„Kasdienė duona“ | Mt 5, 43-48 („Priešų meilė”)

[Jėzus kalbėjo:] 43 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. 44 O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, 45 kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. 46 Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! 47 Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! 48 Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.

Kaip aukštai Jėzus iškelia krikščioniškojo gyvenimo kartelę! Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus. Kaip nelengva yra mylėti priešus ir melstis už savo persekiotojus. Juk iš tiesų kartais nesugebame mylėti net savo artimųjų. O čia Jėzus sako mylėti priešus. Ar tai apskritai įmanoma? Žmogiškomis jėgomis – ne. Tačiau Dievui tai įmanoma. Jėzus parodė tai savo pavyzdžiu.  Merdėdamas ant kryžiaus jis meldėsi už savo žudikus: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Lk 23,43). Šiame sakinyje galime atrasti ir maldą už persekiotojus ir meilę priešams. Jėzaus meilė leidžia pamatyti tikrąsias budelių elgesio priežastis: jie nežino ką darą. Tai nėra jų pateisinimas, tačiau supratimas, apgailestavimas dėl jų beviltiškos padėties. Jėzaus liepime mylėti savo priešus ir melstis už juos slypi paradoksas. Kai pradedame melstis, Dievas įgalina mus žvelgti gilesniu žvilgsniu, peržengiančiu išorę ir pamatyti prieše ne tai, ką jis daro blogo mums, bet patį jo asmenį, pamatome jame kenčiantį Dievo vaiką, kuriam reikia Dievo ir mūsų gailestingumo bei meilės. Priešų meilė atskiria žmogų nuo jo veiksmų, nuodėmių. Reikia mylėti priešus, tačiau nekęsti blogio, nuodėmės. Dažnai klaidingai suprastas Jėzaus priesakas mylėti savo priešus paverčia kriščionis bestuburiais, kuriais galima pasinaudoti ir išnaudoti. Tačiau tai nėra teisingas suvokimas. Vienas iš septynių gailestingumo darbų sielai yra: piktą darantį sudrausti. Todėl jei turime galimybę, visų pirma turime sustabdyti blogą, nuodėmingą elgesį, kaip tai padarė Jėzus išvaikydamas prekiautojus iš šventyklos. Tačiau, tai neturi būti nukreipta prieš žmones, o prieš veiksmus, turime būti atsargūs, kad neperžengtume ribų, kurios yra labai trapios. Todėl Jėzus ir liepia - melskitės už savo persekiotojus, nes tik Dievas gali parodyti mums teisingą kelią ir tik Jis įgalina mus mylėti. Kaip ir minėjome anksčiau – mylėti savo priešus žmogiškomis jėgomis neįmanoma. Todėl svarbiausia čia Dievo pagalba, kurios prašome maldoje, kad taptume panašūs į Jį, kad vis labiau būtume tokie tobuli, kaip mūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas.  

Šiandien dėkosiu Jėzui už parodytą meilės priešams pavyzdį.
Šiandien prašysiu Dievo malonės pamatyti savo priešų tikrąją padėti ir pamilti juos. 

Populiarūs įrašai