Patriarcho Baltramiejaus žinia Kūrinijos dienos proga (2024)

 

+ Baltramiejus

Dievo malone

Konstantinopolio – Naujosios Romos

arkivyskupas

ir visuotinis patriarchas

visai Bažnyčiai: malonė, ramybė ir gailestingumas 

nuo visos kūrinijos Kūrėjo mūsų Viešpaties, Dievo ir Išganytojo Jėzaus Kristaus 

tebūnie jums visiems!

Garbingieji broliai hierarchai,

Mylimi vaikai Viešpatyje,

Praėjo net trisdešimt penkeri metai nuo tada, kai Visuotinio patriarchato Šventasis Sinodas rugsėjo 1-ąją, Indikto ir bažnytinių metų pradžios šventę, paskelbė Maldos už gamtos apsaugą diena. Ši palaiminta iniciatyva susilaukė didelio atgarsio ir davė gausių vaisių. Šiandien Šventosios Didžiosios Kristaus Bažnyčios įvairiapusė ekologinė veikla sutelkta į klimato kaitos – tiksliau, klimato krizės – reiškinį, sukėlusį „nepaprastąją padėtį planetoje“.

Vertiname ekologinių judėjimų indėlį, tarptautinius susitarimus dėl aplinkos apsaugos, mokslininkų įsitraukimą į šią problemą, pastūmį ekologiniame švietime, daugybės žmonių, ypač jaunosios kartos atstovų, ekologinį jautrumą ir mobilizaciją. Vis dėlto pabrėžiame, kad reikalingas vertybinis „kopernikiškas posūkis“, radikalus mąstysenos pokytis visame pasaulyje, esminio žmonijos ir gamtos santykio peržiūrėjimas. Priešingu atveju ir toliau gydysime katastrofiškus ekologinės krizės padarinius, neliesdami problemos šaknų ir leisdami joms toliau kerotis.

Grėsmė gamtai yra vienas iš dabartinės civilizacijos krizės matmenų. Šiuo požiūriu minėtoji problema negali būti sėkmingai išspręsta remiantis tos pačios civilizacijos principais, jos pagrindais, nes dėl jų ir kilo problema. Ne kartą esame išreiškę įsitikinimą, kad Bažnyčios ir religijos gali svariai prisidėti prie gyvybiškai svarbaus dvasinio ir vertybinio atsivertimo žmonijos ir planetos ateities labui. Tikras religinis tikėjimas ištirpdo žmonijos aroganciją ir titanizmą, užkerta kelia virtimui į „žmogų-dievą“, kuris atmeta visus standartus, ribas ir vertybes, skelbdamas save „visų daiktų matu“ ir instrumentalizuodamas tiek savo artimuosius, tiek gamtą savo nenumaldomiems poreikiams ir savavališkiems siekiams tenkinti.

Šimtmečių patirtis mus moko, kad be „archimediškos“ dvasinės ir vertybinės atramos žmonija neišvengs nihilistinio „antropologizmo“ pavojaus. Ši mintis mus pasiekia iš klasikos palikimo; Platono ji suformuluota principe „Dievas mums yra visa ko matas“ (Įstatymai 716c). Toks žmonijos ir jos atsakomybės per santykį su Dievu supratimas išreiškiamas krikščioniškuoju mokymu apie Adomo sukūrimą „pagal Dievo paveikslą“ ir „pagal Jo panašumą“, taip pat apie žmogiškosios prigimties prisiėmimą dėl mūsų išganymo ir visos kūrinijos atnaujinimo įsikūnijant pirmapradžiam Dievo Žodžiui. Krikščioniškasis tikėjimas pripažįsta aukščiausią tiek žmogaus, tiek kūrinijos vertę. Šia prasme pagarba žmogaus asmens šventumui ir „labai geros“ kūrinijos vientisumo apsauga yra neatsiejami dalykai. Tikėjimas į išminties ir meilės Dievą įkvepia ir palaiko kūrybines žmonijos jėgas, stiprina ją iššūkių ir išbandymų akivaizdoje, net jei jų įveikti atrodo žmogiškai neįmanoma.

Mes triūsiame siekdami tarportodoksinio ir tarpkonfesinio krikščionių bendradarbiavimo žmonijos ir kūrinijos apsaugoje, taip pat šios temos įtraukimo į tarpreliginį dialogą ir bendrus religijų veiksmus. Be to, ypač pabrėžiame būtinybę suvokti, kad šiuolaikinė ekologinė krizė pirmiausia daro poveikį skurdžiausiems Žemės gyventojams.

 
Visuotinio patriarchato dokumente „Už pasaulio gyvybę: Ortodoksų Bažnyčios socialinės laikysenos link“ ši tema pabrėžtinai akcentuojama kartu su esminiu Bažnyčios rūpesčiu dėl klimato kaitos padarinių: „Turime suprasti, kad tarnavimas artimui ir gamtos išsaugojimas yra glaudžiai ir neatskiriamai susiję. Tarp mūsų rūpinimosi kūrinija ir tarnavimo Kristaus Kūnui yra glaudus ir neišardomas ryšys, kaip ir tarp skurstančiųjų ekonominio būvio ir ekologinės planetos būklės. Mokslininkai mums sako, kad labiausiai dėl dabartinės ekologinės krizės ir toliau kentės tie, kurie dabar yra mažiausiai pasiturintys. Tai reiškia, kad klimato kaitos klausimas taip pat yra socialinės gerovės ir socialinio teisingumo klausimas.“ (76 punktas)

Baigdami linkime jums, garbingieji broliai ir mylimi vaikai kupinų dieviškų palaiminimų ir produktyvumo naujų bažnytinių metų. To prašome užtariant Švenčiausiajai Mergelei, kurios nuostabią ir stebuklingą ikoną šią dieną minime ir nuolankiai pagerbiame. Telydi jus visų nuostabių kūrinių Kūrėjo ir  Dievo gyvybę teikianti malonė ir beribis gailestingumas!

Iš Fanaro, 2024 m. rugsėjo 1-oji
+ Baltramiejus
uoliai besimeldžiantis už jus Dievui