Samarietė kaip Samarijos simbolis

Šį sekmadienį skaitėme Evangelijos pagal Joną 4 skyriuje aprašytą istoriją apie Kristaus susitikimą su samariete prie šulinio. Jų pokalbis gana ilgas, tad čia jo necituosime. O ką simbolizuoja šis susitikimas?

Jono 3 skyriuje Jonas Krikštytojas vadina Kristų „Sužadėtiniu“. Ketvirtajame skyriuje pasitelkiama pasakojimo forma, Biblijoje siejama su sužadėtuvėmis - juk prie šulinio susitiko Izaokas ir Rebeka (Pr 24), Jokūbas ir Rachelė (Pr 29). Tad neveltui pabrėžiama, kad šulinys, prie kurio vyksta veiksmas - Jokūbo šulinys (Jn 4,5).

Pagal literatūrinę konvenciją, sužadėtinis prie šulinio turėtų sutikti jauną žydę, mergelę. Vietoj to Kristus sutinka samarietę, t.y. žydams nešvarų žmogų. Samariečiai - tai nuo Izraelio atskilę ir su kitataučiais susimaišę buvę žydai, kurie turėjo ir savo alternatyvią religiją, alternatyvią šventovę ant Gerizimo kalno (vietoje Jeruzalės) ir alternatyvią kunigiją. Todėl Evangelijoje įterptas paaiškinimas: „Mat žydai nebendrauja su samariečiais“ (Jn 4,9).

Negana to, moteris ne tik ne žydaitė, ji dar ir ne mergelė. Ji jau turėjo penkis vyrus ir dabar gyvena „susimetusi“, jos sugyventinis nėra jos teisėtas vyras. Ir Jėzus jos paprašo atsigerti, kaip Senojo Testamento patriarchai prašė savo nuotakų.

Samarietės istorija primena visos Samarijos istoriją - ji blaškėsi, tuokėsi ir skyrėsi, o dabar gyvena ne su savo vyru. Santuoka, sužadėtuvės - tai įprasta Senojo Testamento metafora žmonių ir Dievo santykiams apibūdinti (paleistuvystė - stabmeldystė). Ne su vyru gyvenanti samarietė atitinka Samariją, kuri išpažįsta netikrąją religiją  - „gyvena ne su savo vyru“. Juk „išganymas ateina iš žydų“ (Jn 4,22)  (dar istorikas Juozapas Flavijus IX knygoje mini penkis pagonių dievus, kurių kultus į Samariją atnešė atėjūnai, kurie galbūt atitinka penkis samarietės vyrus).

Ironija, atvirkštybės, paradoksai, netikėtas humoras - įprasti Evangelijai pagal Joną. Pati situacija kurioziška ir Jėzaus atsakymai dviprasmiai. Tačiau dar labiau netikėta istorijos atomazga - ne samarietė pagirdo Kristų, o Kristus - samarietę. Vietoj kūniškų sužadėtuvių įvyksta dvasinės - samarietė, o per jos skelbimą - ir Samarija, susižada su Izraelio Dievu, kuris dabar jau ne tik žydų Dievas.