Kaip melstis nuo šv. Velykų iki šv. Sekminių?
Kristus prisikėlė iš mirusiųjų, mirtį nugalėjo mirtimi ir esantiems kapuose gyvenimą dovanojo.
Vietoje šv. Kozmo Himnografo parašytos maldos Dievo Gimdytojai (kuri šiaip jau yra didžiojo penktadienio kanono 9 giesmės irmas su priegiesmiu): „Išties verta šlovinti Tave... garbingesnę už cherubinus...“ skaitome/giedame šv. Velykų 9 giesmės irmą su priegiesmiu:
Priegiesmis: Angelas malonės pilnajai paskelbė: “Sveika tyra mergelė“ ir aš dabar tariu: “Sveika. Tavo Sūnus trečią dieną prisikėlė ir mirusius prikėlė.“ Tauta švęski!
Irmas: Nušviski Naujoji Jeruzalė nušviski, nes Viešpaties šlovė virš tavęs sušvito. Krykštauk bei linksminkis Sione ir Tu tyroji Dievo Gimdytoja džiaukis iš Tavęs gimusiojo prisikėlimu.
Pagal paprotį šv. Velykų troparas taip pat skaitomas/giedamas kaip malda prieš valgį, „Nušviski...“ (su priegiesmiu ar be) - kaip malda po valgio.
Praėjus 40 dienų po Velykų, kuomet švenčiamas Kristaus žengimas į dangų, malda „Kristus prisikėlė...“ nebesakoma, iškart pereinama prie „Šventas Dieve...“. Prieš valgį ir po valgio kalbamos įprastos maldos, taip pat vėl kalbama „Išties verta“.
Šv. Sekminių dieną vėl pradedama sakyti malda „Dangaus Valdove...“, kitaip tariant, grįžtama prie įprastų maldų tekstų.
