai.
Jo iškeliavimas amžinybėn palietė visą Lietuvos krikščionių ortodoksų (stačiatikių) bendriją. Jo įšventinti kunigai šiandien tarnauja ir Konstantinopolio patriarchato bažnyčiose Lietuvoje, daugybę tikinčiųjų įkvėpė jo krikščioniškos drąsos pavyzdys. Tegul jo siela ilsisi šviesoje ir ramybėje, o jo palikimas tęsiasi per tuos, kuriuos jis palietė savo meile ir rūpesčiu.
Visuotinio patriarcho egzarchas Lietuvoje
Kun. vien. Justinas Kiviloo