Kryžiaus ženklo pasirodymas Jeruzalės padangėje

Kasmet gegužės 7 (20) d. liturginiame kalendoriuje galime išvysti pakankamai keistą įrašą: „Viešpaties Kryžiaus pasirodymo Jeruzalės danguje prisiminimas“.

351 m. šv. Konstantinas Didysis jau buvo miręs, karaliavo jo sūnus arijonas Konstancijus, netikęs Kristaus dievyste. Šv. Velykų laikotarpiu, gegužės 7 d. trečią valandą (9:00 pagal mūsų laiką) Jeruzalės danguje pasirodė ryškus lygiakraštis kryžius, liudytojų teigimu savo ryškumu nustelbęs netgi Saulę. Ši reginį regėjo visi buvę mieste, sakoma, kad kryžius kabėjo virš Golgotos, o jo spinduliai driekėsi per visą dangų.

Žmonės apėmė siaubas ir nuostaba, kad daugelis metę darbus ėjo iš pastatų į lauką pažiūrėti į ryškiai šviečiantį Kryžių. Daug kas iš buvusių mieste atsivertė ir pasikrikštijo, o, pasakojama, įvykio įkvėptas Jeruzalės patriarchas šv. Kirilas parašė laišką imperatoriui, kviesdamas jį taip pat atsiversti į ortodoksiją.

Įvykis taip sukrėtė žmones, kad buvo įrašytas į Bažnyčios kalendorių. Poetai tai dienai atminti parašė stichiras ir kanoną.

Pateikiame tik pagrindines minėjimo giesmes:

Troparas, 1 t.
Tavo Kryžiaus atvaizdas danguje suspindėjo/ ryškiau nei Saulė švietė/ nuo šventojo kalno/ iki pat Golgotos./ Juo parodei Savo galią, Išganytojau/ sustiprinai krikščionis ortodoksus jų tikėjime./ Dievo Gimdytojos maldų užtarimu,/ Kristau, mūsų Dieve,// išgelbėki mus.

Kondakas, 4 t.
Tavo Tyras ir Gaivinantis Kryžius/ atvėręs mums Rojų/, suspindo viršum žemės,/ spinduliais nutįsdamas į dangų./ Šiandien tikintieji žvelgia į šį švytėjimą/ kaip amžinosios Šviesos ženklą,/ kuris išbandymų metu/ mums primena/ Tavo pergalę bei triumfą!