Pasaulio ortodoksų naujienų apžvalga (spalio 27 - lapkričio 2 d.)
 |
| Aleksandrijos patriarchas Teodoras. Foto: orthodoxtimes.com |
ALEKSANDRIJA
Aleksandrijos patriarchas Teodoras savo kalboje Kretoje, kur jam buvo suteiktas Retimno savivaldybės garbės piliečio vardas, palietė antikanoninės Rusijos Bažnyčios invazijos į Afrikos žemyną temą.
Jis pabrėžė: „Aleksandrijos patriarchatas visada pakeldavo savo balsą prieš visų formų smurtą, neteisybę ir išnaudojimą.
Nedvejodami garsiai smerkiame neteisėtą Rusijos Bažnyčios kišimąsi, kuri, deja, nepaisė visų Bažnytinės teisės tvarkos principų. Pasaulietiniais metodais ir finansine įtaka ji siekia sugriauti tai, ką mūsų Tėvai ir Visuotiniai susirinkimai gynė šimtmečiais.
Mes ir toliau kiekviena proga kartosime raginimą „Tvirtai stovėti“ ir ryžtingai sieksime išsaugoti šventas tradicijas ir vertybes, kurias gavome ir kurias turime perduoti ateities kartoms“.
RUMUNIJA
Savo kalboje XVI Nacionaliniame bažnytinės muzikos festivalyje-konkurse „Šlovink Viešpatį“ Rumunijos patriarchas Danielius pabrėžė svarbų bažnytinės muzikos vaidmenį skatinant žmogaus dvasinį augimą.
„Bažnyčios muzika“, – pažymėjo patriarchas Danielius, – „pagrįsta bibliniais ir himnografiniais tekstais, įkūnija ne tik auklėjamąjį, socialinį ir eucharistinį vaidmenį, bet ir yra dvasinės sveikatos balzamas“.
Aleksandrijos patriarchas Teodoras savo kalboje Kretoje, kur jam buvo suteiktas Retimno savivaldybės garbės piliečio vardas, palietė antikanoninės Rusijos Bažnyčios invazijos į Afrikos žemyną temą.
Jis pabrėžė: „Aleksandrijos patriarchatas visada pakeldavo savo balsą prieš visų formų smurtą, neteisybę ir išnaudojimą.
Nedvejodami garsiai smerkiame neteisėtą Rusijos Bažnyčios kišimąsi, kuri, deja, nepaisė visų Bažnytinės teisės tvarkos principų. Pasaulietiniais metodais ir finansine įtaka ji siekia sugriauti tai, ką mūsų Tėvai ir Visuotiniai susirinkimai gynė šimtmečiais.
Mes ir toliau kiekviena proga kartosime raginimą „Tvirtai stovėti“ ir ryžtingai sieksime išsaugoti šventas tradicijas ir vertybes, kurias gavome ir kurias turime perduoti ateities kartoms“.
RUMUNIJA
Savo kalboje XVI Nacionaliniame bažnytinės muzikos festivalyje-konkurse „Šlovink Viešpatį“ Rumunijos patriarchas Danielius pabrėžė svarbų bažnytinės muzikos vaidmenį skatinant žmogaus dvasinį augimą.
„Bažnyčios muzika“, – pažymėjo patriarchas Danielius, – „pagrįsta bibliniais ir himnografiniais tekstais, įkūnija ne tik auklėjamąjį, socialinį ir eucharistinį vaidmenį, bet ir yra dvasinės sveikatos balzamas“.
KONSTANTINOPOLIS
Visuotinis patriarchas Baltramiejus Turkijos Respublikos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kvietimu antradienį, spalio 29 d., atvyko į Ankarą, kur kartu su kitais religiniais lyderiais prezidentūroje dalyvavo priėmime šalies nacionalinės dienos proga.
RUMUNIJA
Praėjusią savaitę vyko Rumunijos Ortodoksų Bažnyčios Šventojo Sinodo posėdžiai.
Šventasis Sinodas priėmė nemažai sprendimų dėl rumunų sielovados namuose ir užsienyje.
Tarp jų buvo šie: 2026-uosius metus Rumunijos patriarchatas paskelbė „krikščioniškos šeimos ganytojo atminimo metais“ ir „šventųjų moterų atminimo metais“. Patvirtinti pagrindiniai Rumunijos ortodoksų Bažnyčios autokefalijos pripažinimo 140-ųjų metinių ir jos pakėlimo į patriarchato statusą 100-mečio rengimo, organizavimo ir minėjimo renginiai. Į Rumunijos ortodoksų Bažnyčios sinodinę sinaksę buvo įtrauktas šventasis kankinys Lupusas iš Salonikų, kurio atminimas yra spalio 27 d. Buvo patvirtinti 16 naujai kanonizuotų šventųjų tekstai ir pamaldos.
Patriarchatas su apgailestavimu pažymėjo, kad Ukrainos valdžia neribotam laikui atidėjo religinės asociacijos „Ukrainos rumunų ortodoksų Bažnyčia“ teisinį pripažinimą. Šventasis Sinodas patvirtino, kad Rumunijos vyriausybės centrinės valdžios institucijos toliau stengsis patenkinti šį prašymą.
Visuotinis patriarchas Baltramiejus Turkijos Respublikos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kvietimu antradienį, spalio 29 d., atvyko į Ankarą, kur kartu su kitais religiniais lyderiais prezidentūroje dalyvavo priėmime šalies nacionalinės dienos proga.
RUMUNIJA
Praėjusią savaitę vyko Rumunijos Ortodoksų Bažnyčios Šventojo Sinodo posėdžiai.
Šventasis Sinodas priėmė nemažai sprendimų dėl rumunų sielovados namuose ir užsienyje.
Tarp jų buvo šie: 2026-uosius metus Rumunijos patriarchatas paskelbė „krikščioniškos šeimos ganytojo atminimo metais“ ir „šventųjų moterų atminimo metais“. Patvirtinti pagrindiniai Rumunijos ortodoksų Bažnyčios autokefalijos pripažinimo 140-ųjų metinių ir jos pakėlimo į patriarchato statusą 100-mečio rengimo, organizavimo ir minėjimo renginiai. Į Rumunijos ortodoksų Bažnyčios sinodinę sinaksę buvo įtrauktas šventasis kankinys Lupusas iš Salonikų, kurio atminimas yra spalio 27 d. Buvo patvirtinti 16 naujai kanonizuotų šventųjų tekstai ir pamaldos.
Patriarchatas su apgailestavimu pažymėjo, kad Ukrainos valdžia neribotam laikui atidėjo religinės asociacijos „Ukrainos rumunų ortodoksų Bažnyčia“ teisinį pripažinimą. Šventasis Sinodas patvirtino, kad Rumunijos vyriausybės centrinės valdžios institucijos toliau stengsis patenkinti šį prašymą.
SERBIJA
Praėjusią savaitę Serbijos patriarchas Porfirijus įteikė Šv. Sabos pirmojo laipsnio ordiną – aukščiausią Serbijos Bažnyčios apdovanojimą – garsiam Rusijos režisieriui ir prieštaringai vertinamam propagandistui Nikitai Mikhalkovui. Pastaraisiais metais Nikita Michahalkovas ne kartą viešai pasisakė už Rusijos karą prieš Ukrainą.
Ordino pristatymas įvyko po spektaklio „12“, pastatyto Belgrade pagal Mihalkovo scenarijų. Serbijos ortodoksų Bažnyčios aukščiausiojo apdovanojimo laiške, teigiama, kad Nikita Mikhalkovas apdovanotas už jo neišmatuojamą indėlį į ortodoksų etoso ir kultūros pristatymą pasaulyje, o ypač už brolišką pagalbą ir nesavanaudišką meilę, kuri visada rodoma Serbijai.
GRAIKIJA
Senovės Bizantijos bazilikos dalis, kuri, kaip manoma, datuojama VI amžiumi, praėjusią vasarą buvo aptikta šiaurinėje Evijos gyvenvietėje Orėjoje tiesiant kanalizacijos tinklą.
Vėlesnių kasinėjimų metu buvo aptikti sienų, formuojančių apsides pamatai bei plytomis išklotos grindys. Sienos buvo pastatytos iš grubaus akmens, plytelių ir molio, padengtos plonu tinko sluoksniu.
Apsidės kampuose stovėjo dvi didelės kvadratinės kolonos su dviem laiptais, išdėstytais vidinėse jų pusėse. Kasinėjimų metu buvo aptikti du geležiniai kryžiai ir bronzinis žiedas, kuriais buvo pritvirtintos lempos. Bazilika yra aplink senesnio visuomeninio pastato perimetrą, galbūt dar senesnės bazilikos.
Šis atradimas reikšmingai prisideda prie istorinio Bizantijos kultūros supratimo regione.
Praėjusią savaitę Serbijos patriarchas Porfirijus įteikė Šv. Sabos pirmojo laipsnio ordiną – aukščiausią Serbijos Bažnyčios apdovanojimą – garsiam Rusijos režisieriui ir prieštaringai vertinamam propagandistui Nikitai Mikhalkovui. Pastaraisiais metais Nikita Michahalkovas ne kartą viešai pasisakė už Rusijos karą prieš Ukrainą.
Ordino pristatymas įvyko po spektaklio „12“, pastatyto Belgrade pagal Mihalkovo scenarijų. Serbijos ortodoksų Bažnyčios aukščiausiojo apdovanojimo laiške, teigiama, kad Nikita Mikhalkovas apdovanotas už jo neišmatuojamą indėlį į ortodoksų etoso ir kultūros pristatymą pasaulyje, o ypač už brolišką pagalbą ir nesavanaudišką meilę, kuri visada rodoma Serbijai.
GRAIKIJA
Senovės Bizantijos bazilikos dalis, kuri, kaip manoma, datuojama VI amžiumi, praėjusią vasarą buvo aptikta šiaurinėje Evijos gyvenvietėje Orėjoje tiesiant kanalizacijos tinklą.
Vėlesnių kasinėjimų metu buvo aptikti sienų, formuojančių apsides pamatai bei plytomis išklotos grindys. Sienos buvo pastatytos iš grubaus akmens, plytelių ir molio, padengtos plonu tinko sluoksniu.
Apsidės kampuose stovėjo dvi didelės kvadratinės kolonos su dviem laiptais, išdėstytais vidinėse jų pusėse. Kasinėjimų metu buvo aptikti du geležiniai kryžiai ir bronzinis žiedas, kuriais buvo pritvirtintos lempos. Bazilika yra aplink senesnio visuomeninio pastato perimetrą, galbūt dar senesnės bazilikos.
Šis atradimas reikšmingai prisideda prie istorinio Bizantijos kultūros supratimo regione.
GRAIKIJA
Graikijos Siro salos teismas bažnyčiai skyrė 200 eurų baudą už bažnyčios varpo skambėjimą. Teismas uždraudė saloje skambinti bažnyčių varpais, išskyrus religinius ir šventyklų tikslus. Tokį sprendimą nulėmė tai, kad bažnyčios varpas buvo sujungtas su laikrodžiu ir skambėjo kas trisdešimt minučių. Byla pateko į teismą, kai salos gyventojas, kurio namai greta šventovės, užginčijo specifinę varpo funkciją ir laimėjo bylą. „Už kiekvieną neteisėtą varpo skambėjimą šventovė pareiškėjui turi sumokėti 200 eurų baudą“, – sakė jo advokatas.
Teismas žengė dar toliau – uždraudė ne tik naudoti varpą kaip laikrodį, bet ir skambinti juo poilsio metu net religiniais tikslais. Tai pirmas kartas, kai Graikijos teismas priėmė tokį sprendimą dėl bažnyčios varpo naudojimo.
Graikijos Siro salos teismas bažnyčiai skyrė 200 eurų baudą už bažnyčios varpo skambėjimą. Teismas uždraudė saloje skambinti bažnyčių varpais, išskyrus religinius ir šventyklų tikslus. Tokį sprendimą nulėmė tai, kad bažnyčios varpas buvo sujungtas su laikrodžiu ir skambėjo kas trisdešimt minučių. Byla pateko į teismą, kai salos gyventojas, kurio namai greta šventovės, užginčijo specifinę varpo funkciją ir laimėjo bylą. „Už kiekvieną neteisėtą varpo skambėjimą šventovė pareiškėjui turi sumokėti 200 eurų baudą“, – sakė jo advokatas.
Teismas žengė dar toliau – uždraudė ne tik naudoti varpą kaip laikrodį, bet ir skambinti juo poilsio metu net religiniais tikslais. Tai pirmas kartas, kai Graikijos teismas priėmė tokį sprendimą dėl bažnyčios varpo naudojimo.
ARMĖNIJA
Katalikosas Garegin II Armėnijos apaštalų bažnyčiai vadovauja 25 metus. 1999 m. spalio 27 d. Armėnų nacionalinės Bažnyčios asamblėjoje Ečmiadzine jis buvo išrinktas visų armėnų vyriausiuoju patriarchu ir katalikosu. Įšventinimas ir intronizavimas įvyko 1999 metų lapkričio 4 dieną.
Armėnijoje Bažnyčia yra svarbi tapatybės formavimo jėga. Katalikosas turi aukštą moralinį autoritetą ir taip pat turi didelę politinę įtaką. Vos prieš kelias savaites, rugsėjo 28 d., po kelerius metus trukusių atnaujinimo darbų Echmiadzin katedra vėl buvo atidaryta. Katalikosas Garegin II skubiai ragina Armėniją vienytis. Bažnyčia, politika ir žmonės turi vienytis. Tik sujungę jėgas armėnų tauta ir valstybė galės garantuoti ateitį ir tuo pačiu atsispirti Azerbaidžano grėsmei, nuolat pabrėžia katalikosas.
BALTARUSIJA
Baltarusijoje valdžia uždraudė religinėms organizacijoms bet kokios formos kritiką valstybei. Religijos reikalų komisaras Aleksandras Rumakas valstybinei žiniasklaidai sakė, kad religinės organizacijos negali kritikuoti valstybės: „Bandymai kritikuoti valstybę, smerkti valstybės veiksmus palaikant viešąją tvarką – visa tai vertinama.
Tarp skirtingų tikėjimų atstovų yra pavyzdžių, kai dvasininkai buvo atsakingi už tam tikrus veiksmus. Čia valstybė parodo, kad bet koks toks atvejis bus vertinamas pagal įstatymus“, – sakė jis.
Remiantis Christian Vision, iki šiol 21 ortodoksų, 31 Romos katalikų, 5 graikų katalikų ir 29 protestantų tarnautojai buvo persekiojami dėl politinių priežasčių. Šiandien 1 ortodoksų ir 2 katalikų kunigai yra politiniai kaliniai.
Katalikosas Garegin II Armėnijos apaštalų bažnyčiai vadovauja 25 metus. 1999 m. spalio 27 d. Armėnų nacionalinės Bažnyčios asamblėjoje Ečmiadzine jis buvo išrinktas visų armėnų vyriausiuoju patriarchu ir katalikosu. Įšventinimas ir intronizavimas įvyko 1999 metų lapkričio 4 dieną.
Armėnijoje Bažnyčia yra svarbi tapatybės formavimo jėga. Katalikosas turi aukštą moralinį autoritetą ir taip pat turi didelę politinę įtaką. Vos prieš kelias savaites, rugsėjo 28 d., po kelerius metus trukusių atnaujinimo darbų Echmiadzin katedra vėl buvo atidaryta. Katalikosas Garegin II skubiai ragina Armėniją vienytis. Bažnyčia, politika ir žmonės turi vienytis. Tik sujungę jėgas armėnų tauta ir valstybė galės garantuoti ateitį ir tuo pačiu atsispirti Azerbaidžano grėsmei, nuolat pabrėžia katalikosas.
BALTARUSIJA
Baltarusijoje valdžia uždraudė religinėms organizacijoms bet kokios formos kritiką valstybei. Religijos reikalų komisaras Aleksandras Rumakas valstybinei žiniasklaidai sakė, kad religinės organizacijos negali kritikuoti valstybės: „Bandymai kritikuoti valstybę, smerkti valstybės veiksmus palaikant viešąją tvarką – visa tai vertinama.
Tarp skirtingų tikėjimų atstovų yra pavyzdžių, kai dvasininkai buvo atsakingi už tam tikrus veiksmus. Čia valstybė parodo, kad bet koks toks atvejis bus vertinamas pagal įstatymus“, – sakė jis.
Remiantis Christian Vision, iki šiol 21 ortodoksų, 31 Romos katalikų, 5 graikų katalikų ir 29 protestantų tarnautojai buvo persekiojami dėl politinių priežasčių. Šiandien 1 ortodoksų ir 2 katalikų kunigai yra politiniai kaliniai.
UKRAINA
Praėjusią savaitę nemažai Ukrainos ortodoksų Bažnyčios vyskupų išreiškė griežtą nesutikimą su praėjusią savaitę Rusijos ortodoksų Bažnyčios sinodo priimtais sprendimais dėl Ukrainos ortodoksų Bažnyčios vyskupijų, esančių Rusijos okupuotose teritorijose. Spalio 24 dieną Rusijos Bažnyčios Sinodas nusprendė nušalinti iš šio Ukrainos ortodoksų Bažnyčios metropolio vadovo posto Donecko ir Mariupolio metropolitą Hilarioną. Anksčiau Rusijos Sinodas panašiai pašalindavo Ukrainos ortodoksų Bažnyčios metropolitus iš kitų okupuotų Ukrainos regionų. Daugybė Ukrainos ortodoksų Bažnyčios vyskupų, vadovaujamų Odesos metropolito Agafangelio, pasmerkė šiuos veiksmus. Jie pabrėžė, kad šios priemonės „buvo imtasi vienašališkai, be išankstinių konsultacijų su Ukrainos ortodoksų bažnyčia, kuri buvo kanoniškai nepriklausoma nuo patriarcho Aleksijaus 1990 m. spalio 27 d. išleidimo Tomos ir patvirtino Ukrainos ortodoksų Bažnyčia, Šventasis Sinodas gegužės mėn. 2022 m. 27 d. Bendrame pareiškime Ukrainos ortodoksų Bažnyčios vyskupai sakė: „Mes, Ukrainos ortodoksų Bažnyčios vyskupai, griežtai smerkiame šį sprendimą kaip nekanonišką, nes bažnyčios teisė reguliuoja tinkamus ortodoksų bažnyčių santykius“. Be to, šiuo sprendimu siekiama pakenkti Ukrainos nepriklausomybei ir kelia grėsmę pačiai Ukrainos ortodoksų bažnyčios egzistavimui, ypač sunkiomis Ukrainos teritorijoje vykstančio karinio konflikto aplinkybėmis. Vyskupų pareiškime taip pat pabrėžiama: „Nekanoniškas ukrainiečių kilmės Donecko metropolito Hilariono nušalinimas ir jo vietoje Rusijos vyskupo paskyrimas atskleidžia Maskvos ketinimą aneksuoti kanoninę Ukrainos ortodoksų bažnyčios teritoriją, keliančią grėsmę jos autonomijai. ir nepriklausomybę“. Galiausiai Ukrainos ortodoksų Bažnyčiios vyskupai daro išvadą: „Mes nepriimame šio sprendimo ir reikalaujame nedelsiant jį atšaukti. Raginame nutraukti agresyvią bažnyčios politiką prieš Ukrainos ortodoksų Bažnyčią ir jos kenčiančią kaimenę, taip pat gerbti Ukrainos ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijos ribas, Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Praėjusią savaitę nemažai Ukrainos ortodoksų Bažnyčios vyskupų išreiškė griežtą nesutikimą su praėjusią savaitę Rusijos ortodoksų Bažnyčios sinodo priimtais sprendimais dėl Ukrainos ortodoksų Bažnyčios vyskupijų, esančių Rusijos okupuotose teritorijose. Spalio 24 dieną Rusijos Bažnyčios Sinodas nusprendė nušalinti iš šio Ukrainos ortodoksų Bažnyčios metropolio vadovo posto Donecko ir Mariupolio metropolitą Hilarioną. Anksčiau Rusijos Sinodas panašiai pašalindavo Ukrainos ortodoksų Bažnyčios metropolitus iš kitų okupuotų Ukrainos regionų. Daugybė Ukrainos ortodoksų Bažnyčios vyskupų, vadovaujamų Odesos metropolito Agafangelio, pasmerkė šiuos veiksmus. Jie pabrėžė, kad šios priemonės „buvo imtasi vienašališkai, be išankstinių konsultacijų su Ukrainos ortodoksų bažnyčia, kuri buvo kanoniškai nepriklausoma nuo patriarcho Aleksijaus 1990 m. spalio 27 d. išleidimo Tomos ir patvirtino Ukrainos ortodoksų Bažnyčia, Šventasis Sinodas gegužės mėn. 2022 m. 27 d. Bendrame pareiškime Ukrainos ortodoksų Bažnyčios vyskupai sakė: „Mes, Ukrainos ortodoksų Bažnyčios vyskupai, griežtai smerkiame šį sprendimą kaip nekanonišką, nes bažnyčios teisė reguliuoja tinkamus ortodoksų bažnyčių santykius“. Be to, šiuo sprendimu siekiama pakenkti Ukrainos nepriklausomybei ir kelia grėsmę pačiai Ukrainos ortodoksų bažnyčios egzistavimui, ypač sunkiomis Ukrainos teritorijoje vykstančio karinio konflikto aplinkybėmis. Vyskupų pareiškime taip pat pabrėžiama: „Nekanoniškas ukrainiečių kilmės Donecko metropolito Hilariono nušalinimas ir jo vietoje Rusijos vyskupo paskyrimas atskleidžia Maskvos ketinimą aneksuoti kanoninę Ukrainos ortodoksų bažnyčios teritoriją, keliančią grėsmę jos autonomijai. ir nepriklausomybę“. Galiausiai Ukrainos ortodoksų Bažnyčiios vyskupai daro išvadą: „Mes nepriimame šio sprendimo ir reikalaujame nedelsiant jį atšaukti. Raginame nutraukti agresyvią bažnyčios politiką prieš Ukrainos ortodoksų Bažnyčią ir jos kenčiančią kaimenę, taip pat gerbti Ukrainos ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijos ribas, Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Naujienas parengė kun. Georgijus Rojus ir Vitalis Dauparas
